Lenkijos diplomatijos vadovas dėkoja šalims, jau siuntusioms karius į Ukrainą
Šiuo metu Europoje netyla diskusijos dėl potencialaus NATO karių siuntimo į karą Ukrainoje. Apie tai prakalbo ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, pareiškęs, kad NATO kariai jau yra Ukrainoje.
Lenkijos diplomatijos vadovo teigimu, kelios NATO šalys jau siuntė karius į Ukrainą, o vis daugiau Europos lyderių kalba apie galimą intervencijos galimybę.
„Pritariu Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyvai“, – sakė R. Sikorskis.
Netrukus Lenkijos užsienio reikalų ministras išreiškė viešą padėką šalims, kurios jau išsiuntė karius į Ukrainą.
„Dėkoju toms šalims, kurios prisiėmė šią riziką. Žinau, kurios šalys, bet negaliu jums to pasakyti. Kitaip nei kiti politikai“, – teigė R. Sikorskis[1].
Tai netikėtas pareiškimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad Vakarai kratosi Rusijos kaltinimų, teigiančių, kad Aljansas jau tiesiogiai dalyvauja mūšiuose Ukrainoje.
Be to, tokia ministro pozicija skiriasi nuo Lenkijos premjero Donaldo Tusko. Šis pareiškė, kad Lenkija neketina siųsti į Ukrainą savo karių į Ukrainą, taip lyg nurodydamas, kad iniciatyvai nepritaria[2].
Primename, kad Prancūzijos prezidentas E. Macronas prieš kelias savaites kalbėjo, kad nėra nesvarstytinų klausimų, siekiant garantuoti, kad Rusija nepasiektų pergalės Ukrainoje. E. Macronas taip pat tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Vis dėlto, penktadienį Vilniuje viešėjęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephanas Sejourne pabrėžė, kad vasarį Paryžiuje vykusiame šalių vadovų susitikime dar nebuvo svarstomas karių į Ukrainą siuntimo klausimas.
„Šio klausimo vasario 26 d. nekėlėme. (…) Kalbėjome apie tai, ką daryti kitaip – kaip kitaip mokyti, kaip kitaip kartu pagaminti daugiau ir kaip pasiekti daugiau. Mūsų formatas akivaizdus – kaip nugalėti Rusiją, neįsiveliant į karą prieš Rusiją“, – teigė S. Sejourne, pridurdamas, jog šiuo metu svarstomos tik galimybės NATO kariams padėti Ukrainos kariuomenei išminavimo operacijose ar gynybos pramonėje.
Vis dėlto, Latvijos, Estijos, Lietuvos, Čekijos ir Lenkijos aukšto rango politikai viešai išreiškė palaikymą idėjai ir teigia, kad negalima nubrėžti raudonos linijos Kijevui remti.
Rusija reaguoja į neapgalvotus Vakarų šalių vadovų pareiškimus
Tačiau kaip ir galima numanyti, Rusija itin neigiamai vertina E. Macrono ir kitų Vakarų politikų kalbas apie galimą įsitraukimą į karą Ukrainoje.
O į paskutiniuosius Lenkijos ministro pareiškimus sureagavusi Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova teigė, kad šiuo metu jau nebėra prasmės neigti NATO pajėgų buvimo Ukrainoje[3].
Anksčiau Rusijos nuolatinio atstovo Jungtinėse Tautose (JT) pavaduotojas Dmitrijus Polianskis sakė, kad Maskva norėtų gauti daugiau informacijos apie E. Macrono idėją, kuri, pasak jo, būtų rizika pradėti trečiąjį pasaulinį karą.
Diplomatas taip pat sakė, kad norėtų susipažinti su Vokietijos žiniasklaidoje aprašyta ir aukštiems Vokietijos kariuomenės vadovams priskiriama diskusija apie Vokietijos ketinimą aprūpinti Ukrainą oro raketomis „Taurus“.
Lenkija ragina stiprinti NATO pajėgumus
Tačiau NATO, regis, rimtai nusiteikė stiprinti savo raumenis ir į Rusijos pasipiktinimą didelio dėmesio nekreipia. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda neseniai net pareiškė, kad Aljanso narės turėtų įsipareigoti gynybai išleisti bent 3 proc. nacionalinio bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šiuo metu narės gynybai turi skirti bent 2 proc. BVP. Dėl to buvo susitarta praėjusią vasarą, atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę. Tačiau net tokį procentą pasiekia ne visos NATO valstybės.
Pati Lenkija 2 proc. ribą viršija beveik dvigubai. NATO duomenimis, pernai Varšuva į gynybą investavo 3,9 proc. šalies BVP.
