Nuo Palestinos iki Ukrainos: braižomi melagingi žemėlapiai?

Geras propagandistas žino, kaip formuoti nuomonę manipuliuojant žemėlapiais

Konfliktai Palestinoje, Ukrainoje, Indijos vandenyne bei kitose srityse visuomet persikelia ir į kartografijos sritį.

Iš tiesų „Google Earth“ atsirado 2005 m., tačiau jau po metų patyrė revoliucinį sukrėtimą^[1]. Palestinietis Thameenas Darby taipogi sukūrė „Nakba Layer“ – žemėlapį, kuriame pavaizdavo palestiniečių kaimus, sunaikintus arba ištuštėjusius per 1948 m. arabų ir Izraelio karą^[2]. Žemėlapyje netgi buvo pavaizduotos Palestinos dalys, kurių nematyti Palestinos valdžios institucijų sukurtuose žemėlapiuose.

Visgi 2006 m. „Nakba“ žemėlapis sukėlė kai kurių izraeliečių ginčus ir pyktį, kurie apie jį pranešė vietos policijai dėl „pasikėsinimo į tikrąją geografiją“. Tačiau kas yra tikroji geografija? Ar žemėlapiai, kuriuos matome kiekvieną dieną, tiksliai atspindi sienas bei erdves? Kitais žodžiais tariant, ar pastarieji mums nemeluoja?

„Meluoti pasitelkiant žemėlapius ne tik lengva, bet ir būtina“, – rašė kartografas Markas Monmoneiras.

Šis taip pat įrodė, kad sudėtingų trimačių erdvių suvedimas į dvimatį popieriaus lapą neabejotinai yra redukuojantis, t. y. nevisiškai tikslus. Žemėlapius kuria žmonės – istoriškai tie, kurie turi galios. Tai reiškia, kad tai atspindi, kaip pastarieji mato pasaulį, ir tai yra išankstinių idėjų bei šališkumo kupinos projekcijos. Žemėlapiai taip pat sąmoningai iškreipiami, jog iškreiptų žmonių suvokimą apie erdves ir problemas; juk geras propagandistas žino, kaip formuoti nuomonę manipuliuojant žemėlapiais.

Propagandiniai žemėlapiai išpopuliarėjo XX a. ir net anksčiau, kai kariaujančios valstybės naudojo kartografiją savo karo dienotvarkėms įgyvendinti, vaizduodamos priešiškas tautas kaip neigiamas karikatūras. Tuomet juose buvo naudojami įvairūs simboliai: pavyzdžiui, aštuonkojis su daugybe čiuptuvų buvo naudojamas agresoriui pavaizduoti. Skirtumas tas, jog Britų kartografas aštuonkojį naudojo Rusijai iliustruoti, o prancūzų kartografas Vinstoną Čerčilį pavaizdavo kaip moliuską.

Dauguma švietimo įstaigų naudoja klaidingą Merkatoriaus projekciją geografijos mokymui

Šiandien pasaulio žemėlapiams dažniausiai naudojamas šablonas, vadinamas Merkatoriaus projekcija, kurią 1569 m. sukūrė Europos kartografas Geertas de Kremeris. Nepaisant iniciatyvos, ji buvo kritikuojama dėl to, kad yra labai klaidinanti. 

Tarkim, nors Afrikoje telpa trys Kanados, žemėlapyje Afrika yra gerokai mažesnė ir mažiau detali nei Kanada; Aliaska atrodo didesnė nei Meksika, nors iš tikrųjų yra mažesnė; Europa, neskaitant Rusijos, atrodo maždaug tokio pat dydžio kaip Pietų Amerika, nors iš tikrųjų Pietų Amerika yra beveik dvigubai didesnė.

XIX a. pradėta taikyti ir „Gall-Peterso“ projekcija, pakeitusi Merkatoriaus projekcijos europocentrines proporcijas ir tiksliau nustačiusi sausumos masyvų dydį. Nepaisant šio atradimo, dauguma švietimo įstaigų visame pasaulyje vis dar naudoja Merkatoriaus projekciją geografijos mokymui klasėse.

