S. Zurabišvili atsisako perduoti postą, vadindama rinkimus „antikonstitucine parodija“
Sakartvelo valdančioji partija šeštadienį Gruzijos prezidentu paskyrė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų lojalistą Micheilą Kavelašvilį[1]. Iš 300 dalyvavusių nacionalinių ir savivaldybių deputatų gavęs 224 balsus, jis yra išrinktas penkerių metų kadencijai.
Tačiau dabartinė šalies prezidentė Salomė Zurabišvili šiam žingsniui nepritaria. Moteris balsavimą laiko neteisėtu ir atsisako atsistatydinti. Iš tiesų, opozicija teigia, jog dabartinis parlamentas yra neteisėtas. Todėl Zurabišvili atsisako perduoti postą, vadindama rinkimus „antikonstitucine parodija“, kuriai neva įtaką daro Rusija. S. Zurabišvili yra Prancūzijoje gimusi Sakartvelo politikė, buvusi diplomatė, nuo 2018 m. einanti Sakartvelo prezidentės pareigas. Ji – pirmoji moteris, išrinkta šios šalies prezidente. M. Kavelašvilis taptų šeštuoju Gruzijos prezidentu po nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos 1991 m.
Opozicijai galbūt pagrįstai „niežti nagai“, valdžiai pakeitus prezidento rinkimų tvarką. Šįkart Gruzijos prezidentą rinko rinkėjų kolegija, sudaryta iš parlamento narių ir vietos valdžios atstovų. Tuo tarpu Kavelašvilis buvo vienintelis iškeltas kandidatas. Jam reikėjo 200 balsų, kad būtų išrinktas – ir jis tai pasiekė. Tai buvo pirmas kartas šalies istorijoje, kai prezidento rinkimuose dalyvavo vienas kandidatas. Naujasis prezidentas turėtų pradėti eiti pareigas gruodžio 29 d.
Vis tik opozicija mano, kad Kavelašvilio pergalė spalio mėn. vykusiuose parlamento rinkimuose yra apgaulė, o dabartinis Parlamentas – neteisėtas. Dėl to jis neva neturi įgaliojimų rinkti naujo prezidento.
Politikas ir buvęs futbolininkas pasisako prieš homoseksualus
M. Kavelašvilis, kuris gimė 1971 m., kadaise žaidė futbolą „Manchester City“ klube[2]. Be to, jis yra Valdančiosios „Gruzijos svajonės“ (SG) partijos pavaduotojas ir judėjimo „La Fuerza del Pueblo“, propaguojančio įstatymus prieš užsienio įtaką ir seksualines mažumas, įkūrėjas. Dėl požiūrio jį smerkia opozicija ir Vakarai, sakydami, kad vyras turi prorusiškų polinkių ir priiminėja represinius įstatymus. Tačiau jį palaiko SG partijos įkūrėjas Bidzina Ivanišvilis.
Taigi, opozicija šiuo klausimu netyli – reiškia nepasitenkinimą kasdien protestuodama Tbilisyje prie Parlamento, ypatingai dėl to, jog buvo įšaldytos derybos dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES). Kavelašvilio išrinkimą kritikuojantys protestuotojai skanduoja tokius šūkius kaip „vergai“ ir „rusai“. Pastarieji taip pat pabrėžia, jog M. Kavelašvilis neturi aukštojo išsilavinimo.
„Šiandienos rinkimai rodo aiškų sistemos norą sugrąžinti Gruziją prie sovietinių šaknų“, – sako vienas iš protesto dalyvių.
Vakarų šalys taip pat nerimauja dėl Gruzijos užsienio politikos posūkio ir vadinamųjų autoritarinių tendencijų. ES savo ruožtu grasina sankcijomis dėl protestų malšinimo, per kuriuos buvo suimta šimtai žmonių. Siekdama išvengti incidentų, policija tuo tarpu blokuoja gatves prie Parlamento dislokuodama vandens patrankas[3]. Ji taip pat uždarė gatves, kur deputatai patenka į įstatymų leidžiamąją instituciją.
Šalį neramumai krečia nuo tada, kai „Gruzijos svajonė“ spalio 26 d. laimėjo parlamento rinkimus, kurie buvo laikomi referendumu dėl šalies siekio įstoti į ES.
Visuomenės vertinimas – nevienareikšmiškas
Kavelašvilio išrinkimas sukėlė prieštaringas reakcijas. Jo anti-Vakarų pažiūros kelia susirūpinimą dėl šalies geopolitinės krypties[4].
Nemaža dalis visuomenės mano, kad rinkimai yra nedemokratiški. Žinoma, jog Sakartvelo prezidento pareigos yra labiau „ceremoninės“, mat reali valdžia priklauso ministrui pirmininkui ir Parlamentui. Tačiau prezidento pozicija turi simbolinę reikšmę ir gali daryti įtaką šalies tarptautiniam įvaizdžiui bei vidaus politikai. Kaip ten bebūtų, ES ir Jungtinės Valstijos, tikėtina, Kavelašvilio atėjimą į valdžią vertins kaip dar vieną ženklą, kad Gruzija nusigręžia nuo Vakarų bei artėja prie Rusijos. Apskritai, didelė dalis opozicijos ir visuomenės rinkimus vertina kaip valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė“, kurią kaltina prorusiškomis pažiūromis, valdžios įtvirtinimą.
Teigiama, kad Zurabišvili šalies prezidente buvo išrinkta visuotiniu balsavimu. Tačiau M. Kavelašvilis, žadėjęs suvienyti Gruziją, turi jai priekaištų, kaltindamas prezidentę „ignoravus konstituciją“. Vyras, beje, turi priekaištų ir opozicijai, kaltindamas ją šalies naikinimu.
Valdančioji partija teigia norinti, kad Gruzija įstotų į ES – tačiau šiuo pareiškimu abejojama
Valdančioji partija, kaltinama ryšių su Rusija gilinimu, teigia norinti, jog Gruzija įstotų į ES. Vis dėlto, Briuselis teigia, esą Tbilisio paraiška yra įšaldyta dėl naujai priimtų įstatymų dėl LGBTQ teisių apribojimų.
Europos rinkimų stebėtojai teigė, kad praėjusį mėnesį vykusiuose rinkimuose būta kyšininkavimo, nesąžiningo balsavimo bei smurto atvejų. Kavelašvilio išrinkimas savo ruožtu vertinamas kaip Rusijos įtakos Gruzijoje pergalė, ypač po vyriausybės sprendimo atidėti stojimo į Europos Sąjungą derybas iki 2028 metų[5].
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) bei kitos tarptautinės organizacijos M. Kavelašvilio atėjimą į valdžią vadina „demokratijos atsilikimu“. Teigiama, jog visas rinkimų procesas pakirto visuomenės pasitikėjimą Gruzijos demokratinėmis institucijomis bei rinkimų sąžiningumu. Apskritai, reakcija į Kavelašvilio išrinkimą Gruzijos prezidentu atspindi gilų šalies visuomenės susiskaldymą: protestus ir didėjantį atotrūkį tarp provakarietiškų bei prorusiškų šalies frakcijų.
