„Nord Stream“ dujotiekių susprogdinimas Baltijos jūroje sukėlė ekologinę katastrofą

Dujotiekio sprogimas tapo ne tik geopolitiniu iššūkiu, bet ir ekologine tragedija

Kas pernai susprogdino dalį dujotiekio „Nord Stream“, kuriuo į Vokietiją buvo tiekiamos rusiškos dujos, vis dar nėra aišku ir šiandien, tačiau įvairių teorijų netrūksta.

Vieni teigia, kad sunaikinti dujotiekį nurodė pats JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo administracija. Kiti teigia, kad už sprogimo slypi Ukrainai palankios grupuotės bei jėgos.

Europoje net pasirodė ir spėlionės, kad dujotiekį susprogdino žvejai, pabandę apsvaiginti aplink plaukiojančias žuvis: taip neva siekta padidinti savo žvejybos laimikių kiekį.

Kol kaltieji dėl „Nord Stream“ sprogimo ir toliau yra ieškomi, o geopolitiniai padariniai plačiai aptarinėjami, netikėtai menkai yra kalbama apie ekologinę žalą, neabejotinai padarytą Baltijos jūros ekosistemai.

Juk Baltijos jūrą po sprogimų ištiko tikra ekologinė katastrofa, o padaryta žala yra didesnė nei iš pradžių buvo baiminamasi.

„Kadangi vamzdžiuose buvo tam tikras slėgis, žala buvo didelė. Visos dujos, kurios buvo vamzdynuose, buvo išleistos, o tai didžiausia pasaulyje metano jungtis“, – sprogimų mastą aiškina Geteborgo universiteto Jūros mokslų katedros daktaras Thomas Dahlgrenas^[1].

Iš tiesų, po sprogimų padidėjęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prilygo net 32 proc. metinio Danijos išmetamų teršalų kiekiui.

O į atmosferą patekęs metanas sukelia net 30 kartų didesnį visuotinio atšilimo poveikį nei anglies dioksidas: Jungtinių Tautų (JT) aplinkosaugos programa teigia, kad metanas, spartindamas klimato kaitą, planetai kenkia 80 kartų labiau nei Co2.

Vokietijos mokslininkai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Švedijos, iš karto po dujų nuotėkio atlikę pirmąjį tyrimą nustatė, kad netoli sprogimo vietos metano kiekis vandenyje buvo apie 1 000 kartų didesnis nei įprastai.

Sprogimas galėjo pakenkti nykstančioms gyvūnų rūšims

Jei tyrimai iš tiesų bus tęsiami, jie gali atskleisti itin nemalonių rezultatų. Vienas iš paskutiniųjų Danijos ir Lenkijos vandenynų tyrimų centrų ir universitetų atliktas tyrimas rodo, kad sprogimai galimai sukėlė realią grėsmę bent kelioms jūrų gyvūnų rūšims, pavyzdžiui, ruoniams, jūrų kiaulytėms ir menkėms.

Tyrimą atlikę danų ir lenkų mokslininkai nustatė, kad maždaug 4 km spinduliu aplink sprogimą buvę ruoniai ir jūrų kiaulytės nugaišo nuo pirminės sprogimo sukeltos smūginės bangos, o gyvūnams, esantiems iki 50 km atstumu nuo sprogimo, tikriausiai, nepataisomai sutriko klausa. Dėl to jiems tapo sunku orientuotis aplinkoje ir net išvengti laivybos.

Tai didžiulis praradimas jūrų ekosistemai. Jūrų kiaulytės Baltijos jūroje gyvena nuo tada, kai jūra susiformavo, maždaug prieš 10 000 metų. Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija jas įtraukė į kritiškai nykstančių rūšių sąrašą.

