Kandidatai skirtingi, jų rėmėjai – tie patys
Šie metai rinkimų atžvilgiu Lietuvai bus itin derlingi – rinksime tiek šalies vadovą, tiek ir europarlamentarus bei naujuosius Seimo narius.
Rinkimų maratonas prasidės jau po dviejų mėnesių, gegužės 12 d., kai įvyks plačiai aptarinėjami Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai.
Šiuo metu kandidatai renka rinkėjų parašus, ieško finansinės paramos. Pastarojoje srityje vieniems sekasi geriau nei kitiems.
Remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, šiuo metu daugiausia lėšų prezidento rinkimų politinei kampanijai finansuoti yra Aurelijaus Verygos sąskaitoje – daugiau kaip 200 tūkst. eurų.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) keliama kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė savo sąskaitoje turi 150 tūkst. eurų, kuriuos jai skyrė partija. Pats išsikėlęs kandidatas Ignas Vėgėlė surinko daugiau kaip 73 tūkst. eurų, o taip pat savarankiškai kandidatuojantis, perrinkimo siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda turi daugiau kaip 47 tūkst. eurų[1].
Kiti rinkiminės kampanijos dalyviai yra surinkę kiek mažiau piniginės paramos, o tai negali pernelyg nustebinti. Galima numanyti, jog finansinę paramą sparčiausiai renka tie politiniai veikėjai, kurie visuomenėje matomi yra dažniausiai, rinkėjai juos pažįsta, o rėmėjai gali numatyti jų pasirodymo rinkimuose rezultatus.
Šiuo atveju, bene žinomiausi prezidento rinkiminės kampanijos dalyviai yra G. Nausėda ir I. Šimonytė, kurie rinkimuose dalyvavo ir prieš penkerius metus.
Kaip dabar, taip ir anuomet, 2019 m. prezidento rinkimuose I. Šimonytę rėmė konservatoriai, o G. Nausėda buvo nepriklausomas kandidatas. Tačiau skirtingai nei dabar, įtampos ir konkurencijos žiežirbų tarp kandidatų tada buvo nedaug. Jei dabar atrodo, kad tarp didžiosios valdančiosios partijos ir šalies vadovo tarsi perbėgo juoda katė, prieš penkerius metus to nebuvo galima pastebėti.
Priešingai, rinkiminės kampanijos metu G. Nausėdos ir I. Šimonytės retorika buvo stebėtinai panaši: jie abu nevengė kritikos tuo meto „valstiečių“ valdžiai, kritikavo politinės kultūros stoką ir žadėjo aukštesnius veiklos standartus.
Toks panašumas – nebuvo atsitiktinis. Jau aibę metų kalbama, kad G. Nausėda tik per plauką netapo konservatorių kandidatu, o tarp jo rėmėjų bei TS-LKD šalininkų yra nemažai sąsajų bei panašumų.
Tai rodo ir faktas, kad praėjusių rinkimų metu G. Nausėdą ir I. Šimonytę rėmė net tie patys šalies verslininkai. Situacija kartojasi ir šiuose rinkimuose.
G. Nausėdą dosniai rėmė „Rokiškio sūrio“ vadovai
2019 m. prezidento rinkimai jau yra gilioje praeityje, tačiau informacija apie tai, kas ir kiek tada rėmė kandidatus, vis dar prieinama. Kaip ir informacija apie tai, kas šiuo metu skuba paremti kandidatus.
VRK duomenimis, šiuo metu pačią didžiausią paramos sumą – 17 990 eurų – G. Nausėdai skyrė verslininkas, „Teltonika“ įkūrėjas Arvydas Paukštys.
Kandidato rinkimų kampanijai paaukojo ir baldų gamybos bendrovės „Freda“ akcininkas Rimas Varanauskas bei kiti įtakingi verslininkai.
Tarp jų atsidūrė ir „Rokiškio sūrio“ vadovai – vienas turtingiausių šalies žmonių, įmonę nepriklausomybės pradžioje privatizavęs Antanas Trumpa bei jo sūnus, dabartinis „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa. A. Trumpa G. Nausėdai jau paskyrė 8,5 tūkst. eurų, o 11 tūkst. skyrė jo sūnus D. Trumpa[2].
Šie verslininkai dabartinį prezidentą rėmė ir per praėjusius rinkimus. Tuomet žiniasklaida net buvo atkreipusi dėmesį, kad SEB banke, kuriame anksčiau ir darbavosi G. Nausėda, didesnių paskolų limitų sulaukė būtent tie verslininkai, kurie gausiau parėmė G. Nausėdą.
