Tyrimai rodo, kad net 95 procentai geriamo vandens JAV užteršti įvairiais toksinais
Mums įprasta, kad turėdami tiesioginę prieigą pri ekokybiško geriamo vandens iš čiaupo būtent jį ir geriame. Dažnas papildomai filtruoja vandenį ir vartoja tą patį čiaupo vandenį vandens šildymui arbatos gamybai, kavai plikinti ar maisto gamyboje. Jungtinėse Amerikos Valstijose tai nėra įprasta. Ten labiau įprasta gerti ir gaminti su vandeniu iš butelių.
Pasirodo, taip elgiamasi ne veltui. Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad daugumos amerikiečių vartojamame vandenyje iš čiaupo yra nerimą keliančių toksinų. Tyrimas, kurį kartu atliko Naujosios Meksikos universitetas ir daugybė ekspertų iš įvairių JAV dalių, rodo niūrią realybę: 95 % JAV gyventojų vartoja vandenį, užterštą nesaugiais toksinais[1].
Dar vieno tyrimo duomenimis, beveik pusėje JAV vandentiekio vandens mėginių yra toksiškų amžinų cheminių medžiagų, t. y. medžiagų, kurios naudojamos šimtuose namų apyvokos daiktų – nuo valymo priemonių iki picų dėžučių – ir kurių platus poveikis gali kelti rimtą pavojų sveikatai[2].
JAV geologinės tarnybos (USGS) tyrime buvo tiriami vandentiekio vandens mėginiai iš daugiau kaip 700 gyvenamųjų namų, įmonių ir geriamojo vandens valymo įrenginių visoje šalyje, siekiant nustatyti, ar juose yra perfluoroalkilinių arba polifluoroalkilinių cheminių medžiagų, vadinamų PFAS. Tyrėjai teigė, kad 45 % mėginių aptikta bent viena tokia sintetinė cheminė medžiaga, o jos kiekis viršijo lyginamuosius standartus ir JAV siūlomas taisykles.
Kenksmingos medžiagos, kurios nesuyra ir kenkia organizmui metų metus
PFAS, dažniausiai randamos užterštuose mėginiuose, yra atsparios vandeniui, t. y. jos nesuyra aplinkoje ir žmogaus organizme išlieka daugelį metų. Jie buvo sukurti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, kai buvo sukurta teflono – nelimpančios virtuvės indų dangos – danga, o šiandien jie naudojami visur, pradedant drabužiais ir baigiant plastikiniais gaminiais.
Šių tyrimų pasekmės yra labai didelės, nes jis turi įtakos beveik 320 milijonų Amerikos gyventojų. Kaltininkai? Įvairūs teršalai, patekę į daugybę bendruomeninių vandens sistemų ir šulinių visoje šalyje. Kyla klausimas: kas tai per teršalai ir kokią žalą jie gali sukelti?
Paskutinio tyrimo metu nustatyti šeši pagrindiniai geriamojo vandens teršalai[3], kurių kiekvienas kelia tam tikrą pavojų sveikatai:
- Arsenas: Nerimą kelia tai, kad daugiau nei pusėje ištirtų bendruomenės vandens sistemų buvo aptiktas arseno kiekis. Ilgalaikis arseno poveikis kelia pavojų: DNR pažeidimai, imuninės sistemos sutrikimai, galimas vėžinių ląstelių vystymasis, hipertenzija ir širdies ligos.
- Nitratai: Šis junginys gali sutrikdyti deguonies pernešimą kraujotakoje. Gali išsivystyti methemoglobinemija vadinama būklė, kai hemoglobinas perneša deguonį, tačiau susiduria su sunkumais jį išskirdamas į mūsų kūno audinius.
- Uranas: Šis natūraliai Žemės plutoje esantis elementas dėl geocheminių reakcijų gali patekti į mūsų vandens sistemas. Tyrimo metu nustatyta, kad maždaug 50 % JAV vietinių šulinių yra pastebimas urano kiekis.
- Švinas: Švino toksiškumas yra gerai užfiksuotas, neigiamas poveikis pastebėtas įvairiose suaugusiųjų ir vaikų organizmo sistemose. Nuolatinis poveikis gali sukelti daugybę sveikatos problemų, panašių į tas, kurias sukelia arsenas.
- PFAS (perfluoralkilinės ir polifluoralkilinės medžiagos): Sintetinės PFAS aptiktos maždaug 80 milijonų amerikiečių geriamajame vandenyje. Šie cheminiai junginiai kelia savų sveikatos problemų.
- Gręžimo skysčiai: Kai kurie iš jų gali būti toksiški, radioaktyvūs ar net kancerogeniniai.
Ekspertų įžvalgos kelia nerimą dėl to ką žmonėms tenka vartoti. Farmacijos mokslų katedros garbės profesorė emeritė Johnnye Lewis pasidalijo savo požiūriu. Ji teigia, kad daugelis ekspertų, gerai išmanančių šiuos teršalus, pastebėjo, kad keliuose geriamojo vandens šaltiniuose jie dažnai viršija saugias ribas.
