Rinkimai Gruzijoje: koks ES ir Lietuvos vaidmuo?

Kitą savaitę ES užsienio reikalų ministrai svarstys, kaip galima nubausti Sakartvelo valdžią

Karui Ukrainoje išsikvėpus, dabar Lietuva kartu su Europos Sąjunga susirado naują „grobį“, kuriuo tapo Sakartvelas, kuriame jau keletą savaičių nerimsta protestai prieš valdančiąją partiją „Sakartvelo svajonė“? Jau kitą savaitę ES svarstysianti nubausti vietines valdžios institucijas dėl antidemokratiško veikimo, o Lietuvoje netyla palaikymo akcijos už laisvę mitinguoti Gruzijoje.

„Nuolatinis traukimasis nuo demokratinių normų ir pastaruoju metu Sakartvelo valdžios institucijų panaudotos represinės priemonės turi padarinių mūsų dvišaliams santykiams. ES apsvarstys galimybę imtis papildomų priemonių“, – rašoma Bendrijos išplatintame pranešime^[1].

ES užsienio reikalų ministrai į reguliarų posėdį, kuomet svarstys galimas sankcijas Gruzijos valdžios institucijoms, rinksis pirmadienį.

„ES smerkia šiuos represinius veiksmus prieš protestuotojus, žiniasklaidos atstovus ir opozicijos lyderius ir ragina nedelsiant paleisti visus sulaikytus asmenis“, – teigė Bendrija. ES taip pat „reikalauja nutraukti plačiai paplitusį bauginimą, politinį persekiojimą, kankinimus ir netinkamą elgesį su piliečiais“.

Pranešama, kad per Sakartvelą krečiančius neramumus jau buvo sulaikyta daugiau nei 400 asmenų, o daugiau kaip 300 pranešimų esą buvo gauta apie iš protesto malšintojų patirtą smurtą bei netinkamą elgesį, ko pasekoje, daugybei protestuotojų prireikė skubios medikų pagalbos.

Blokas pridūrė, kad esama „patikimų nuogąstavimų dėl kankinimų ir nežmoniško elgesio“, ir paragino ištirti kaltinimus dėl „plačiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų“.

Lietuvoje rengiamos kartvelų palaikymo akcijos, „solidarizuojasi“ ir politikai

Tuo tarpu sostinės gyventojai, norėdami atrodyti ultra vakarietiškais, jau imasi organizuoti antrą protestuojančių gruzinų palaikymo akciją greta Martyno Mažvydo bibliotekos. Šį kartą į surengtą iniciatyvą „Kartu dainoje, kartu Europoje” susirinkusieji prieš Vyriausybės sprendimą įšaldyti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES) protestuojančius Sakartvelo žmones palaikė dainomis^[2].

„Solidarizuotis“ su protestuojančiais prieš teisėtai išrinktą „Sakartvelo svajonę“ kviečia ir Lietuvos prezidentės pareigas ėjusi Dalia Grybauskaitė^[3].

„Prisijungiau prie kolegių lyderių, ragindama tarptautinę bendruomenę remti Sakartvelo žmones ir prezidentę S. Zurabišvili, jiems išėjus į gatves protestuoti prieš Rusijai artimos valdančiosios partijos sprendimą stabdyti stojimo į ES procesą“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė D. Grybauskaitė.

Į Sakartvelą dar šį mėnesį pareiškė ketinantis vykti ir Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda.

Tokie Lietuvos veiksmai kišantis į autonomiškos valstybės politiką nestebina po priimto sprendimo jungtis prie Kanados ir kitų Baltijos šalių siekiant sankcionuoti tuos, kurie „malšins teisėtus protestus Gruzijoje“.

Tuo tarpu seimas praėjusią savaitę taip pat priėmė rezoliuciją, pagal kurią Lietuva įgyja teisę kištis į Sakartvelo reikalus ir kartu paraginti kitas ES valstybes įvesti asmenines sankcijas Gruzijos pareigūnams bei politikams, atsakingiems už smurtą prieš civilius. Rezoliucija taip pat siūloma apriboti oficialius ES ryšius su Gruzijos vyriausybe ir parlamentu, finansinę paramą nukreipiant į pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą.

Vienintelis šiai rezoliucijai nepritaręs „valstietis“ Valius Ąžuolas teigė ne vienerius metus pažįstantis žmonių, gyvenančių Gruzijoje ir tvirtino žinantis, kodėl šie balsavo už „Sakartvelo svajonę“ ir, net ir tuo atveju, jei įvyktų pakartotiniai rinkimai, jie veikiausiai vėl išsirinktų tą pačią partiją.

Paramą „Sakartvelo svajonei“ jau išreiškė Vengrija

Tuo tarpu, kaip ir buvo galima tikėtis, ES paliepimams aklai nepaklūstanti Vengrija imasi kitos pozicijos šiuo klausimu nei kitos Bloko narės. Štai antradienį per bendrą spaudos konferenciją su Vengrijos užsienio reikalų ministru Péteriu Szijjártó „Sakartvelo svajonės“ užsienio reikalų ministrė Maka Botčorišvili padėkojo Vengrijai už tai, kad ji tvirtai remia Gruzijos valstybingumą, suverenitetą ir demokratiją^[4].

Pirmojo dvišalio vizito metu M. Bočorišvili palankiai įvertino Vengrijos, kaip ES partnerės, vaidmenį ir atkreipė dėmesį į Vengrijos premjero Viktoro Orbano vizitą į Gruziją. Politikė akcentavo strateginę šalių partnerystę ir aptarė naują susitarimą dėl verslo ryšių stiprinimo bei žmonių tarpusavio ryšių svarbą, įskaitant Vengrijos stipendijų programą Gruzijos studentams.

Kalbėdama apie saugumo problemas, M. Bočorišvili priminė, kad Gruzijos negina NATO saugumo skėtis ir kad 20 proc. jos teritorijos tebėra okupuota Rusijos. „Šių saugumo iššūkių akivaizdoje taikos ir stabilumo užtikrinimas yra labai svarbus Gruzijos ateičiai“, – sakė ji.

Kiek anksčiau, spalio pabaigoje, paaiškėjus Gruzijos rinkimų rezultatams, V. Orbanas pasveikino „Sakartvelo svajonę“ ir gyrė Gruziją už tai, kad ji vengia tapti „antrąja Ukraina“, pabrėždamas taikos svarbą^[5]. Vengrijos ministras pirmininkas pakartojo partijos „Gruzijos svajonė“ teiginį, kad Vakarų šalys bando įtraukti Gruziją į Rusijos karą Ukrainoje.

77.lt primena, kad valdančiajai partijai „Sakartvelo svajonė“ atstovaujantis šalies premjeras Iraklis Kobachidzė pranešė, kad Tbilisis iki 2028 metų pabaigos nesiderės dėl narystės ES.

Po šio sprendimo Sakartvele kilo protestų banga. Valdančiųjų sprendimams prieštaraujantys kartvelai kaip vieną iš protesto formų naudoja fejerverkus, šaudydami jais į valdžios institucijų pastatus, taip pat į brutalia jėga protestus tramdančius pareigūnus.