U. von der Leyen nemalonumai: prasidėjo byla dėl žinučių, susijusių su COVID-19 vakcinomis

U. von der Leyen susirašinėjimai su „Pfizer“ vadovu atsidūrė teisme

Belgijos teisme penktadienį buvo pradėta nagrinėti byla, kurioje Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen kaltinama dėl to, kad trumposiomis žinutėmis slapta susitarė dėl COVID-19 vakcinų pirkimo. Dėl šios situacijos, ieškiniu yra prašoma jai uždrausti eiti EK vadovės pareigas dar vieną kadenciją.

Byloje U. von der Leyen yra kaltinama tuo, kad pačiame pandemijos įkarštyje susirašinėjo su bendrovės „Pfizer“ vadovu Albertu Bourla, kad susitartų dėl milžiniškų ES pirktų vakcinų kiekių.

Ieškinį bylai pradėti pateikė buvęs Belgijos lobistas Fredericas Baldanas. Jis teigia, kad buvo „sunaikinti vieši dokumentai“, o U. von der Leyen tiek viršijo savo įgaliojimų ribas, tiek ir pažeidė Komisijos elgesio kodeksą^[1].

Jo advokatas prašo teismo priversti U. von der Leyen Europos liaudies partiją (EPP) nepalaikyti jos kandidatūros antrai penkerių metų kadencijai einant komisijos vadovės pareigas. EPP teisme advokatas neatstovavo.

Bylą nagrinėjantis Briuselio teismas praneša, kad sprendimas bus priimtas iki šio ketvirtadienio – būtent tą dieną ES vadovai turėtų susirinkti į viršūnių susitikimą, kuriame po šį mėnesį įvykusių Europos Parlamento (EP) rinkimų U. von der Leyen turėtų būti paskirta naujai kadencijai.

U. von der Leyen kaltinama korupcija

Primename, kad 2022 m. sausį Europos Sąjungos (ES) ombudsmenas paskelbė, kad EK yra kalta dėl „netinkamo administravimo“, nes nesugebėjo rasti ir paviešinti U. von der Leyen bei A. Bourlos žinučių, vietoje to teigdama, kad jei jos ir egzistuoja, joms neturėtų būti taikomos Bendrijos nustatytos, dokumentams galiojančios viešojo skaidrumo taisyklės.

Dėl to, Lenkija, Vengrija ir Rumunija prisidėjo prie teisinių kaltinimų prieš EK pirmininkę. Kartu su prokurorais ir F. Baldanu jos kaltino EK pirmininkę korupcija dėl abejotino sandorio. Prie kaltinimų prisijungė ir politinės partijos „Vivant“ bei „Les Patriotes“. Oficialiai, L. von der Leyen kaltinama dėl savo pareigų išnaudojimo, dokumentų sunaikinimo, neteisėtų interesų perėmimo ir korupcijos.

2021 m. kovo mėnesį ji privačiomis derybomis sudarė sandorį su „Pfizer“ vadovu ir taip nusipirko 1,8 mlrd. vakcinų už maždaug 35 mlrd. eurų. Tai buvo didžiausia kada nors sudaryta ES sutartis dėl skiepų nuo koronaviruso.

Tačiau dėl sandorio su „Pfizer“, Europoje buvo nupirkta per daug vakcinų, o ES valstybės narės buvo suvaržytos privalomomis sutartimis pirkti vakcinas net ir tada, kai tokio poreikio nebeliko. Taip šalys susidūrė ne tik su finansiniais nuostoliais, bet ir su didžiuliu vakcinų, kurias vėliau prireikia sunaikinti, pertekliumi.

Europos Audito Rūmai jau yra paskelbę ataskaitą, kaltinančią EK atsisakius atskleisti bet kokią informaciją apie asmeninį U. von der Leyen vaidmenį derybose. Audito Rūmai taip pat nustatė, kad EK vadovė U. von der Leyen pati vedė preliminarias derybas dėl vakcinų pirkimo sutarties, vėliau pateikdama rezultatus Tarybai. Tai nėra ES teisės aktų norma. Negana to, kitaip nei kitų derybų atveju, EK atsisakė pateikti diskusijų su „Pfizer“ atstovais protokolus, ekspertų, su kuriais konsultuotasi, pavardes, sutartas sąlygas ar kitus įrodymus.

