Prieš įeinant į butą būtina nusiauti batus!

Kodėl įeidami į namus visada turėtumėte nusiauti batus: paaiškina ekspertai

Paprasčiausias veiksmas, nusiauti batus įeinant į namus, daugelyje kultūrų nuo seno laikomas pagarbos ženklu. Tačiau naujausi moksliniai atradimai rodo, kad tai ne tik mandagus elgesys, bet ir labai svarbus mūsų sveikatai. Purvas ant batų yra mažiausias rūpestis; daugiau nerimo kelia daugybė ligų sukėlėjų ir kenksmingų cheminių medžiagų, kurias nesąmoningai atsinešame į namus ant savo padų.

Dr. Robertas Singletonas socialiniame tinkle išplatintame vaizdo įraše atkreipė dėmesį į nerimą keliantį faktą: tyrimų duomenimis, mūsų gatvės bateliai gali pernešti net 99 % lauke sukauptų ligų sukėlėjų ant vidaus grindų ir kilimų. Nors ši statistika savaime kelia nerimą, šių ligų sukėlėjų pobūdis dar labiau didina susirūpinimą. Susiduriame ne tik su virusais ir bakterijomis. R. Singletonas įspėjo, kad batai gali būti kancerogeninių toksinų iš asfaltuotų kelių ir cheminių medžiagų, galinčių sutrikdyti mūsų endokrininę sistemą, iš vejų^[1].

Mezoteliomos centro slaugytojas Sean Marchese atkreipė dėmesį į panašų susirūpinimą, teigdamas, kad batai, panašiai kaip ir kiti drabužiai, veikia kaip kempinės kenksmingoms aplinkos medžiagoms. Nors sveikiems suaugusiems žmonėms šių toksinų keliamas pavojus gali būti minimalus, svarstant apie tam tikras chemines medžiagas rizika pasikeičia.

Net ir menki bakterijų pėdsakai gali būti žalingi. Pavyzdžiui, po tokių įvykių, kaip gaisrai ar stichinės nelaimės, didelę grėsmę kelia asbesto turinčios medžiagos. Ilgalaikis tokių liekanų poveikis gali sukelti ilgalaikių sveikatos komplikacijų.

Vaikai ir silpną imunitetą turintys žmonės gali būti itin pažeidžiami

Mes turime ir savų bakterijų, kurios turi mėgstamas vietas ir vaikai dažnai parneša visokių virusų iš mokyklų ar darželių. Tad vengti viešojo transporto ir lauko bakterijų yra itin svarbu. Šeimoms, turinčioms mažų vaikų, šie rūpesčiai dar labiau padidėja. Kaip pabrėžia ekspertai, mažamečiai ir kūdikiai dažnai šliaužioja grindimis, liečia nuolaužas ir, kaip vaikai paprastai daro, kiša rankas į burną. Pavojus, susijęs su šių kenksmingų dalelių prarijimu ar sąlyčiu su jomis, gali sukelti ligas.

Nors užsikrėtimo tikimybė išlieka palyginti nedidelė, dėl galimų pasekmių ekspertai rekomenduoja imtis atsargumo priemonių. Prieš įeinant į gyvenamąją patalpą būtina nusiauti batus. Tačiau ne tik tai, bet ir retkarčiais plauti avalynę ir reguliariai šluostyti grindis, kad atsikratytume lauko teršalų, gali daug ką pakeisti.

Nors tikėtina, kad įžengę į purvą ar bet kokį kitą pastebimą nešvarumą valome batus, daugelis iš mūsų nepagalvoja apie nematomus teršalus, kuriuos kasdien nešamės į savo namus. Dauguma jų, grįžę namo, ant batų padų esančius likučius vos užfiksuoja savo sąmonėje^[2].

Aplinkos chemikai, kaip Markas Patrickas Tayloras, aplinkosaugos mokslininkas ir Makvario universiteto garbės profesorius, ir Gabrielis Filippelli, Žemės mokslų kanclerio profesorius ir Indianos universiteto Aplinkos atsparumo instituto (IUPUI) vykdomasis direktorius, daugiau nei dešimtmetį skyrė patalpų taršai tirti. Jų programa atskleidė keletą stulbinančių faktų apie mūsų patalpų aplinką.

Priešingai nei įprasta manyti, mūsų namuose esantys pavojai kyla ne tik iš patalpų šaltinių. Maždaug trečdalis patalpose esančių teršalų yra išorinės kilmės - jie patenka per orą arba per batus. Tarp šių teršalų yra vaistams atsparių patogenų ir su ligoninėmis susijusių infekcijų sukėlėjų, keliančių didelį pavojų sveikatai.

Mikrobai, toksinai, infekcijų sukėlėjai: visi gali atsidurti namuose nuo jūsų batų

Šias mikrobų keliamas grėsmes sujunkite su jau minėtais toksinais iš kelių ir vejų, ir problema taps aiški. Sprendimas, ar avėti batus patalpose, ar ne, nėra trivialus, nes dauguma žmonių iki 90 % laiko praleidžia viduje. Nors lauke esančiai aplinkos rizikai skiriama daugiau dėmesio, pats laikas atsigręžti į vidų ir dėl savo sveikatos persvarstyti savo įpročius patalpose.