Kinija naudoja jūrinius žemėlapius, kad galėtų pretenduoti į visą Pietų Kinijos jūrą

2019 m. gegužę tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ant Izraelio žemėlapio nurodė, kad okupuotos Golano aukštumos priklauso Izraeliui, o ne Sirijos teritorijai. Golano aukštumas Izraelis okupavo per 1967 m. Šešių dienų karą, o 1981 m. jas faktiškai aneksavo – šio žingsnio nepripažino tarptautinė bendruomenė^[3].

Tų pačių metų lapkritį Rusijos parlamento žemieji rūmai paskelbė, jog „Apple Maps“ Krymą rodys kaip Rusijos dalį, kai į jį bus žiūrima iš Rusijos. Kai 2014 m. kovo mėn. Rusija aneksavo Krymą nuo Ukrainos, šis žingsnis buvo kritikuojamas tarptautiniu mastu. Iš pradžių „Apple“ siūlė Krymą rodyti kaip neapibrėžtą teritoriją, bet galiausiai ji pritarė Rusijai, sulaukusi ukrainiečių pasmerkimo. Tik 2022 m. „Apple“ pradėjo aiškiai žymėti Krymą kaip Ukrainos dalį, bent jau už Rusijos ribų.

Dar įdomiau žvelgiant į Kiniją, naudojančią jūrinius žemėlapius, kad galėtų pretenduoti į visą Pietų Kinijos jūrą. Dėl šios priežasties kilo Kinijos ir Pietryčių Azijos kaimynių, įskaitant Malaiziją, Filipinus bei Vietnamą, kurios taip pat pretenduoja į arčiausiai jų krantų esančius vandenis, nesutarimai.

„Žemėlapių karas“ reiškiasi ir Indijoje bei Pakistane, kontroliuojančiame dalį Kašmyro teritorijos. Po to, kai 2019 m. Naujasis Delis panaikino pusiau autonominį Indijos kontroliuojamo Kašmyro statusą ir padalijo jį į dvi federaliniu lygmeniu valdomas teritorijas, Islamabadas smogė atsakomąjį smūgį – su žemėlapiu. Taigi, jau 2020 m. Islamabadas pristatė žemėlapį, kuriame visas Kašmyras, įskaitant Indijos kontroliuojamą dalį, pažymėtas kaip priklausantis Pakistanui.

Dabartinis Izraelio karas Gazos ruože taipogi neišvengė susirūpinimo dėl žemėlapių naudojimo. Spalio 7 d. paaštrėjus smurtui tarp Izraelio ir „Hamas“, „Planet Labs“, anksčiau teikdavusi itin svarbius palydovinius vaizdus, pradėjo riboti bei užgožti Gazos vaizdus – dėl savanaudiškų paskatų.

Istorija mena, jog po 1993 m. Oslo susitarimų daug palestiniečių vadovybės energijos buvo nukreipta į žemėlapių, kurie buvo lygiagretūs Izraelio valstybei, kūrimą. Vadovybė žemėlapiuose pavaizdavo tik Gazos ruožą ir Vakarų krantą, o ne visą Palestiną, kur pabėgėliai mano vis dar turintys teisę sugrįžti. Būtent tai, kaip manoma, lėmė kartografinį palestiniečių ištrynimą.

Nėra tokio regiono žemėlapio ar nuomonės, dėl kurios visi galėtų sutarti

Sakydami, kad žemėlapiai ir gaubliai yra klaidingi, neskatiname cinizmo ar nepasitikėjimo, veikiau – sveiką smalsumą bei kritinį mąstymą.

Politinės sienos – tai viena iš dažniausiai pasitaikančių žemėlapių kontroversijų^[4]. Tiesa ta, kad tarp daugumos Žemės šalių yra ginčytinų teritorinių ribų. Ginčytinų ribų turi netgi Jungtinės Valstijos, kurios nesutaria su Kanada, Bahamų salomis, Kuba, Kolumbija ir kt. Štai kodėl žemėlapiai yra svarbūs ir vertingi – juose įtvirtinama galia ir jie dažnai atspindi juos kuriančiųjų interesus; kaip ir kiekvienas faktas ar propagandinė žinutė televizijoje – tokiu būdu išreiškiama pozicija, dėl kurios žmonės yra susiskaldę.