G. Thunberg vėl susidūrė su policija
Klimato aktyvistė Greta Thunberg ir dar keletas jos bendražygių surengė protestą prie įėjimų į Švedijos parlamentą, reikalaudami didesnio teisingumo klimato srityje.
Grupelė aktyvistų taip siekė atkreipti dėmesį į opias socialines krizes ir būtinybę nedelsiant padaryti teisingų pakeitimų.
Pačios G. Thunberg teigimu, kartu su ja akcijoje dalyvavo skirtingų sričių mokslininkų ir dešimtys aktyvistų, kurie reikalavo rasti struktūrinių būdų įveikti esamas žmonėms grėsmę keliančias krizes.
„Šia akcija siekiama pasipriešinti toliau veikiančiai mirtinai, neteisingai sistemai. Turtingieji vartoja nežmoniškus išteklių kiekius, tuo tarpu didžiulis pasaulio gyventojų skaičius nė neturi galimybių patenkinti būtiniausius savo poreikius“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Thunberg.
Protestuotojai prie Švedijos parlamento grįžo ir antradienį, tačiau grupelės aktyvistų protestas baigėsi atvykus policijai. Pareigūnai sulaikė protestuotojus, pati G. Thunberg buvo fiziškai patraukta nuo parlamento durų ir paguldyta ant žemės[1].
Stokholmo policija teigė, kad nors aktyvistai turėjo teisę demonstruoti prie parlamento, nuo penkių iki dešimties žmonių buvo jėga patraukti nuo įėjimo, nes blokavo patekimą į vieną svarbiausių pastatų šalyje.
Tai ne pirmas kartas, kai garsioji švedų klimato aktyvistė susidūrė su policija. Praėjusių metų pradžioje G. Thunberg buvo sulaikyta viename Vokietijos kaimų, kai protestavo prieš Liucerato kaimo pastatų nugriovimą.
Klimato aktyvistės suėmimas buvo užfiksuotas vaizdo įraše ir netruko išplisti socialinėje, o vėliau ir didžiojoje žiniasklaidoje. Įrašuose matoma G. Thunberg, kuri sulaikoma policijos nei priešinasi, nei atrodo sutrikusi, mergina net juokavo su policijos pareigūnais.
Tai neprasprūdo pro akis akyliausiems interneto vartotojams, įvairiems naujienų žurnalistams, kurie suskubo teigti, kad jos suėmimas yra tik inscenizacija.
Praėjusią vasarą jai net galėjo grėsti reali laisvės atėmimo bausmė po to, kai mergina nepakluso policijos nurodymams per vieną iš protestų Malmėje ir buvo sulaikyta.
Visuomenė pavargo nuo G. Thunberg
G. Thunberg pirmą kartą atkreipė į save dėmesį 2018 m. rugpjūtį, kai ėmė praleidinėti pamokas ir protestuoti prie Švedijos parlamento, reikalaudama imtis ryžtingesnių veiksmų dėl klimato kaitos.
Tokie protestas įkvėpė kitus mokinius prisijungti prie jos, ir šie streikai netrukus išplito visame pasaulyje kaip judėjimas „Penktadieniai už ateitį“.
Toks G. Thunberg ir jos bendraamžių įsitraukimas atkreipė dėmesį į neatidėliotiną poreikį vyriausybėms imtis skubių veiksmų, kad būtų sprendžiama klimato krizė.
Jaunajai švedų klimato aktyvistei populiarėjant, ji kalbėjo daugelyje aukšto lygio renginių, pavyzdžiui, 2019 m. Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos ir Pasaulio ekonomikos forume (WEF).
Jos iniciatyvos dėl aplinkos apsaugos pelnė G. Thunberg ne vieną apdovanojimą bei pripažinimą, įskaitant 2019 m. žurnalo „Time“ paskelbimą „Metų žmogumi“.
Pernai pavasarį ji net buvo apdovanota vieno geriausio Suomijoje Helsinkio universiteto teologijos fakulteto garbės daktarės laipsniu.
Tačiau dalis visuomenės ir net pačių klimato aktyvistų vis dažniau jaučiasi pavargę nuo nuolatinio žiniasklaidos dėmesio G. Thunberg.
Pavyzdžiui, Austrijoje žiniasklaida jau prieš keletą metų buvo kalbama, kad daugelis klimato aktyvistų nori nutraukti sąsajas su G. Thunberg. Tokios pat nuotaikos persimetė ir į kitas Europos šalis. Italų klimato aktyvistas Giorgio Brizio net pabrėžė, kad Greta nebuvo pirmoji, kuri pradėjo protestus dėl klimato, tačiau yra nuolat įvardijama kaip iniciatyvos pradininkė[2].
Kiti teigė, kad G. Thunberg klimato judėjimą tiesiog užgrobė ir uzurpavo. Dar 2021 m. vasarį Indijoje, Delio gatvėse patys piliečiai padegė atvaizdus su jaunąja švede.
Požiūris į klimato aktyvistų veiklą Švedijoje bei likusiame pasaulyje kinta
Pačioje Švedijoje kinta diskursas dėl aplinkos apsaugos. Pavyzdžiui, aktyviai aplinkos srityje besireiškianti švedų paauglė Ia Anstoot pareiškė prieštaringą poziciją ir paragino organizaciją „Greenpeace“ atsisakyti „senamadiškos ir nemoksliškos kampanijos prieš branduolinę energetiką Europos Sąjungoje (ES)“[3].
Dar pernai balandžio mėnesį aplinkosaugos kampanijų grupė paskelbė, kad apskųs ES sprendimą įtraukti branduolinę energetiką į tvaraus finansavimo klasifikavimo sistemą, tačiau I. Aanstoot teigė, kad „Greenpeace“ teisinė pozicija „tarnauja iškastinio kuro interesams, o ne kovos su klimato kaita veiksmams“.
Kitoks požiūris į klimato kaitą ir su tuo susijusias problemas pastebimas ir tarp visuomenės. Tik 14 proc. Švedijos piliečių mano, jog kovos su klimato kaita priemonės gali padėti užtikrinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas, o tai yra gerokai mažiau nei ES vidurkis[4].
51 proc. respondentų mano, kad šaliai nepavyks iki 2050 m. drastiškai sumažinti anglies dioksido išmetimą, kaip yra įsipareigota Paryžiaus susitarime
Tam tikras klimato nuovargis jaučiamas ir JAV. Amerikoje atliktos apklausos duomenimis, visuomenė apskritai mažai tiki, kad klimato aktyvumas keičia nuomonę ar skatina išrinktus pareigūnus imtis veiksmų.
Tik 28 proc. mano, kad dėl klimato aktyvumo, pavyzdžiui, protestų ir mitingų, žmonės labiau linkę pritarti veiksmams dėl klimato kaitos.
Maždaug pusė amerikiečių teigia, kad klimato aktyvumas neturi didelės įtakos žmonių palaikymo lygiui, o 21 proc. mano, kad jo poveikis yra priešingas, nei tikimasi, ir dėl jo žmonės mažiau linkę pritarti veiksmams dėl klimato kaitos.
