Penkios Amerikos valstijos padavė „Pfizer“ į teismą dėl šalutinio poveikio

Dėl savo vakcinų nuo koronaviruso „Pfizer“ sulaukė penkių valstijų ieškinio

Birželio mėnesio pradžioje Kanzaso generalinis prokuroras Krisas Kobachas padavė į teismą farmacijos milžinę „Pfizer“. To priežastis – teiginys, kad „Pfizer“ klaidino visuomenę, nurodydama, jog turi „saugią ir veiksmingą COVID-19 vakciną“. Dabar prie šio ieškinio prisijungė dar keturios valstijos: Teksasas, Juta, Misisipė ir Luiziana.

Kanzaso generalinis prokuroras anksčiau teigė, kad farmacijos milžinė nuslėpė ir nutylėjo informaciją apie COVID-19 vakciną, tiek kalbant apie jos saugumą nėščiosioms, tiek ir apie jos veiksmingumą nuo kitų viruso variantų ir gebėjimą užkirsti kelią infekcijos perdavimui.

Kanzaso generalinis prokuroras pabrėžė, kad „Pfizer“ pateikė daugybę klaidinančių pareiškimų, „siekdama suklaidinti visuomenę dėl savo vakcinos tuo metu, kai amerikiečiams labiausiai reikėjo tiesos“.

Ieškinyje K. Kobachas teigė, kad „Pfizer“ pardavinėjo savo vakciną kaip saugią nėščioms moterims, nors 2021 m. vasarį jie turėjo pranešimus apie 458 nėščias moteris, kurios nėštumo metu gavo kompanijos COVID-19 vakciną ir daugiau nei pusė jų pranešė apie nepageidaujamą šalutinį poveikį, o daugiau nei 10 % pranešė apie persileidimą^[1].

Vis tik, 2021 m. balandžio mėnesį moksliniame žurnale „New England Journal of Medicine“ paskelbtame tyrime buvo pateikti preliminarūs rezultatai, kurie nerodė jokių saugumo problemų, susijusių su nėščiosiomis, gavusiomis mRNA COVID-19 vakcinas. Buvo teigiama, kad pastebėti persileidimai nėra neįprastas požymis ir greičiausiai nėra vakcinos pasekmė.

K. Kobachas taip pat teigė, kad „Pfizer“ reklamavo „Komirnaty“ vakciną kaip saugią asmenims, turintiems širdies problemų, tokių kaip miokarditas ir perikarditas. K. Kobachas paminėjo situaciją, kai 2023 m. sausio mėnesį „Pfizer“ generalinis direktorius Albertas Bourla gavo klausimą, ar yra įrodymų, kad vakcina sukėlė miokarditą. A. Bourla atsakė neigiamai, nors vėliau išaiškėjo ryšys tarp vakcinos ir širdies problemų.

Kanzaso valstijos ieškinyje farmacijos kompanijai taip pat teigiama, kad ji koordinavo veiksmus su socialinės žiniasklaidos pareigūnais, siekdama cenzūruoti kalbas, kritikuojančias COVID-19 vakcinas, ir atsisakė dalyvauti federalinės vyriausybės vakcinų kūrimo programoje „Operation Warp Speed“ kad išvengtų vyriausybės priežiūros^[2]. 

Teksaso generalinis prokuroras Kenas Paxtonas taip pat padavė „Pfizer“ į teismą, kaltindamas farmacijos įmonę melavus apie vakcinos nuo koronaviruso veiksmingumą ir nesustabdžius pandemijos taip , kaip buvo teigiama.

„Pasitikėdami „Pfizer“, šimtai milijonų amerikiečių išsirikiavo į eilę, kad gautų vakciną. Tačiau, priešingai nei viešai teigė „Pfizer“, pandemija nesibaigė, o tik dar labiau paūmėjo“, – teigiama jo pareiškime^[3].

Cituojant „Pfizer“ teiginį, kad jos vakcina yra 95 % veiksminga, skunde teigiama, kad visuomenei „buvo sudarytas įspūdis, jog „Pfizer“ vakcina užbaigs koronaviruso pandemiją ir nuo nerimaujančios visuomenės nuims visur tvyrančią baimės ir netikrumo šydą“. Ieškinyje nurodoma, kad bendras 2021 m. mirčių skaičius JAV po to, kai buvo galima įsigyti „Pfizer“ vakciną, buvo didesnis nei 2020 m.

Teksaso valstijos ieškinyje reikalaujama daugiau kaip 10 mln. dolerių baudų ir apriboti tai, ką „Pfizer“ gali sakyti apie savo vakcinų veiksmingumą.