Anksčiau EP COVID-19 komitetas taip pat siekė nustatyti EK vadovės vaidmenį šioje istorijoje. Pradėjus tyrimą, komitetas kvietė U. von der Leyen atvykti į vieną iš komisijos posėdžių ir duoti parodymus. Vis dėlto, politikė atvykti į posėdžius nesiteikė.

Europos Komisijos vadovės tyla yra iškalbinga

Kaip teigia Europos ombudsmenė, U. von der Leyen tylėjimas apie jos ryšius su „Pfizer“ kenkia visuomenės pasitikėjimui ir yra problema, kuri pati savaime tikrai neišnyks^[2].

„Turime išgirsti, kas vyko, kitaip tai užsitęs. Taigi tai tiesiog neišnyks“, – sakė Emily O'Reilly, pridurdama, kad daugelis žmonių suprastų, kodėl U. von der Leyen kreipėsi į A. Bourlą, jei tik apie tai būtų kalbama atvirai.

E. O'Reilly taip pat teigė, kad Komisija pernai tiesiog „akmenimis užmėtė“ jos prašymą paskelbti tekstines žinutes, kuriomis U. von der Leyen ir A. Bourla keitėsi kelis mėnesius prieš Briuseliui pasirašant sutartį su farmacijos bendrove.

Savo ruožtu EK atstovas spaudai sakė, kad praėjusių metų birželį Komisija padarė išvadą ir informavo ombudsmeną, kad tekstinės žinutės nėra ES dokumentas, dėl kurio pagal skaidrumo taisykles galima teikti prašymus dėl informacijos laisvės.

„Siekdama užtikrinti didesnį aiškumą, Komisija rengia gaires dėl šiuolaikinių komunikacijos priemonių, tokių kaip tekstiniai ir greitieji pranešimai“, – sakė atstovas spaudai.

Anksčiau nevyriausybinės organizacijos „Access Info Europe“ direktoriaus pavaduotoja Rachel Hanna teigė, kad EK atsisakymas atvirai kalbėti apie šias trumpąsias žinutes „pamažu griauna visuomenės pasitikėjimą“ institucija^[3]. R. Hanna teigė, kad atsisakymas pasidalinti tekstinėmis žinutėmis „paneigia pagrindinę visuomenės teisę“.

„Po sveikatos krizės matome, kad institucijos užsidaro savyje. Piliečiai reikalauja daugiau galimybių susipažinti su informacija. Kita vertus, turime valdžios institucijų, kurios šios informacijos neteikia, ir, manau, kad tai kelia didžiulį pavojų mūsų demokratijai“, – sakė Christophe Van Gheluwe, interneto svetainės „Cumuleo“, kurioje skelbiama viešai prieinama informacija apie Belgijos politikus ir valstybės tarnautojus, įkūrėjas.

Komisija niekada nepatvirtino, kad žinutės, apie kurias pirmą kartą buvo paskelbta „New York Times“ interviu su pačia U. von der Leyen, egzistuoja.

U. von der Leyen lieka EK pirmininke dar vienai kadencijai

O kaip skelbia ES artimi šaltiniai, šalių-narių lyderiai, vykstant deryboms dėl svarbiausių bloko postų, jau susitarė skirti U. von der Leyen EK pirmininke antrajai kadencijai.

Derybininkai taip pat susitarė, kad buvęs Portugalijos ministras pirmininkas Antonio Costa bus kitas Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Estijos premjerė Kaja Kallas bus naujoji ES užsienio politikos vadovė. 

Susitarimas pasiektas prieš ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyksiantį ES lyderių viršūnių susitikimą, per kurį bus nuspręsta, kas vadovaus ES institucijoms ateinančius penkerius metus. 

Kad U. von der Leyen būtų paskirta, reikia „sustiprintos kvalifikuotos daugumos“ ES lyderių, atstovaujančių mažiausiai 20 šalių ir 65 proc. ES gyventojų, paramos.