Iš pradžių ES mėgins susitarti draugiškai
ES rengiasi neeiliniam susitikimui, kuris vyks Briuselyje vasario 1 d. Pagrindinis jo klausimas bus karinės paramos Kijevui skyrimas. Pirmas bandymas sutarti dėl 50 mrld. eurų iš bendro ES biudžeto skyrimo Ukrainai baigėsi Vengrijos veto. Dabar Briuselis, tiek gražiuoju, tiek piktuoju, bet nusiteikęs priversti Budapeštą nusileisti. Vengrų premjerui Viktorui Orbanui (Viktor Orban) tai žadama, kad kitąmet parama Ukrainai gali būti peržiūrėta, tai grasinama nubausti visą šalį.
Nors V.Orbanas nuolat pasisakė ir pasisako prieš Kijevo rėmimą, Briuselio biurokratai nenuleidžia rankų ir siekia, kad 50 mlrd. eurų parama (17 mlrd. kaip grantai ir 33 mlrd. kreditais) būtų patvirtinta.[1]
Būtent todėl antroje gruodžio pusėje ET vadovas Šarlis Mišelis (Charles Michel) pranešė, kad vasario 1 d. Briuselyje vyks naujas susitikimas, kurio tikslas – įtikinti Vengriją netrukdyti susitarimui ir leisti ES vykdyti savo įsipareigojimus Ukrainai.
Per nepilnus du konflikto metus ES Ukrainos paramai išleido 85 mlrd. eurų: 40 mlrd. buvo skirti šalies biudžeto palaikymui, daugiau negu 25 mlrd. – karinėms reikmėms, dar 17 mlrd.- ES užplūdusių pabėgėlių iš Ukrainos paramai. Nepaisant įspūdingų sumų, skylių Ukrainos biudžete dar liko, todėl praėjusių metų pabaigoje Ukrainos prezidentas pasirašė 2024 m. biudžeto įstatymą, kuriame numatomas beveik 40 mlrd. eurų deficitas.
Ukrainai atsidūrus ties finansinės katastrofos slenksčiu, ją iki pabaigos žadėjusiems remti ES lyderiams dabar tenka ieškoti būdų, kaip apeiti Vengrijos veto. Padėtį palengvino pats Budapeštas, sausio pabaigoje pateikęs kompromisą ir leidęs suprasti, kad pritars bendrų ES pinigų naudojimui Kijevo reikmėms, jeigu parama bus numatyta keleriems metams ir kasmet bus peržiūrima. Kitaip sakant, vengrai siekia išsaugoti veto teisę ir taikyti ją, jeigu kažkas nepatiks.[2]
Labai tikėtina, kad Europos Komisija pritars tokiam pasiūlymui. Juolab kad nemažai žiniasklaidos priemonių, remdamosis neįvardintais šaltiniais, nurodė, kad ketvirtadienį tokiai vengrų pozicijai bus pritarta.
Jei Vengrija blokuotų Ukrainos finansavimą, tikėtina, susidurtų su sankcijomis
Kita vertus, priartėjus Ukrainai labai svarbaus susitikimo datai, iš Briuselio pasigirdo signalai apie tai jog laikas Budapeštą nubausti už nuolatinius išsišokimus. Sausio viduryje Europos Parlamentas paragino inicijuoti procesą dėl Vengrijos balso teisės ES panaikinimo, nes esą šalis pažeidė įstatymo viršenybės principą. Iš pradžių didžioji dalis bloko narių skeptiškai įvertino tokius siūlymus, tačiau susitikimo išvakarėse nemaža dalis diplomatų užsiminė, kad Budapešto išmetimas iš balsavimo ES svarbiais klausimais nėra jau toks neįmanomas. Sprendimo tikimybę dar labiau padidintų tolesnis V. Orbano siekis trukdyti atiduoti visų europiečių pinigus vienai Ukrainai.
Iki susitikimo likus trims dienoms laikraštis „Financial Times“ paviešino ES planus nutraukti Vengrijai numatytą finansinę paramą ir sugriauti šalies ekonomiką, jeigu vasario 1 d. Budapeštas vėl nuspręstų vetuoti paramos Kijevui skyrimą. [3]
Tą pačią dieną, pasak britų „The Independent“, Briuselio valdininkai paneigė tokius planus. Jie nurodė, kad dokumentas, kuriuo esą rėmėsi FT, buvo Europos Tarybos sekretoriato žinybinė informacija, apibūdinanti Vengrijos ekonomikos būklę.
Nepaisant paneigimo, FT publikacija netruko sulaukti Vengrijos ES reikalų ministro Janošo Bokos (János Bóka) reakcijos. Jis patikino, kad Budapeštas nepasiduos Briuselio šantažui.
Visgi, remiantis Vakarų žiniasklaidos nuotaikomis ir situaciją vertinančių diplomatų komentarais, Briuselis nusiteikęs, kad vasario 1 d. susitikimas bus sėkmingas.
Vienas neįvardintas diplomatas net teigė, kad mainais į pritarimą paramai, Budapeštui gali būti pažadėta atšildyti naują europinių lėšų pervedimą, kuris buvo užblokuotas apkaltinus vengrus įstatymo viršenybės nepaisymu.
Ypatingai pakiliai nusiteikę ukrainiečių valdininkai.
„Mes visi kartu siejame daug vilčių su vasario pirmąją vyksiančiu susitikimu. Matosi progresas Europos taikos fonde, aplink kurį, dėl atskirų ES šalių lyderių veiksmų, buvo susidariusi sudėtinga situacija. Bet mes dirbame, kad jis atsivertų ir ta linkme stebime teigiamus poslinkius“, – sausio 27 d. džiūgavo Ukrainos URM vadovas Dmitrijus Kuleba.
Ukrainiečiams atsipalaiduoti dar anksti, nes Europoje artėja rinkimai
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu iš antro karto ir pavyks patvirtinti paramą Ukrainai, Kijevui atsipalaiduoti bus dar ankstoka. Nepaisant garsių kai kurių Europos lyderių pareiškimų, kurie ragina „nepavargti būti Ukraina“ ar, kad padėdama Kijevui, Europa investuoja į savo saugumą, vis daugiau europiečių ima skeptiškai vertinti nesibaigiantį pinigų Ukrainai skyrimą. Bendras pesimistines nuotaikas stiprina nežinia dėl to, kiek dar ukrainiečius rems amerikiečiai.
„ES vis garsiau skamba balsai, raginantys priversti ukrainiečius sėsti prie derybų stalo ir tartis su rusais dėl taikos, nes mes negalime Ukrainos remti amžinai“, – bendraudamas su televizijos kanalu „Al Jazeera“ pareiškė Helsinkio universiteto Rytų Europos tyrimų katedros dėstytoja Katalina Miklosi (Katalin Miklóssy).[4]
Tai netiesiogiai patvirtinta sausį paskelbtos Europos Tarybos apklausos, atliktos 9 ES šalyse, rezultatus. Paaiškėjo, kad minėtų šalių gyventojai kaip didžiausią pavojų sau įvardino ne Ukrainos konfliktą, o klimato kaitą, galinčią atsinaujinti COVID-19 pandemiją, nelegalią migraciją ir globalius finansinius sukrėtimus. Artėjant Europos Parlamento rinkimams ir matant vis didesnį visuomenės palaikymą ultradešiniosioms partijoms, ilgai ignoruoti tokių elektorato nuotaikų nepavyks net patiems aršiausiems Ukrainos rėmėjams.
