Kūno vietos, kurias itin mėgsta mikrobai

Kur ant mūsų kūno labiausiai mėgsta kauptis mikrobai?

Ar visi žinome kur svarbiausia praustis ir dezinfekuoti? Pandemijos metu akcentavome rankų plovimą, dezinfekavimo taisykles. Taip pat atsirado čiaudėjimo ir kosėjimo protokolai/ etiketas. Tai yra svarbu nenorint platinti mikrobų, virusų, bakterijų, kurios plinta oro lašeliniu būdu ir per kontaktą su sergančiais. Tačiau yra daugiau higienos taisyklių, kai kalba eina apie asmenines bakterijas.

Ne vienas esame girdėję, kad prausiantis reikia sutelkti dėmesį į konkrečias kūno vietas. Apart rankų, veido, vietų kur daugiau prakaituojame, dėmesio reikia skirti ir kitoms karštoms vietoms, kurias mėgsta mikrobai. Daugelyje šeimų būtent močiutės dažnai būna senosios išminties saugotojos. Tarp šių išminties perlų yra dažnai girdimas priekaištas, kad būtina valytis už ausų ir tarp pirštų^[1].

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip senų bobučių pasaka, tačiau neseniai atliktas tyrimas parodė, kad tai yra daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Džordžo Vašingtono (GW) universiteto Vašingtone mokslininkai ėmėsi tirti šį įsitikinimą ir pavadino jį močiutės hipoteze. Pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, ar tam tikros mūsų kūno vietos, laikomos karštaisiais taškais, iš tiesų yra labiau linkusios priimti pavojingus mikrobus.

Kiekvieno žmogaus kūne gyvena sudėtinga mikrobų ekosistema, bendrai vadinama mikrobiomu. Šių mikrobų sudėčiai įtakos turi aplinka, kurioje jie yra. Pavyzdžiui, odos mikrobiomas gali skirtis priklausomai nuo to, ar ta vieta sausa, drėgna, ar riebi. Tokios vietos, kuriose yra drėgna ir šilta itin patrauklios mikrobams, o mes ne visada atkreipiame dėmesį į tokių kūno vietų valymą.

Ar tikrai sutiekiame pakankamai dėmesio svarbioms vietoms kai prausiamės?

Vadovaujant GW Kompiuterinės biologijos instituto direktoriui Keithui Crandallui ir jo kolegai, biostatistikos ir bioinformatikos docentui Marcosui Pérezui-Losadai, buvo sukurtas naujoviškas genomikos kursas. Šis kursas buvo unikalus savo požiūriu. Vietoj tradicinių paskaitų ar laboratorinių darbų 129 magistrantūros ir bakalauro studijų studentai tapo gyvo mokslinių tyrimų projekto dalimi. Jų užduotis? Surinkti mėginius iš įvairių odos vietų, ypač tų drėgnų ir riebių karštųjų taškų, apie kuriuos visada perspėdavo močiutė.

Atlikdami išsamų tyrimą, studentai ėmė tepinėlį iš vietų už ausų, tarp kojų pirštų ir bamboje. Jie taip pat paėmė mėginius nuo blauzdų ir dilbių, laikydami jas kontrolinėmis sritimis, nes dažnai jas valome. Kitame etape iš šių mėginių buvo išgaunama ir skirstoma DNR, kad būtų galima ištirti juose gyvenančius mikrobus^[2].

Išvados buvo įspūdingos. Tose vietose, kurios paprastai valomos reguliariau, pavyzdžiui, dilbiai ir blauzdos, buvo didesnė mikrobų įvairovė. Kita vertus, vadinamosiose karštosiose vietose mikrobų įvairovė buvo mažesnė, o tai rodo, kad jose dominuoja tam tikri mikrobai, kurie gali būti nenaudingi.

Kai odos mikrobiome dominuoja tam tikri problemų keliantys mikrobai, jie gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Pavyzdžiui, dėl žalingų mikrobų perėjimo prie kenksmingų mikrobų gali atsirasti tokios odos ligos kaip egzema ir aknė. Kaip universiteto pranešime spaudai pažymėjo medikai, valymo įpročiai gali turėti didelę įtaką mūsų odoje gyvenančių mikrobų tipui. Taigi atrodo, kad močiutė buvo teisi: reguliarus šių karštųjų taškų valymas iš tiesų gali būti svarbus odos sveikatai palaikyti.