O „Nord Stream“ sprogimas tapo dar vienu pavojumi ir taip rizikingoje gyvūnams laikomoje Baltijos jūroje. Juk ši jūra yra viena iš labiausiai užterštų pasaulyje: joje fiksuojamas mažas deguonies kiekis, jau daugybę metų čia užsiimama pertekline žvejyba, naikinančia ištisas vandens gyvūnų ir žuvų rūšis.

„Baltijos jūra jau kenčia nuo didelio maistinių medžiagų kiekio ir kitų teršalų poveikio, todėl viskas gali būti dar blogiau nei iš pradžių baiminomės“, – teigia Geteborgo universiteto Jūros mokslų katedros daktaras T. Dahlgrenas.

Tokiai nuomonei pritaria ir daugiau ekspertų. Kaip teigia Danijos gamtos apsaugos draugijos prezidentė Maria Reumert, ši situacija iš tiesų neramina, nes jau dabar turimi duomenys rodo, kad sprogimai dar labiau pablogino jūros būklę, kuri ir prieš tai buvo kritinė^[2].

„Nord Stream“ ataka išjudino nuo Antrojo pasaulinio karo laikų jūroje užsilikusias medžiagas

Jei nykstančioms gyvūnų rūšims sukelto pavojaus nepakanka, mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė ir tai, kad sprogimų, kurie įvyko netoli Danijos Bornholmo salos metu, iš pažeisto dujotiekio ištekėjo daugiau kaip 115 000 tonų gamtinių dujų: jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis siekė maždaug 15 mln. tonų CO2. Tiek anglies dioksido per metus sugeria maždaug 580 mln. medžių.

Situaciją dar labiau pabloginti gali ir tai, kad Bornholmo saloje esanti Danijos seisminės stebėsenos įranga užfiksavo, kad per „Nord Stream“ sprogimą įvyko ir maždaug 500 kg trotilo sprogimas, dėl kurio aplinkinėje teritorijoje buvo išnešiota apie 250 000 tonų smarkiai užterštų nuosėdų.

Toks užterštų medžiagų pliūpsnis iš karto sukėlė milžinišką pavojų žuvims ir kitiems jūros gyvūnams net 1 200 km2 plote, be to, daugiau nei mėnesį viršijo bet kokias toksines ribines vertes.

Be to, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje šiame regione į jūrą buvo išmesta 11 000 tonų cheminių kovinių medžiagų, todėl šis įvykis galimai sutrikdė ir taip itin pavojingą vietą.

Net 39 mėginių, paimtų už 20 km. nuo sprogimo vietos, įrašuose yra išmatuojamų cheminio ginklo medžiagų, susijusių su arsenu ir garstyčių dujomis ar ipritu.

Mokslininkų teigimu, atsižvelgiant į paimtų mėginių koncentraciją, tikėtina, kad dėl dujotiekio sprogimo į Baltijos jūros dugną iš naujo nusėdo maždaug 34,6 tonos cheminių medžiagų, primenančių cheminio ginklo nuosėdas bei likučius^[3].

Remiantis šių nuosėdų įverčiais, labiausiai išsisklaidęs toksinas būtų tributilaltynas: tai kadaise paplitusi, tačiau dabar jau uždrausta cheminė medžiaga, naudota laivų korpusų dažuose.

Ankstesniuose tyrimuose tributilaltynas buvo siejamas su jūrų žinduolių organizmuose pastebima žala ir toksinė, net kritine koncentracija žuvyse.

Nors tyrimus atlikę mokslininkai teigia, kad šiuo metu galima džiaugtis bet dėl to, kad nebuvo nustatyta jokio reikšmingo ilgalaikio poveikio jūrai dėl gamtinių dujų išsiskyrimo, cheminės liekanos gali kelti pavojų, apie kurį kol kas net nenumanome.

Be to, tyrėjai pažymi, kad dujotiekio sprogimo vieta negalėjo būti blogesnė: daugybė Baltijos jūros gyvūnijos atstovų buvo paveikti, o kai kurių rūšių išsaugoti mums galimai net nebepavyks.