Lietuvoje svarstomi svarbūs pokyčiai gynybos politikoje
Svarbiausi klausimai šią savaitę – Lietuvos pasirengimo gynybai darbai. Todėl diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis jau dėlioja planus, kaip čia sutaupyti – gal vėl kokį nors naują mokestį įvesti. O aistras dar labiau pakaitina netikėtai savaitės pabaigoje nusprendęs atsistatydinti Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kuris, kiek vėliau paaiškėjo, nepakluso papirkinėtojams. O štai jo „galvos“ pareikalavusi I. Šimonytė galimai negrįžtamai susidirbo savo, kaip itin sąžiningos politikės, reputaciją įsiveldama į didžiulį skandalą (matyt, netikėjo, kad ministras kalbės).
Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė taipogi susirūpino Lietuvos saugumu, o dar geriau – ėmėsi pokyčių po pokyčių. Šį kartą jau kiek primiršta ministrė į eterį išjojo ant gynybos arkliuko ir pasiūlė atlaisvinti šalies gynybos ir pramonės sektoriuose dirbančių gamintojų veiklą ir taip lengviau mus visus apginkluoti?
Laisvės partijos galva ir kaklas siūlo keturis pokyčius: būtų atsisakoma privalomo licencijavimo gamybos detalėms, jei jos gaminamos jau licencijuotam gamintojui, palengvinamos galimybės ištestuoti Lietuvoje pagamintus gaminius, palengvinamos netiesiogiai su sprogmenimis dirbančių darbuotojų medicininės patikros sąlygos ir, galiausiai, Lietuvai įsigijus kokią nors techniką, jos prižiūrėjimą bei remontą patikint tik Lietuvoje registruotam juridiniam asmeniui.
Vieną iš šių pasiūlymų dalinai nori įgyvendinti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, nusprendęs atverti diskusijas dėl galimybės sostinėje atidaryti treniruočių trasas nekoviniams dronams. Pirminiu vertinimu, tokia trasa kol kas galėtų atsirasti tik Grigiškėse.
Antradienį Užsienio reikalų ministerija pranešė apie Baltarusijai įteiktą notą dėl pernai metais sulaikyto Lietuvos piliečio, savo automobiliu gabenusio kontrabandą, ir, vėliau mirusio įkalinimo įstaigoje dėl galimai jam nesuteiktos reikalingos medicininės pagalbos.
Tuo tarpu netikėtai užgesus garsaus Kremliaus kritiko A. Navalno gyvybei ir netylant kalboms, kad mirtis jį ištiko ne be pagalbos iš šalies, Vilniuje praėjusios savaitės penktadienio vakarą buvo užpultas ir jo bendražygis L. Volkovas. Į tai sureagavo ir aktyviai perrinkimo siekiantis mūsų prezidentas G. Nausėda.
Lietuvos vadovas pareiškė neabejojantis, kad L. Volkovo užpuolimas įvyko planuotai ir aštriai kreipėsi į Rusijos lyderį V. Putiną su žinute, kad „niekas čia jo nebijo“. Pastaruoju metu sklandant įtarimams apie galimą G. Nausėdos ir užsienio reikalų ministro G. Landsbergio draugystę (arba bent jau palankumą vienas kitam), prezidento retorika kasdien vis labiau primena mūsų diplomatijos vadovo.
Grįžkime prie esminės ir niekada neišblėstančios Lietuvos teisėsaugos temos. Vieša paslaptis, kad žmogžudžiams čia – tikras rojus, mat bausmės iki gyvos galvos – itin retos. O štai laisvėje besišlaistantys nusikaltėliai retai kada pasikeičia – tą įrodo ir prieš beveik trisdešimt metų žiauriai nužudžiusio 8-metę Pauliaus Navicko, pravarde Gestapas, atvejis. Laisvėje šis asmuo toliau daro tai, kas jo supratimu yra normalu – štai kovo 11-osios vakarą Savanorių prospekte, Kaune, vyras užpuolė kitą vyrą ir pagrobė turėtus daiktus. Todėl Kauno apygardos prokuratūra prašo jį suimti trims mėnesiams.
Ne ką mažiau svarbus pastaruoju metu Lietuvoje yra įstatymo pataisų dėl Lošimo namų reklamų klausimas. Šį kartą kelią joms pastoti užsimojo konservatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė, teigęs, jog požiūris į įvairias žmogaus priklausomybes turi būti suvienodintas. Šiuo atveju esą alkoholio reklama nėra galima, o azartinių lošimų – propaguojama, nors priklausomybė jiems atveda į katastrofiškas pasekmes.