J. Lewis toliau pabrėžė dabartinius iššūkius, susijusius su šių cheminių medžiagų mišinių bendro poveikio supratimu, atsižvelgiant į tai, kad jų sudėtis įvairiose bendruomenėse yra skirtinga. Šių mišinių poveikio vertinimo metodų kūrimas dar tik pradedamas. Dėl šios įvairovės atsiranda tam tikras neapibrėžtumo lygis, nes konkretus mišinys vienoje vietovėje gali skirtis nuo kito.
Didėja susirūpinimas ir dėl bakterinio užterštumo mėgstamuose gazuotuose gėrimuose
Žinome, kad JAV retas geria vandenį iš čiaupo. Ten dažniausiai mėgiami yra saldūs gazuoti gėrimai. Tokius fontanus rengia tiek greitojo maisto užkandinėse tiek kitose įstaigose, bet paaiškėjo, kad bakterijų randama ir juose. Neseniai nustatyti faktai sukėlė susirūpinimą sodos gėrimų mėgėjams Pietų Kalifornijoje. Loma Lindos universiteto atlikto tyrimo metu nustatyta, kad greitojo maisto užkandinių gazuoto vandens fontanėliuose esančiame vandenyje yra nerimą keliantis bakterijų kiekis, viršijantis JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) nustatytus geriamojo vandens standartus.
Ši išvada ypač svarbi rytiniame Kočelos slėnyje – regione, kuris ir taip susiduria su vandens taršos problemomis. Šioje vietovėje, kurioje daugiausia gyvena mažas pajamas gaunančios lotynų amerikiečių kilmės žemės ūkio darbininkų šeimos, jau kurį laiką kovojama su saugaus geriamojo vandens prieinamumu[4].
Vietos greitojo maisto įstaigų vandenyje rasta kenksmingų bakterijų, tokių kaip E. coli, salmonelės ir Pseudomonas aeruginosa, pėdsakų. Šie sukėlėjai sukelia sunkias ligas. Tyrime paaiškėjo, kad daugiau kaip 40 % paimto vandens mėginių iš gazuoto vandens fontanų buvo koliforminių bakterijų, kurios yra užterštumo rodiklis. Nors šis tyrimas buvo lokalus, jo pasekmės gali būti tolimesnės.
Tyrimo pagrindinis autorius Thomas Hile’as JAV išreiškė įsitikinimą, kad šis užterštumas yra ne tik rytiniame Coachella slėnyje. Tai bendra problema, į kurią tarsi nekreipiama dėmesio. Įdomu tai, kad šie patogenai buvo atrasti šiek tiek atsitiktinai. Tyrinėdami vandentiekio vandens mėginius iš netoliese esančio Oasis Mobile Home Park, Hile’as ir Ryanas Sinclairas (abu iš Loma Lindos universiteto) per valgymo pertraukėlę greitojo maisto užkandinėje ėmė abejoti gazuotų gėrimų švara. Tai paskatino juos išplėsti savo tyrimų sritį ir įtraukti į ją gazuoto gėrimo fontanėlius.
Atsitiktinis tyrimas atskleidžia galimą tolesnį pavojų
Tyrimo metu jie surinko daugiau kaip 70 vandens mėginių iš įvairių šaltinių, įskaitant gazuoto vandens fontanėlius, automatus ir čiaupus. Kiekviename iš šių šaltinių buvo rasta kenksmingų bakterijų. Didelį susirūpinimą tyrėjams kelia tai, kad vandens paskirstymo sistemose susidaro bioplėvelės – ant paviršių besiformuojančios mikroorganizmų sankaupos.
Šiose sistemose paprastai naudojami plastikiniai vamzdžiai yra ideali terpė bakterijoms daugintis. Tyrime pabrėžta, kad filtravimo sistemos nepakankamai apsaugo nuo užteršto vandens vartojimo. Jie taip pat atkreipė dėmesį į galimą bakterinę taršą purkštukų vietose, ypač šiltuoju metų laiku. Tačiau šios problemos mastas kol kas nėra aiškus.
Mičigano valstybinio universiteto mikrobiologė Joan Rose, nedalyvavusi tyrime, išreiškė susirūpinimą ir sakė, kad tai akivaizdus rodiklis, kad turime atlikti daugiau tokių tyrimų. Tiesiog nežinome, kokia didelė yra grėsmė. Istoriškai tai ne pirmas kartas, kai iškeliamas susirūpinimas dėl gazuotų gėrimų fontanų. Prieš dešimtmetį Hollinso universiteto mokslininkai nustatė mikrobinę taršą Virdžinijos valstijoje esančiuose limonadų fontanuose, pabrėždami būtinybę griežčiau reglamentuoti ir tikrinti šias gėrimų tiekimo sistemas.
Nors tiesioginės Loma Lindos universiteto tyrimo pasekmės yra vietinės, išvados gali reikšti platesnę problemą, kurią būtina toliau tirti ir reglamentuoti. Vartotojams svarbu būti informuotiems ir budriems. Šių įvairių tyrimų išvadų rimtumas pabrėžia, kad reikia skubiai spręsti vandens kokybės problemas JAV. Kadangi vis geriau suprantame galimą šių toksinų pavojų, būtina rasti sprendimus, kurie apsaugotų milijonų žmonių sveikatą. Tik imdamiesi išsamių priemonių ir laikydamiesi aktyvaus požiūrio galime tikėtis užtikrinti vandens, tekančio iš mūsų čiaupų, saugumą.