„Pfizer“ atmetė šį ieškinį kaip nepagrįstą. Bendrovė nurodė, kad jos teiginiai apie savo vakciną buvo tikslūs ir moksliškai pagrįsti ir kad jos vakcina parodė palankų saugumo profilį visose amžiaus grupėse ir padėjo apsisaugoti nuo sunkių COVID-19 padarinių, įskaitant hospitalizaciją ir mirtį.

R. F. Kenedis jaunesnysis remia šią iniciatyvą

Nepriklausomas kandidatas į prezidentus Robertas F. Kenedis jaunesnysis, kuris yra žinomas kaip aktyvus vakcinų skeptikas, palaiko šią valstijų idėją ir tviteryje atvirai išreiškė kritiką „Pfizer“ kompanijai.

„Penkios valstijos – Teksasas, Juta, Kanzasas, Misisipė ir Luiziana – padavė „Pfizer“ į teismą už tai, kad žinojo ir nuslėpė, jog vakcina sukelia miokarditą, perikarditą, nesėkmingus nėštumus ir mirtis. Tai 10 % JAV valstijų. Viskas keičiasi“, – teigia jis.

Šiuo metu R. F. Kenedis jaunesnysis toliau siekia JAV prezidento posto. Apie šiuos savo planus jis paskelbė praėjusių metų balandį.

Kalbėdamas apie savo galimybes laimėti, jis yra teigęs, kad nėra tipinis kandidatas ir atskleidė, kad dažnai laikosi prieštaringų pažiūrų.

„Nesu idealus kandidatas į prezidentus. Nesu iš tų žmonių, kurie mano, kad turiu būti atsargus, nes vieną dieną atsidursiu Baltuosiuose rūmuose“, – yra sakęs R. F. Kenedis jaunesnysis.

Jis yra pagarsėjęs kaip aktyvus vakcinų skeptikas, o pandemijos metu teigė, kad COVID-19 ribojimai buvo išpuolis prieš žmogaus konstitucines teises, kuriam trūko bet kokio mokslinio ir demokratinio proceso.

Su „Pfizer“ teisme susigrums ir kelios Europos valstybės

Europoje „Pfizer“ taip pat turi teisinių nemalonumų, tik jau kiek kitame kontekste. Neseniai buvo pradėta nagrinėti byla, kurioje Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen kaltinama dėl to, kad trumposiomis žinutėmis slapta susitarė dėl COVID-19 vakcinų pirkimo.

Dėl šios situacijos, ieškiniu yra prašoma jai uždrausti eiti EK vadovės pareigas dar vieną kadenciją. Byloje U. von der Leyen yra kaltinama tuo, kad pačiame pandemijos įkarštyje susirašinėjo su bendrovės „Pfizer“ vadovu A. Bourla, kad susitartų dėl milžiniškų ES pirktų vakcinų kiekių.

Ieškinį bylai pradėti pateikė buvęs Belgijos lobistas Fredericas Baldanas. Lenkija, Vengrija ir Rumunija prisidėjo prie teisinių kaltinimų prieš EK pirmininkę.

2021 m. kovo mėnesį ji privačiomis derybomis sudarė sandorį su „Pfizer“ vadovu ir taip nusipirko 1,8 mlrd. vakcinų už maždaug 35 mlrd. eurų. Tai buvo didžiausia kada nors sudaryta ES sutartis dėl skiepų nuo koronaviruso.

Tačiau dėl sandorio su „Pfizer“, Europoje buvo nupirkta per daug vakcinų, o ES valstybės narės buvo suvaržytos privalomomis sutartimis pirkti vakcinas net ir tada, kai tokio poreikio nebeliko.

Taip šalys susidūrė ne tik su finansiniais nuostoliais, bet ir su didžiuliu vakcinų, kurias vėliau prireikia sunaikinti, pertekliumi.

Europos Audito Rūmai jau yra paskelbę ataskaitą, kaltinančią EK atsisakius atskleisti bet kokią informaciją apie asmeninį U. von der Leyen vaidmenį derybose.

Audito Rūmai taip pat nustatė, kad EK vadovė U. von der Leyen pati vedė preliminarias derybas dėl vakcinų pirkimo sutarties, vėliau pateikdama rezultatus Tarybai. Tai nėra ES teisės aktų norma.

Negana to, kitaip nei kitų derybų atveju, EK atsisakė pateikti diskusijų su „Pfizer“ atstovais protokolus, ekspertų, su kuriais konsultuotasi, pavardes, sutartas sąlygas ar kitus įrodymus.