A. Anušausko atsistatydinimas kvepia didžiuliu skandalu
Penktadienio pavakarę it žaibas iš giedro dangaus trenkė Krašto apsaugos ministro A. Anušausko noras trauktis iš užimamų pareigų. Ministras prašymą atsistatydinimui pateikė premjerei I. Šimonytei, o šeštadienį pasiprašė skubiam susitikimui su prezidentu G. Nausėda. Paaiškėjo, kad į Krašto apsaugos ministro pareigas bus skiriamas dabartinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas (iš pradžių neva norėta A. Anušauską ir L. Kasčiūną sukeisti vietomis).
Vėliau buvo atskleistos ir tokio netikėto įvykio priežastys – pats A. Anušauskas teigė pasiūlymo atsistatydinti ir užleisti ministro vietą kitam politikui sulaukęs iš ministrės pirmininkės I. Šimonytės. Toks pasiūlymas esą buvo netikėtas, nes iki tol ministras esą nebuvo gavęs jokių priekaištų dėl neįgyvendintų Vyriausybės planų[1].
Nors kol kas A. Anušausko nepatogumo priežastys nėra oficialiai patvirtintos, viešojoje erdvėje jau dalinamasi interviu su ministru, kur šis minėjo, jog yra užtrenkęs duris kompanijoms, mėginusioms papirkinėti krašto apsaugos ministerijos darbuotojus. Nepaisant to, A. Anušauskas pridūrė, kad tos pačios kompanijos radusios atviras duris Seime, o KAM iškart gavusi siūlymų „daugiau kalbėtis“.
Šia informacija buvo pasidalinta ir šeštadienį įvykusiame susitikime su G. Nausėda, kuris tai įvertino kaip labai rimtus dalykus[2]. Reaguodamas į tai Lietuvos vadovas pažadėjo kreiptis ir į STT.
Priešrinkiminis laikotarpis įneša vis daugiau pastovumo
Norėdamas gero (tikriausiai, labiausiai, sau pačiam) prezidentas G. Nausėda kovo 11-osios proga kaip reikiant apsikartino sau reikalus. Iš pradžių rinkėjus būręs kvietimu kartu išgerti kavos (žinoma, tik keliems išrinktiesiems), dabar prezidentas susimovė viešai skyręs sveikinimą skandalingam baltarusių vlogeriui Mellstroy (tarp šio talpinamų įrašų – draugų muštynės, narkotikų vartojimas, šlapinimasis vienas ant kito ir pan. dalykėliai).
Tiesa, Lietuvos vadovas vlogerį pasveikino paprašytas prie jo pribėgusio mažamečio – nejaugi atsakysi vaikui? O pats, veikiausiai, nesėdėjo nei „YouTube“, nei „TikTok“ ar dar kur, kad viską žinotų. Bet ar nežinojimas atleidžia nuo atsakomybės? Sakoma, kad ne.
Tačiau ir yra bent viena gera naujiena (bent jau ta prasme, kad rinkėjų nuomonėje bent kiek nusistovi stabilumas) – vertinant naujausius reitingus, konservatoriams rinkėjų širdyse vietos beveik nebėra (šie įstrigo su 10,7 proc. rinkėjų palaikymu). Kitų partijų palaikyme pokyčių taip pat nepastebėta – tiek socialdemokratų, tiek „valstiečių“.
Prezidentiniuose rinkimuose rinkėjų favoritai irgi nesikeičia – ir toliau auga G. Nausėdos ir I. Vėgėlės palaikymas, o po jais rikiuojasi ir I. Šimonytė.
Dar įdomiau, kad išaiškėjo, jog tiek I. Šimonytę, tiek G. Nausėdą artėjančiuose prezidento rinkimuose remia tie patys „Rokiškio sūrio“ vadovai, kodėl kyla pagrįstų klausimų, ar dabartinis Lietuvos vadovas tik nebus užsislėpęs konservatorius (o spėliones dar labiau sustiprina pastaruoju metu jo aktyviai reiškiamas pritarimas konservatorių idėjoms).
G. Nausėdą rinkimuose palaiko ir „opoziciniai“ socialdemokratai, kartu palaikantys ir neva smurtui prieš moteris pažaboti skirtą Stambulo konvenciją.
Tuo tarpu už Atlanto sėkmingai sau kelią pagrindinių JAV lyderio rinkimų link besiskinantis prezidentinės duonos jau ragavęs D. Trumpas pradėjo dalytis priešrinkiminiais pažadais. Šį kartą politikas pažadėjo savo perrinkimo atveju išlaisvinti riaušių prie JAV Kapitolijaus dalyvius (kuriuos jis pats pavadino „įkaitais“, o šiuo metu tokių skaičiuojama apie 500).
Lietuvos ir Lenkijos laukia skaudus mokesčių botagas
Turbūt visi puikiai pamename dar visai neseniai buvusius laikus, kai apsipirkti kaimyninėje Lenkijoje buvo gerokai pigiau nei Lietuvoje. Ypatingai dėl joje taikyto nulinio akcizo būtinosioms prekėms – maistui bei degalams. Tačiau dabar viskas gali pasisukti priešinga linkme ir lenkams gali tekti pasisvečiuoti Lietuvoje (nors, prognozuojama, kad neteks), mat valdantieji nusprendė, kad laikas naikinti nulinį PVM tarifą maistui, todėl maistas sparčiai brangs jau nuo balandžio 1-osios. Ir tai – joks ne pokštas.