„Rokiškio sūrio“ atveju, paskolos limitas nuo 4,1 mln. eurų padidėjo iki 34,9 mln. eurų, nors minimu laikotarpiu bendrovės finansiniai rodikliai nebuvo itin geri.
Sutapimas ar ne, bet bendrovei sudarius geresnes skolinimosi sąlygas, „Rokiškio sūrio“ vadovas D. Trumpa G. Nausėdą parėmė 4,5 tūkst. eurų, kitą dieną tokią pat sumą pervedė ir jo tėvas, o kiek vėliau jie abu dabartiniam šalies vadovui paaukojo dar po 4 tūkst. eurų. Taip Trumpos tapo vieni iš svarbiausių 2019 m. G. Nausėdos rinkiminės kampanijos finansuotojų[3].
„Rokiškio sūrio“ vadovai finansų nepagailėjo ir I. Šimonytei
Tačiau bene labiausiai gali nustebinti faktas, kad Trumpos finansiškai 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu parėmė ir I. Šimonytę.
Nors šiuo metu yra žinoma, kad gegužės mėnesį vyksiantiems rinkimams besiruošianti I. Šimonytė yra sulaukusi tik partijos paramos, 2019 m. ji buvo tikra rekordininkė, pagal surinktas aukas aplenkusi konkurentus, sulaukusi 361 aukotojo dėmesio ir gavusi daugiau nei 116 tūkst. eurų paramos.
Tarp I. Šimonytės rėmėjų netrūko nei Seimo narių, nei žinomų visuomenės veikėjų[4].
Ji paramos sulaukė ir iš verslininkų. 3,5 tūkst. eurų I. Šimonytei skyrė advokatas bei įmonės „Lords LB Asset Management“ akcininkas Antanas Vainauskas, Lietuvos draudimo brokerių asociacijos prezidentas bei įmonės „Balto Link“ įkūrėjas Robertas Šaltis paaukojo 1,25 tūkst. eurų, vienas iš įmonės „Vinted“ įkūrėjų Justas Janauskas kandidatei skyrė 2 tūkst. eurų, „Vinted“ įkūrėja Milda Mitkutė – dar 2 tūkst. eurų.
I. Šimonytei paaukojo ir edukologė, darželių ir mokyklų tinklo savininkė bei konservatorių lyderio sutuoktinė Austėja Landsbergienė, „KTD group“ vadovas Darius Jocius, verslininkas, vienas iš „VP Market“ akcininkų Ignas Staškevičius.
Tačiau 2019 m. balandžio 17 d., praėjus mažiau nei mėnesiui po finansinės paramos skyrimo G. Nausėdai, jo konkurentę I. Šimonytę parėmė ir „Rokiškio sūrio“ vadovas D. Trumpa. Jis kandidatei į prezidentus paskyrė 8500 eurų.
Rėmėjai nėra įpareigoti finansiškai paremti tik vieną kandidatą. Vis dėlto, toks dvigubas vėliau antrajame rinkimų ture tiesiogiai į akistatą stojusių kandidatų rėmimas sudomino ne vieną.
Ar „Rokiškio sūrio“ vadovas ideologiškai tapatinosi su abiem kandidatais, dėl to rėmė juos abu? O gal tai buvo daroma grynai iš verslo perspektyvų? Bent jau G. Nausėdos atveju, būtent tai ir galėjo būti tiesa.
Be to, Trumpos G. Nausėdą remia ir šiame rinkimų maratone. Nors I. Šimonytei verslininkai paramos dar nepaskyrė, neatmetama, kad tai dar gali nutikti.
G. Nausėda – užslėptas konservatorius?
Rengiantis 2024 m. prezidento rinkimų finišo tiesiajai galima teigti, kad G. Nausėda ir I. Šimonytė yra gana skirtingi kandidatai. Tačiau taip gali atrodyti tik iš pirmo žvilgsnio. Juk dabartinis šalies vadovas jau ne vienerius metus yra siejamas su konservatoriais.
Pavyzdžiui, 2020 m. Kovo 11-osios dienos renginyje, G. Nausėda viešai liaupsino konservatorių partijos veidą Vytautą Landsbergį už esą svarbią jo lyderystę, net vadino jį Lietuvos prezidentu.