Žingsnis pirmyn odos ir kūno mikrobiomo tyrimų srityje

Šis tyrimas įnešė vertingų įžvalgų į odos mikrobiomo tyrimų sritį. Jis ne tik patvirtino močiutės hipotezę, bet ir pabrėžė asmens higienos svarbą darant įtaką mūsų odos sveikatai. Nors tyrimas pateikė svarbių duomenų, bandymas suprasti, kaip odos mikrobai veikia sveikatą ar ligas, dar tik prasideda.

Kadangi šis tyrimas pelnytai sulaukia dėmesio, akivaizdu, kad kartais tradicinė išmintis ir šiuolaikinis mokslas gali gražiai susilieti. Laukdami būsimų atradimų šioje srityje, galime būti tikri dėl vieno: nepamiršime dažniau įsiklausyti į močiutės patarimus. Sudėtingoje mūsų organizmo ekosistemoje mikrobams tenka itin svarbus vaidmuo^[3].

Žmogaus mikrobiomą sudaro ne tik skaičiai, bet ir pusiausvyra. Mūsų organizme gyvena trilijonai mikrobų, kurių dauguma yra nekenksmingi ar net naudingi. Šie mažyčiai gyventojai padeda atlikti įvairias svarbias funkcijas - nuo virškinimo žarnyne iki odos apsaugos nuo patogeninių įsibrovėlių. Tačiau kai pusiausvyra iškreipiama, gali kilti sveikatos problemų. Tokių vietų kūne yra ne viena.

• Burnos ertmė yra sudėtinga aplinka, kurioje knibždėte knibžda bakterijų. Daugelis jų yra nekenksmingos arba naudingos, pavyzdžiui, padedančios skaidyti maistą, tačiau kitos gali sukelti dantenų ligas arba dantų ėduonį. Reguliari burnos higiena, pavyzdžiui, dantų valymas šepetėliu, siūlu ir burnos skalavimo skysčiu, gali padėti palaikyti sveiką pusiausvyrą.
• Žarnyno mikrobiomas dažnai vadinamas antrosiomis organizmo smegenimis ir turi įtakos viskam - nuo virškinimo iki psichinės sveikatos. Disbalansas, vadinamas disbioze, gali sukelti įvairių problemų - nuo virškinimo trakto sutrikimų iki nuotaikos svyravimų.
• Šilta ir drėgna pažastų aplinka tampa bakterijų veisimosi vieta. Kai kurios iš šių bakterijų sukelia kūno kvapą, kitos atlieka apsauginį vaidmenį. Tai subtili pusiausvyra, kurią reikia išlaikyti. Lytinių organų sritys pasižymi unikaliu mikrobiomu, kuris padeda apsisaugoti nuo infekcijų. Jo pusiausvyros palaikymas labai svarbus reprodukcinei sveikatai.

Sveiko mikrobiomo puoselėjimas apima ne tik higieną

Nors reguliarus konkrečių kūno vietų valymas yra būtinas, ypač pirmiau minėtose karštosiose vietose, jis nėra vien tik valymo priemonė. Ne mažiau svarbu puoselėti ir palaikyti sveiką mikrobinę aplinką. Štai kaip:

Probiotikai ir prebiotikai: Vartojant maisto produktus, kuriuose gausu probiotikų (pvz., jogurtą, kimči ir kitus fermentuotus produktus), į žarnyną gali patekti naudingų bakterijų. Prebiotikai, esantys tokiuose maisto produktuose kaip česnakai, svogūnai ir bananai, maitina šias naudingąsias bakterijas.

Venkite per didelio valymo: Pernelyg dažnas prausimasis, ypač su šiurkščiais muilais ar dezinfekuojančiomis priemonėmis, gali atimti iš odos natūralius aliejus ir naudingus mikrobus. Svarbiausia valyti švelniai. Natūralios arba ekologiškos odos priežiūros ir higienos priemonės taip pat gali padėti palaikyti odos pH ir mikrobų pusiausvyrą.

Mityba ir drėkinimas: Subalansuota mityba, kurioje gausu skaidulų, vitaminų ir mineralų, palaiko sveiką mikrobiomą. Hidratacija užtikrina, kad oda išliktų tinkama aplinka naudingiems mikrobams.

Suprasti mūsų kūno mikrobų pasaulį - tai tarsi atrasti nematomą apsauginį skydą. Nors labai svarbu palaikyti kūno švarą, ne mažiau svarbu nepamiršti, kad ne visos bakterijos yra priešai. Daugeliu atvejų jos yra ištikimiausios mūsų sąjungininkės. Siekiant optimalios sveikatos, labai svarbu atpažinti ir puoselėti šiuos simbiotinius santykius su mikrobais.