- Įspėjama apie masinį badą ir ligas
- Dėl užsitęsusio karo kyla frontų įsiliepsnojimo visame regione grėsmė
- Bombardavimas nesiliauja – nukentėjusiųjų tarpe daugiausiai moterų ir vaikų
- Konfliktas gali dar labiau užsitęsti
Įspėjama apie masinį badą ir ligas
Palestiniečių kovotojai nerimsta: antradienį kovėsi su Izraelio pajėgomis nuniokotoje Gazos Ruožo šiaurinėje dalyje, paleisdami raketų ugnį iš tolimesnių pietinių rajonų, taip parodydami savo jėgą daugiau nei 100 dienų po Izraelio vykdomos masinės oro bei sausumos kampanijos prieš mažą pakrantės anklavą.
Kovos šiaurėje, kuri buvo pirmasis Izraelio puolimo taikinys ir kurioje buvo sugriauti ištisi rajonai, parodė, kaip toli Izraeliui iki savo tikslų: išardyti „Hamas“ ir grąžinti daugybę įkaitų, paimtų per spalio 7 d. išpuolį sukėlusį karą išties sudėtinga. Vis dėlto antradienį vėlai vakare Prancūzija bei Kataras, Persijos įlankos valstybė, padėjusi tarpininkauti sudarant ankstesnes paliaubas, pranešė, jog tarpininkavo Izraeliui ir „Hamas“ sudarant susitarimą, pagal kurį Gazos ruože esantiems Izraelio įkaitams bus pristatyti vaistai, taip pat papildoma pagalba palestiniečiams, gyvenantiems apgultoje teritorijoje[1].
Detalizuojama, jog Prancūzija nuo spalio mėn. rengė susitarimą, pagal kurį 45 įkaitams, sergantiems lėtinėmis ligomis, bus skirta trijų mėnesių trukmės vaistų, taipogi kitų vaistų ir vitaminų; tai buvo pirmas žinomas susitarimas tarp kariaujančių pusių po lapkričio mėn. sudarytų savaitės trukmės paliaubų.
Nepaisant džiugų naujienų, humanitarinė krizė Gazoje vis gilėja: netgi 85 proc. iš 2,3 mln. palestiniečių paliko savo namus, Jungtinių Tautų agentūroms įspėjant apie masinį badą bei ligas. Konfliktas pradėjo plėstis po to, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis apsikeitė smūgiais su Irano remiamomis grupuotėmis visame regione.
Nuo tada, kai Izraelio gyventojai pažadėjo sutriuškinti „Hamas“ karinius bei valdymo pajėgumus, jog spalio 7 d. išpuolis niekada nepasikartotų, kovotojai drįso įsiveržti į Izraelį iš Gazos ruožo ir nužudyti apie 1 200 žmonių bei paimti įkaitais apie 250 žmonių. Prie to prisidėjo ir tvirta Jungtinių Valstijų diplomatinė bei karinė parama.
Paliaubos savo ruožtu įpūtė daugiau vilties: beveik pusė įkaitų buvo paleisti (nors daugiau kaip 100 tebėra nelaisvėje). Tačiau „Hamas“ užtikrino nepaleisianti nė vieno įkaito, kol Izraelis nenutrauks karinių veiksmų.
Dėl užsitęsusio karo kyla frontų įsiliepsnojimo visame regione grėsmė
Iranui pirmadienį paleidus raketas į, jo teigimu, Izraelio „šnipų būstinę“, esančią prabangiame rajone netoli išsiplėtusio JAV konsulato Erbilyje, Irakas ir JAV netylėjo: smūgius, per kuriuos žuvo keli civiliai, šalys pasmerkė, o Bagdadas protestuodamas atšaukė savo ambasadorių Irane. Kita vertus, šis ėjimas nestebina, kadangi Irano remiamos grupuotės Irake bei Sirijoje yra surengusios dešimtis išpuolių prieš bazes, kuriose įsikūrusios JAV pajėgos.