„Prezidentas Vytautas Landsbergis. Taip, aš nesuklydau. Prezidentas, nes šiame žodyje geriausiai atsispindi tie darbai, kuriuos jis padarė kaip valstybės vadovas“, – sakė G. Nausėda.
https://www.facebook.com/77DAO/videos/414340701283760
Tačiau toks prielankumas konservatoriams G. Nausėdai buvo būdingas ir gerokai anksčiau, dar kai tik buvo pradėta kalbėti apie bankininko ir ekonomisto šansus politikoje.
2009 m. prezidento rinkimuose jis nedalyvavo, nors apie tai taip pat buvo kalbama. Į politiką G. Nausėda nusprendė pasukti 2018 m., kai imta vis garsiau kalbėti, kas pakeis tuometę prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Tuomet G. Nausėda, nors ir buvo laikomas nepartiniu kandidatu, neoficialiai buvo laikomas TS-LKD partijos atstovu.
Prieš rinkimus palankumą rodyti G. Nausėdai ėmė patys konservatoriai ir tada tai atrodė gana logiškas žingsnis: kaip ir D. Grybauskaitė, taip ir G. Nausėda buvo „asmuo iš išorės“, nepartinis kandidatas, kurio idėjos elektoratas – bent dalimi sutapo su TS-LKD.
„Reikia pripažinti, kad G.Nausėda net iki jo oficialaus apsisprendimo yra turbūt vienas populiariausių. Daugiausia skyrių iškeltų kandidatų mūsų partijoje, tai akivaizdu, kad žmonės, laukdami jo apsisprendimo, projektuoja jį kaip stiprų kandidatą“, – taip kalbėjo TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Netrukus konservatoriai paskelbė, kad TS-LKD skyriai iš viso iškėlė 12 pretendentų: tarp jų buvo tiek I. Šimonytė, tiek ir G. Nausėda. Vėliau liko tik trys: I. Šimonytė, G. Nausėda ir Vygaudas Ušackas. Pats G. Nausėda tada sakė svarstantis dėl konservatorių paramos.
Galiausiai G. Nausėda tapo nepriklausomu kandidatu. Tuo metu neoficialiai buvo kalbama, jog toks sprendimas atsirado dėl vidinių TS-LKD rietenų, kada senieji partiečiai aktyviai priešinosi kandidato „iš šalies” parėmimui.
Tačiau net ir netapęs oficialiu konservatorių išrinktuoju, G. Nausėda prisijaukino didžiąją dalį TS-LKD retorikos, o rinkiminės kampanijos metu, G. Nausėdos bei TS-LKD remiamos kandidatės I. Šimonytės retorika didelių skirtumų net neturėjo.
Priešingai, abu kandidatai daugeliu klausimų savo pozicijas dėstė panašiai ir akivaizdžiai skirtingai nuo to meto „valstiečių“ kandidato Sauliaus Skvernelio. Pats G. Nausėda kalbėdamas apie „valstiečius“, lyg tikras konservatorius nevengė kritikos jų atžvilgiu, aštriai pasisakė apie šios partijos žemą politinės kultūros lygį ir teigė, kad net prezidento rinkimų metu, jie užsiima žaidimais.
Po to, kai G. Nausėda laimėjo prezidento rinkimus, konservatoriai – Seimo, o I. Šimonytė tapo premjere, TS-LKD bei šalies vadovo santykiai atvėso. Dabar jau patys konservatoriai nevengia kritikos G. Nausėdai, prezidentas jiems atsako tuo pačiu.
Bet net ir taip viešai demonstruojamų įtampų fone G. Nausėda akivaizdžiai nėra linkęs itin aštriai kritikuoti konservatorių valdžios, kaip tai darė su „valstiečiais“.
Prezidentas nematė jokios problemos, jog konservatorių energetikos ministro Dainiaus Kreivio vadovaujamos įmonės turi nedeklaruotų „Ignitis“ akcijų, o Vyriausybės krizės, paskatintos liūdnai pagarsėjusio „čekiukų“ skandalo, akivaizdoje, G. Nausėda nors ir kritikavo į lėšų švaistymo skandalą įsivėlusius ministrus, galiausiai džiaugėsi, kad I. Šimonytės Vyriausybė liko darbuotis toliau. Dalį visuomenės tai tik verčia patvirtinti gandus, kad G. Nausėda širdies gilumoje yra tikras konservatorius, o jo priešprieša su valdančiaisiais – tik dūmų uždanga bei politiniai žaidimai.
