„Valstiečiai“ pasiūlė būdus, kaip išspręsti pienininkų krizę

Vyriausybė turi pirmoji išklausyti pienininkų nusiskundimų ir pasiūlymų

Reaguodama į veltui pieną dalinančius ūkininkus, bergždžiai mėginančius atkreipti dėmesį į itin menkas pieno supirkimo kainas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) viešai kreipėsi į Vyriausybę, Žemės ūkio ministeriją ir Konkurencijos tarybą pasiūlydama 12 žingsnių planą pieno gamintojų krizei išspręsti. „Valstiečiai“ pastebi, kad šalies parduotuvėse susidarė paradoksali situacija, kai maisto produktų kainos išaugo tiek, kad yra sunkiai beįkandamos pirkėjams, bet tuo pačiu smarkiai krito ir maisto žaliavų supirkimo kainos.

Kreipdamiesi į Vyriausybę LVŽS atstovai pasiūlė darbus pradėti nuo neatidėliotino susitikimo su Lietuvos pieno gamintojų atstovais, kad būtų išklausyta jų teikiama informacija apie susiklosčiusią situaciją ir pasiūlymai^[2].

Vyriausybė raginama rasti lėšų pieno gamintojų netektoms pajamoms kompensuoti, kurių pienininkai neteko vyraujant itin žemoms pieno supirkimo kainoms.

Trečias aspektas, kurį Vyriausybė gali padaryti – tai inicijuoti teisės aktų, susijusių su saulės elektrinių statymu ant ūkinių pastatų, pakeitimus, kurie leistų parduoti ir savo reikmėms be jokių ribojimų naudoti nesunaudotą pagamintą perteklinę saulės elektros energiją. Taip pat sudaryti palankias sąlygas gyvulininkystės ūkiams statyti biodujų kogeneracines jėgaines.

Žemės ūkio ministerija turi skatinti įmones bendradarbiauti su Lietuvos ūkininkais

Su didžiausiu prašymų sąrašu LVŽS kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją. Pastarosios nedelsiant reikalaujama grąžinti ūkininkams naikinamas PLNP išmokas už pieną ir pasiūlyti pienininkams kitus instrumentus, kurie jau buvo taikyti ankstesnių pieno supirkimo kainų kritimo atvejais.

Ministerijos prašoma nedelsiant pradėti derybas su Lenkija, mat pastaruoju metu pastebimas ženkliai sumažėjęs Lenkijos pieno perdirbimo įmonių žaliavos supirkimas iš Lietuvos įmonių, taip pat aptarti tolimesnes Lietuvos ir Lenkijos kooperacijos perspektyvas.

Žemės ūkio ministerija taip pat turi pradėti rimtas derybas su Lietuvos pieno perdirbėjais ir prekybininkais dėl ūkininkams palankių sąlygų pieno produkcijos grandinėje ir įvertinti galimybes ES BŽŪP lėšas skirti tik įmonėms, bendradarbiaujančioms su Lietuvos žemdirbiais.

Ministerija turi paspartinti Žemės ūkio rizikos valdymo fondų steigimą ir aktyviai įsitraukti į raginimus ūkininkams tapti tokių fondų dalininkais.

Įvertinus Lenkijos Fondų, skirtų žemės ūkio ir maisto produktų vartojimo skatinimo patirtį, reikia išanalizuoti galimybę tokį fondą steigti ir Lietuvoje, į kurį maisto pramonės įmonės ir prekybininkai turėtų pervedinėti privalomus įnašus.

Kartu ŽŪM raginama peržiūrėti paramos pieno ūkiams taisykles ir sąlygas taip, kad iki 2023 metų kovą suplanuoto Valdų modernizavimo kvietimo teikti paraiškas būtų padidinti fermų įkainiai, jau patvirtintų projektų vykdytojams būtų leista susimažinti pastatų parametrus, būtų grąžinta paramos už pieninius bulius galimybė bei panaudoti atlikę 100 mln. eurų investicijų į pieno sektoriaus modernizavimą.

Tuo pačiu „valstiečiai“ ragina keisti 2021-2027 metų strategiją taip, kad būtų sumažintos valdos ekonominio dydžio vieneto minimalios reikšmės ir būtų leista pasinaudoti ES parama ir pieno ūkiams su trimis karvėmis.

Konkurencijos taryba turi nedelsiant atlikti kainodaros auditą

Galiausiai Konkurencijos tarybos atsakomybėn turėtų tekti išsamaus pieno produktų kainodaros pieno perdirbimo ir prekybos įmonėse audito atlikimas kaip ir išsamios kainodaros procesų tarp pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų patikra, kad būtų įvertinta, ar sandoriai sudaromi laikantis sąžiningos konkurencijos.

„LVŽS prašo Lietuvos Respublikos Ministrės pirmininkės ir Vyriausybės, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos informuoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją apie veiksmus, kurių imtasi, ir jų rezultatus“, – rašoma kreipimesi.

Žemės ūkio ministras pagalbos padedant išspręsti pieno krizę kreipėsi į ES komisarą

Ministras Kęstutis Navickas, nesusitvarkydamas pats su pienininkus ištikusia krize, jau kreipėsi ir į Europos Sąjungos žemės ūkio komisarą Janusz Wojciechowski, prašydamas pagalbos sprendžiant Lietuvoje susidariusią situaciją, kai per tris pastaruosius mėnesius žalio pieno supirkimo kaina sumažėjo apie 17 proc., o šį mėnesį gali ir dar labiau kristi^[1].

K. Navickas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos pieno gamintojai šiuo metu esą gauna net apie 40 proc. mažesnę žalio pieno supirkimo kainą negu bendras ES vidurkis.

Į ES žemės ūkio komisarą kreiptasi su prašymu suteikti skubią išskirtinę paramą Lietuvos pieno gamintojams iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo. Taip pat kuo skubiau padidinti ilgai nekeistas intervencines lieso pieno miltelių ir sviesto kainas bei aktyvuoti privataus saugojimo priemonę, skirtą lieso pieno milteliams, sviestui ir visiems ilgo nokinimo sūriams.

Kaip pastebėjo K. Navickas, dėl pieno krizės Lietuvoje dabar kenčia investicine parama pasinaudoję vidutiniai ūkiai, kuriuos slegia ne tik įsipareigojimai bankui, bet ir reikalavimas dar kelerius metus užsiimti pienininkyste negalint persiorientuoti į jokią kitą pelningesnę veiklą.

Pienininkai jungiasi į streiką: nemokamą pieną dalija ir toliau

Vasario pradžioje pasipiktinę itin kritusiomis pieno supirkimo kainomis ūkininkai nusprendė jungtis į akciją ir pieną gyventojams dalinti nemokamai arba išvis išpilti į klozetus. Protestas, prasidėjęs nuo Šilutės rajono ūkininkų, išaugo į tikrą masinį ūkininkų streiką ir persikėlė net į didžiuosius Lietuvos miestus, kur gyventojai kviečiami atvykti ir nemokamai pienu pasipildyti savo stiklinių tarų.

Tačiau kai kurie pienininkai nusprendė, kad pieno išdalinimas žmonėms nemokamai – pernelyg švelnus būdas nepasitenkinimui išreikšti, todėl nusprendė žaliavinį pieną aktyviai pilti į kanalizaciją, o kiti prie didžiųjų prekybos centrų net stato kryžius.

Primename, kad pieno supirkimo kainos krito kone dvigubai, bet pieno produktų kainos parduotuvių lentynose išliko aukštos.