Mūsų namuose, kuriuos dažnai laikome saugiu prieglobsčiu, gali slypėti daugybė nematomų teršalų, galinčių pakenkti mūsų sveikatai. Medžiagos, kurias nesąmoningai atsinešame į savo gyvenamąsias patalpas ant batų, gali būti pavojingesnės, nei įsivaizduojame.

Nematomi teršalai mūsų namuose gali būti pavojingi. Atlikę išsamius tyrimus nustatyta ir įvertinta daugybė kenksmingų medžiagų, esančių namuose, įskaitant:

• Antibiotikams atsparūs genai, kurie leidžia bakterijoms neutralizuoti antibiotikų poveikį.
• Dezinfekcinės cheminės medžiagos, dažniausiai naudojamos namų ūkiuose.
• Mikroplastikas, t. y. mažyčiai plastiko gabalėliai, patekę į daugelį aplinkų.
• Perfluorintos cheminės medžiagos (vadinamos PFAS arba amžinosiomis cheminėmis medžiagomis), dėl savo patvarumo dažnai aptinkamos įvairiuose pramonės gaminiuose, namų apyvokos daiktuose ir maisto pakuotėse ar net užterštame vandenyje.
• Radioaktyvūs elementai, kurių gali būti randama tam tikrose vietovėse ar medžiagose.

Daugiausia dėmesio skirta potencialiai toksiškų metalų, tokių kaip arsenas, kadmis ir ypač švinas, kiekiui namuose 35 šalyse įvertinti. Šių medžiagų, ypač švino - pavojingo neurotoksino - tylią grėsmę kelia tai, kad jos yra bekvapės ir bespalvės. Tai reiškia, kad namų savininkai gali visiškai nežinoti, jog švino yra ne tik jų kiemo dirvožemyje ar vandentiekio vamzdžiuose, bet ir ant jų kambarių grindų.

Įdomu tai, kad egzistuoja glaudus mokslinis ryšys tarp švino kiekio namuose ir kiemo dirvožemyje. Labiausiai tikėtina priežastis? Kiemuose esantis purvas, kurį į vidų atnešė mūsų batai, ir nepamirškime, kad jis patenka ant mūsų augintinių letenų.

Purvina tiesa apie batus patalpose: juos nusiauti kartais yra net ir gyvybiškai svarbu

Neseniai pasirodžiusiame tyrime teigiama, kad batų nešiojimas patalpose gali būti ne toks jau blogas, kaip mums atrodo, ir pažymima, kad tokios kenksmingos bakterijos kaip E. coli yra tokios paplitusios, kad jų galima aptikti ant stulbinančių 96 % batų padų. Tačiau pripažinkime: E. coli iš esmės yra išmatų bakterijos. Nepriklausomai nuo šaltinio - žmonių ar mūsų augintinių - didelis jų kiekis gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Jau nekalbant apie tai, kad vien ši mintis kelia pasibjaurėjimą^[3].

Tad kam rizikuoti ją platinti savo namuose, jei sprendimas paprastas? Tiesiog nusiaukite batus prie įėjimo. Nors gali būti nedidelių trūkumų vaikštant be batų, pavyzdžiui, atsitiktinai į baldą užkliudytas pirštas, tačiau sveikatos požiūriu namai, kuriuose vaikštome be batų turi daugiau privalumų nei trūkumų. Tai ne tik sumažina kenksmingų ligų sukėlėjų plitimą patalpose, bet ir yra aktyvi priemonė, padedanti išlaikyti namus švaresnius ir saugesnius.

Tiems, kuriems avalynė reikalinga pėdų stabilumui palaikyti, sprendimas paprastas: turėti atskirą porą kambarinių batų, kurie niekada nedėvimi lauke. Dažnas tam naudoja patogias šlepetes ar lengvus mokasinus. Kai kas gali atkreipti dėmesį į sterilių namų sindromą - nuostatą, kad dėl pernelyg švarių namų gali padidėti vaikų alergija. Nors įsitikinimas, kad tam tikras nešvarumų poveikis gali sustiprinti imunitetą ir sumažinti alergijos riziką, yra teisingas, nešvarumų ir teršalų patekimas į patalpas nėra idealus sprendimas.

Dalyvavimas lauko veikloje, žygiai ir tiesiog mėgavimasis gamta yra naudingesnis ir švaresnis būdas tai pasiekti. Savų vaisių ar daržovių auginimas ir jų valgymas neplaunant naudingesnis ir saugesnis būdas nei ropojimas lauko nešvarumuose svao pačių namuose.

Turėjų argumento esmė paprasta: nors mūsų batai yra būtini apsaugai lauke, jie taip pat yra teršalų nešėjai. Siekiant užtikrinti mūsų sveikatą ir namų švarą, lauko ir kambario avalynės diferencijavimo politiką patalpose taikyti ne tik patartina, bet ir būtina.