Prie masinio sabotažo prisideda ir husių sukilėliai, atnaujinę savo atakas prieš konteinerių laivus Raudonojoje jūroje po to, kai praėjusią savaitę buvo surengta JAV vadovaujamų smūgių banga. Nuogąstaujama, jog po surengto reido prieš laivą, kuriuo į Jemeną buvo gabenamos Irano gamybos raketų dalys ir ginklai, dingo du karinių jūrų pajėgų pėstininkai.
Iš tiesų, nuo karo Gazos Ruože pradžios, Izraelis ir Libano „Hezbollah“ kovotojų grupuotė beveik kasdien apsikeičia ugnimi palei sieną[2]. Neramumus dar labiau įaudrino šį mėnesį per Izraelio smūgį Beirute žuvęs „Hamas“ politinio lyderio pavaduotojas – po jo mirties puolimai tapo dar aktyvesni.
Bombardavimas nesiliauja – nukentėjusiųjų tarpe daugiausiai moterų ir vaikų
Baugi statistika liudija šimtų tūkstančių žmonių pabėgimą iš šiaurinės Gazos po Izraelio įsakymo evakuotis spalio mėn. Nepaisant dešimčių tūkstančių šiauriniame Gazos ruože įstrigusių žmonių, į šią teritoriją beveik nebuvo įleista jokia pagalba.
Liudininkai tvirtina, neva krauju paženklinta suirutė „įgauna pagreitį“: antradienį Gazos mieste vyko intensyviausios kovos per kelias savaites – bombardavimas beveik niekuomet nesiliauja, nepaisant to, kad Izraelio pareigūnai dar metų pradžioje pareiškė, jog mažins ten vykdomų operacijų mastą. Gazos sveikatos ministerija antrina, kad per pastarąją parą į ligonines atvežti 158 per Izraelio smūgius nužudytų žmonių kūnai, o bendras žuvusiųjų per karą skaičius išaugo iki 24 285 (maždaug du trečdaliai iš jų yra moterys ir vaikai). Akivaizdu, kad Gazos ruože gresia visuotinis badas bei mirtimi pasibaigsiančios ligos, jei nebus įleista daugiau pagalbos.
Pagalbos tiekimą šiuo atveju stabdo per mažai atidarytų sienos perėjimo punktų, lėtas patikros procesas ir tebesitęsiantys mūšiai visoje teritorijoje, kurią iš esmės kontroliuoja Izraelis[3]. JT Generalinis Sekretorius Antonio Guterresas replikuodamas situacijai atsako:
„Negalima veiksmingai teikti humanitarinės pagalbos, kol Gazos ruožas yra taip smarkiai, plačiai ir nepaliaujamai bombarduojamas“.
Konfliktas gali dar labiau užsitęsti
Nenutrūksta diskusijos, ar Pakistanas imsis atsakomųjų veiksmų dėl „nepriimtinų“ Irano oro atakų. Visgi analitikai perspėja, jog Islamabade – mieste, esančiame Pakistano šiaurėje, antradienio vakarą buvo surengtos Irano oro atakos, grasinančios įtraukti miestą į platesnį regioninį konfliktą[4].
Irano žiniasklaida dar gruodžio mėn. pranešė, kad po 11 policininkų žūties pietrytiniame Rasko mieste Irano pietrytinėje Sistano-Baluchestano provincijoje, šalies vidaus reikalų ministras įspėjo Pakistaną, kad šis neleistų grupuotei „Jaish al-Adl“ rengti išpuolių Irane. Priešiškumas kyla dar ir todėl, kad šalys turi maždaug 900 km ilgio bendrą sieną Pakistano pietvakariuose ir Irano pietryčiuose, kaltinant viena kitą ginkluotų grupuočių prieglobsčiu.
Taigi, tikrasis pavojus šiuo metu yra tas, kad Pakistanas galimai bus įveltas į konfliktą, kuriame jis nėra pagrindinis veikėjas. Neabejojama, jog jei Pakistanas atsakys atakomis, tai galėtų reikšti potencialiai ilgesnį konfliktą, nepaisant to, kad smogti atsakomąjį smūgį reikia ir pagrindo, ir spaudimo.
