Kalifornijoje siekiama uždrausti toksiškus ingredientus, naudojamus populiariuose saldainiuose
Dauguma žmonių puikiai žino, jog saldumynai tikrai nėra sveikas užkandis. Tačiau taip yra ne tik todėl, jog juose yra daug cukraus. Šiuo metu Kalifornijoje bandoma uždrausti tam tikrų chemikalų naudojimą populiariuose saldainiuose, nurodant, jog naudojamos medžiagos gali būti toksiškos žmonėms. Tai paliestų tokius ir Lietuvoje žinomus saldumynus kaip „Skittles“, „PEZ“, „Hot Tamales“ ir kitus.
Kalifornijos asamblėjos narys Jesse’as Gabrielis siūlo įstatymo projektą, kuris uždraustų „pavojingas ir toksiškas chemines medžiagas“, vis dar plačiai naudojamas gaminant maistą. Jo siūlymas kol kas užtikrintai keliauja į priekį, nes praėjusią savaitę gavo daugumos asamblėjos narių palaikymą. Dabar teisės aktai bus siunčiami valstijos Senatui, kuris turėtų priimti įstatymo projektą iki rugsėjo 14 dienos. Tad didelė tikimybė, kad gan greitai saldumynų gamintojams teks ieškoti naujų, žmonėms nepavojingų medžiagų, kad galėtų ir toliau prekiauti populiariais saldainiais.
Įstatymo projektu norima užtikrinti ne tik Kalifornijos žmonių saugumą, mat tai paliestų ir eksportui skirtas prekes. Jeigu įsigaliotų naujasis įstatymas, būtų draudžiama prekiauti, gaminti ir platinti maisto produktus, kurių sudėtyje yra chemikalų, galinčių sukelti pavojų žmogaus sveikatai: vėžį, vaikų elgesio problemas, žalą reprodukcinei sveikatai, imuninei sistemai ir panašiai.
Kai kurie toksiški maisto priedai uždrausti ES, tačiau daug medžiagų vis dar leidžiama naudoti
J. Gabrielius teigė, kad toks įstatymo projektas gali tapti dideliu žingsniu, siekiant apsaugoti vaikus ir šeimas nuo pavojingų bei toksiškų cheminių medžiagų, kurios vis dar plačiai naudojamos gaminant maistą. Teisės aktai uždraustų tokius ingredientus kaip raudonasis dažiklis nr. 3, titano oksidas, kalio bromatas, brominto augalinis aliejus ar propilo parabenas.
Šie toksiški maisto priedai jau uždrausti Europos Sąjungoje, kadangi nustatyta, jog kenkia žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, raudonasis dažiklis nr. 3, kuris vis dar naudojamas „Skittles“, „PEZ“ ir „Hot Tamales“ saldainiuose, yra siejamas su vėžiu. Tad J. Gabrielius kritikavo JAV dėl lėtumo priimant svarbius sprendimus ir gyrė Europą[1]:
„Nepriimtina, kad JAV taip atsilieka nuo likusio pasaulio, kai kalbama apie šių pavojingų priedų uždraudimą. Mes mylime savo vaikus ne mažiau nei jie mylimi Europoje, ir nėra per daug prašyti maisto ir gėrimų gamintojų pereiti prie saugesnių alternatyvių ingredientų, kuriuos jie jau naudoja Europoje ir daugelyje kitų pasaulio šalių.“
Tiesa, nepaisant to, jog Kalifornijos asamblėjos nario minėti maisto priedai jau yra uždrausti ES, čia taip pat vis dar trūksta griežtesnio požiūrio į saugumą. Daugybė maisto priedų tebėra naudojami ES maisto pramonėje, nors mokslininkai juos sieja su vaikų hiperaktyvumu, alergijomis, skrandžio problemomis ar padidėjusia vėžio rizika. Pavyzdžiui, ES vis dar leidžiama naudoti E131, E124, E120 ir kitus maisto dažiklius. Tad daugelis žmonių, pirkdami įvairius gėrimus, saldumynus ar net mėsos produktus, vartoja galinčias sveikatai pakenkti medžiagas ir dažnu atveju to net nežino.
Maisto priedai naudojami dėl skirtingų priežasčių
Maisto priedai yra itin plačiai naudojami maisto pramonėje, tačiau ne visi kelia pavojų ar laikomi nenaudingais. Yra sukurta tūkstančiai skirtingų maisto priedų, tad ne nuostabu, jog jų paskirtis taip pat gali būti skirtinga.
Maisto priedai yra labai svarbūs, kai norima užkirsti kelią maisto gedimui ir mikrobų dauginimuisi[2]. Tai užtikrina, kad pirkėjai galėtų ilgiau mėgautis saugiu ir šviežiu maistu nerizikuodami užsikrėsti per maistą plintančiomis ligomis, tad tokie priedai yra itin svarbūs ir sunkiai pakeičiami.
Ne ką mažiau yra svarbūs įvairūs stabilizatoriai, emulsikliai ir kiti maisto priedai, kurie užtikrina tam tikrą tekstūrą. Jų nenaudojant būtų sunku ar net neįmanoma užtikrinti, kad įvairūs padažai, užpilai, ledai ir kiti maisto produktai išlaikytų savo tekstūrą, nepradėtų viena nuo kitos atsiskirti įvairios jų medžiagos ir panašiai.
Tačiau yra ir nebūtinų maisto priedų. Kai kurie iš jų naudojami sustiprinti arba sukurti tam tikrą skonį, kuris vilioja pirkėjus, nes yra stipresnis už natūralų. Tai pat yra maisto priedų, skirtų pagerinti ar pakeisti spalvą. Maisto dažikliai padeda sukurti vizualiai patrauklius produktus, kurie yra pranašesni už natūralius, dažnai gan niūriai atrodančius produktus. Deja, pirkėjai labiau linkę rinktis ne pagal sudėtį, o pagal grožį, todėl ryškiaspalvis maistas sulaukia kur kas daugiau dėmesio, nors daug maisto dažiklių kenkia sveikatai.
Kai kurie maisto priedai gali sukelti alergines reakcijas ar vaikų hiperaktyvumą. Tam tikri maisto priedai yra siejami su neigiamu poveikiu širdžiai, ar kraujagyslėms, taip pat su nutukimu, vėžiu ir kitomis sveikatos problemomis. Tad perkant maisto prekes svarbu tikrinti etiketes ir verčiau rinktis ne tokį patrauklų, bet mažiau cheminių medžiagų turinti maistą. Arba dar geriau – kuo dažniau maistą gaminti patiems bei naudojant natūralius prieskonius ir dažymo būdus, o parduotuvėje pirkti neperdirbtus produktus.