Lenkijos valdžia daug dėmesio skiria NATO, o ir pati visuomenė aktyviai palaiko šalies narystę Aljanse. Apklausa, atlikta prieš 25-ąsias Lenkijos narystės NATO metines, parodė, kad 60 proc. lenkų šį įvykį laiko proveržiu, nors 1999 m., Lenkijos stojimo į NATO išvakarėse, tokios nuomonės laikėsi 44 proc. lenkų.
Iš viso Lenkijos narystei Aljanse pritaria 90 proc. apklaustųjų. Didžiausias palankumas buvo užregistruotas 2022 m., po Rusijos agresijos prieš Ukrainą.
Čekija bei Baltijos šalys teigiamai vertina idėją siųsti karius į Ukrainą
Didelį dėmesį NATO skiria ir kitos šalys, kurios taip pat nevengia kalbėti apie potencialiai neišvengiamą Aljanso karių įsitraukimą į Rusijos-Ukrainos karą.
Čekijos prezidentas Petras Pavelas neseniai sakė esąs įsitikinęs, kad Ukrainos kariuomenei pagalbą teikiantys NATO kariai jokių tarptautinių normų nepažeistų.
„Tarptautinės teisės ir JT chartijos atžvilgiu, niekas neužkirstų kelio NATO narių kariams – taip pat, pavyzdžiui, civiliams – teikti pagalba Ukrainoje vykstantiems darbams“, – sakė Čekijos vadovas P. Pavelas.
Paklaustas, ar palaikytų NATO karių dalyvavimą teikiant tiesioginę pagalbą Ukrainai šios teritorijoje, P. Pavelas neigiamo atsakymo nedavė.
„Diskusijų šiuo klausimu tikrai neatmesčiau. Jeigu su sąjungininkais galėtume susitarti, kad, pavyzdžiui, vietoje to, kad Ukrainos kariai būtų ruošiami NATO valstybių narių teritorijoje ir, tarkime, į Lenkiją arba Čekijos Respubliką būtų siunčiami tūkstančiai karių, būtų kur kas logiškiau į Ukrainą nusiųsti kokį tuziną instruktorių, kurie Ukrainos karius mokytų vietoje“, – kalbėjo jis.
Čekijos prezidentas taip pat priminė, kad po plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios Maskva paskelbė, kad bet kas, kas Ukrainai teiktų kokią nors pagalbą, taip pat taptų pagrįstu taikiniu, nors tai tebuvo grasinimai.
„Šiandien Ukrainai tiekiame ne tik ginklus – ją aprūpiname ir tankais, galbūt netrukus pristatysime ir orlaivių, tai pat tiekiame vidutinio nuotolio sparnuotąsias raketas, tačiau kol kas NATO teritorijos niekas nepuola“, – kalbėjo P. Pavelas.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna anksčiau E. Macrono išsakytus teiginius apie neatmetamas galimybes į Ukrainą siųsti NATO šalių karius pavadino Europą pažadinusiu skambučiu.
„Mums reikia kitokio požiūrio, kitokios iniciatyvos, kad judėtume į priekį. (…) Labai džiaugiuosi, kad prezidentas Macronas ėmėsi šios iniciatyvos. Tai tarsi visus pažadinantis skambutis – privalome savo žodžius paversti veiksmais“, – sakė M. Tsakhna.
Panašios nuomonės laikosi Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinšas.
„Labai svarbu kad tą skubos jausmą, kurį jaučiame čia, perteiktume ir likusiai Europai. Prezidentas Macronas ėmėsi fantastiškos iniciatyvos Paryžiuje, nes būtent jis meta iššūkį visai likusiai Europai galvoti kitaip, galvoti nestandartiškai, galvoti kaip Ukrainai jau šiandien skirti ir duoti reikiamos paramos“, – sakė K. Karinšas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat sveikino Prancūzijos vadovo lyderystę dėl paramos Ukrainai ir tikino, kad Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie bendrų iniciatyvų. Taip politikas teigė po penktadienį įvykusio užsienio reikalų ministrų susitikimo.
„Ukrainiečiai atkakliai kaunasi, bet dabartinė Vakarų karinė parama yra aiškiai nepakankama ir vėluojanti. Turime padėti Ukrainai daug labiau ir daug greičiau. Toks yra mūsų šiandienos susitikimo tikslas. Sveikiname Prancūzijos lyderystę ir esame pasiryžę prisidėti“, – po susitikimo su Latvijos, Estijos, Prancūzijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrais surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.
G. Landsbergis pabrėžė – „kartoti, kad pasaulis stovės kartu su Ukraina tiek, kiek reikės, nebeužtenka“ bei akcentavo, jog Vakarai „negali atmesti jokių paramos Ukrainai formų“.
„Sprendžiamas egzistencinis klausimas ne tik Ukrainai, bet ir mums visiems. Todėl čia negali būti jokių „bet“. Raudonas linijas privalome braižyti Rusijai, – ne sau patiems“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
