Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį nutarė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai
„Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo neprieštarauja Konstitucijai“, – KT išvadą ketvirtadienį skaitė KT pirmininkas Gintaras Goda.
Į KT su prašymu įvertinti Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai praėjusiais metais, rugsėjį, kreipėsi Seimas. Teismo prašyta įvertinti, ar konvencijoje numatytos normos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informacija apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, neprieštarauja Konstitucijai.
KT prašyta išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tam tikros sąvokos
KT prašyta išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos, kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“.
Kaip nurodė KT pirmininkas G. Goda, KT atkreipė dėmesį į tai, kad Stambulo konvencijos tikslas yra apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris, patraukti smurtautojus atsakomybėn, taip pat panaikinti moterų diskriminaciją, skatinti lyčių lygybę. Pasak KT, konvenciją ratifikavusios šalys turi diskreciją spręsti, kai bus užtikrinti konvencijos nuostatų taikymą.
„Taigi, visos konvencijos nuostatos, tarp jų – ir sukėlusios abejonių pareiškėjui, turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į konvencija siekiamus tikslus“, – tvirtino G. Goda.
KT, vertindamas „lyties socialinio aspekto“ sąvoką, pažymėjo, kad tai yra traktuojama kaip galimo smurto priežastis.
„Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tai yra vienas iš požymių, kuriuo konvencijos nuostatų prasme gali būti apibūdinamas smurto, su kuriuo siekiama kovoti šios konvencijos nuostatomis, priežastis“, – nurodė G. Goda.
Pasak jo, KT atkreipė dėmesį, kad „socialinės lyties“ sąvoka, kuri naudojama Stambulo konvencijoje, siekiama kovoti smurtu, kurį gali išprovokuoti paprastai moteris priskiriami vaidmenys, elgsena, veikla ar bruožai.
„Šiomis nuostatomis nėra paneigiama binarė – moters ir vyro – lyčių samprata, jos nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties negu turima biologinė lytis“, – dėstė G. Goda.
Parlamento kreipimąsi į KT inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Seimui teiktą nutarimo projektą pasirašė ir premjerė Ingrida Šimonytė, konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas bei socialdemokratų frakcijos vadovė Orinta Leiputė. Visgi kitų opozicinių frakcijų lyderiai šios iniciatyvos nepalaikė.
Kreiptis išaiškinimo į KT Seimo vadovę paragino ir kai kurios nevyriausybinės organizacijos
Anksčiau prezidentūra, vertindama aistras visuomenėje keliančios Stambulo konvencijos perspektyvą, nurodė, kad šis dokumentas ratifikuoti Seimui buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje, todėl, pasak Daukanto aikštės, klausimas yra parlamentarų rankose.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 m. Lietuvą šį dokumentą pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.
Parengta remiantis ELTA.