Reaguodamas į padidėjusią įtampą Lietuvoje, diplomatijos vadovas G. Landsbergis pametėjo dar vieną idėją, kaip šaliai sutaupyti ant gynybai reikalingų priemonių. Šįkart ministras pasiūlė svarstyti įvesti terminuoto laikotarpio gynybos mokestį. Lėšos esą galėtų būti renkamos iš skolintų pinigų bei padidėjusio pelno mokesčio bei PVM tarifo.
Vakaruose juntamas ideologinis nuovargis, bet tik ne Lietuvoje
Šią savaitę pažymėjo neeilinis ir pasisekęs įvykis Airijoje, kur buvo suduotas galingas smūgis LGBTQ+ ideologijai. Čia įvykus neeiliniam referendumui dėl konstitucijos pataisų, kuriomis būtų keičiama šeimos sąvoka, buvo sulaukta daugiausiai piliečių „ne“ per visą referendumų Airijoje istoriją.
Dar vieną nuovargį – nuo klimato aktyvistų – šią savaitę parodė ir „žalioji“ Švedija, gražia forma atsikračiusi Gretos Thunberg. Pastaroji, kartu su savo bendražygiais surengusi eilinį protestą dėl didesnio teisingumo klimato srityje prie įėjimų į Švedijos parlamentą, buvo tiesiog fiziškai patraukta ir paguldyta ant žemės.
O štai Lietuvoje ir toliau palaikomos vaivorykštinės idėjos. Ketvirtadienį Konstitucinis Teismas pateikė išvadą, kad garsiai nuskambėjusi Stambulo konvencija Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja, mat konvencijos tikslas yra kovoti su smurtu prieš moteris.
Įtampa pasaulyje
Haičio krizė vis gilėja, o šią savaitę pasiekė savo piką, kai prispaustas vietinių gaujų, visgi atsistatydino laikinasis ministras pirmininkas A. Henry.
Tuo tarpu naktį į kovo 12-ąją net devynerius Rusijos regionus masiškai atakavo bepiločiai dronai, nors nukentėjo ne visos atakuotos teritorijos. Skelbiama, kad nukentėjo taikinyje buvusi Oriolio degalų-energetinis kompleksas bei Nižnij Novgorodo pramoninė zona. Belgorodo sritis atsipirko pažeistomis elektros perdavimo linijomis.
O kol pasaulis baiminasi dėl tolimesnės karo Ukrainoje eskalacijos į jį įsitraukiant NATO, antradienį Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis pranešė, kad aljanso kariai – jau Ukrainoje bei išreiškė savo pritarimą E. Macrono iniciatyvai (primename, Prancūzijos vadovas siūlė į Ukrainą siųsti savo šalies kariuomenę). Karių į Ukrainą siuntimo galimybė jau svarstoma ir Estijoje.
Įdomią poziciją užėmė JAV – dabartinė valstijų administracija pabrėžė neprieštaraujanti, kad NATO priklausančios valstybės savarankiškai priimtų sprendimus dėl savo kariuomenės siuntimo į Ukrainą, bet pati pabrėžė to nedarysianti.
Šiuo atveju į galimą pasaulinį konfliktą atsisakė jungtis Vokietija, balsų dauguma atmetusi pasiūlymą Ukrainai tiekti sparnuotąsias raketas „Taurus“.
Gilėjant nesutarimams tarp Rusijos ir Suomijos pastarajai įstojus į NATO aljansą, antradienį duotame interviu V. Putinas pasėjo mintį, kad branduoliniam karui yra pasiruošta, o Suomija esą padariusi esminę klaidą.
Tuo tarpu į ES gretas panoro jungtis ir Armėnija, kurios ministras pirmininkas N. Pašinianas išreiškė savo norą pradėti platų viešą dialogą dėl galimybės pateikti paraišką stojimui į Bendrijos gretas. Toks žingsnis žengtas neva dėl nusivylimo sąjungininke Rusija, nesiėmusią veiksmų dėl Kaukazo apsaugojimo nuo Azerbaidžano.
O į konfliktą su Rusija nesivelia Romos popiežius Pranciškus, ragindamas to nedaryti ir kitus. Neseniai prakalbęs apie nesiklostančius reikalus Rusijos ir Ukrainos kare, dabar jis tikinčiuosius ragina melstis prieš karą.
Tačiau tokios maldos jau nebepadės kraujo ištroškusiems Izraelio ministrams, kurie ne tik, kad nesiruošia stabdyti savo kruvinų veiksmų prieš Gazos gyventojus, bet užsimojo dar ir juos plėsti.
