- Australijos neįprasta politinė iniciatyva susiejo skiepus su vaikų priežiūra bei išmokomis
- Lietuvoje vaikus rekomenduojama skiepyti nuo keliolikos skirtingų ligų
- Skiepams tampant prievole, visuomenė yra vis geriau supažindinama su vakcinacijos neigiamu poveikiu
Australijos neįprasta politinė iniciatyva susiejo skiepus su vaikų priežiūra bei išmokomis
COVID-19 pandemijos metu pradėta vakcinacijos kampanija bei vykdyti apribojimai parodė, kaip glaustai susieta yra politika bei visuomenės sveikata. Tačiau tokios sąsajos precedentas yra gerokai ankstesnis nei koronavirusas.
„No Jab No Pay“ – tai Australijos politikos iniciatyva, pagal kurią tėvams, turintiems jaunesnius nei 20 metų vaikus, kurie nėra visiškai imunizuoti, išskaičiuojamos vaiko priežiūros išmokos. „No Jab No Play“ yra susijusi politika, pagal kurią neskiepytiems vaikams neleidžiama lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir vaikų priežiūros centrų, o vaikų priežiūros centrams, priimantiems neskiepytus vaikus, skiriamos baudos[1].
Ši politika atsirado po „News Limited“ 2013 m. remiamos pilietinės kampanijos, kurią paskatino tėvų aktyvistai, atstovaujantys vaikams, mirusiems nuo ligų, kurių buvo galima išvengti dėl vakcinacijos.
Prieš skiepus nusiteikusios asmenų grupės ir dešiniųjų pažiūrų Australijos politikai priešinosi iniciatyvai, bet vėliau pasidavė politiniam spaudimui ją palaikyti. Įstatymas „No Jab No Pay“ buvo priimtas 2015 m. ir įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d., o 2018 m. buvo išplėstas. 2017 m. įstatymas „No Jab No Play“ buvo įvestas atskirų Australijos valstijų lygmeniu, imunizacijos rodikliai iš karto, nors ir nežymiai, padidėjo.
Išeities tiesiog nebuvo. Pagal įstatymus, norėdamas pradėti lankyti pradinę mokyklą ar kitą ugdymo įstaigą, vaikas turi turėti Australijos imunizacijos registro išrašą apie imunizaciją. Be to, dalis šeimų buvo paveiktos ir baimės netekti vaiko priežiūros išmokos, todėl neturint pasirinkimo, vakcinavo atžalas
Tokia Australijos politika ženkliai poliarizavo visuomenę. O visuomenės sveikatos tyrėjai ne kartą suabejojo etiniais jis sumetimais ir tuo, kad tik prievartinės politikos dėka pavyko bent kiek, nors ir menkai, padidinti skiepijamų vaikų skaičių. 2022 m. atliktame tyrime nustatyta, kad kontraversiška politika turėjo tik nedidelį teigiamą poveikį vaikų skiepijimui[2].
Imunizacijos galima išvengti, tačiau labai retais atvejais
Situacija Australijoje itin prieštaringa yra ir dėl to, kad nuo tokios su socialine politika susietos imunizacijos kampanijos piliečius galima atleisti tik dėl itin sudėtingų medicininių priežasčių.
Priežastys, dėl kurių australai gali būti atleisti nuo vakcinacijos, yra šios:
- po ankstesnės vakcinos dozės pasireiškusi anafilaksija;
- anafilaksija po bet kurios vakcinos sudedamosios dalies dozės;
- labai susilpnėjęs imunitetas;
- natūralus imunitetas: tik hepatito B, tymų, kiaulytės, raudonukės, vėjaraupių ir Q karštligės atveju.
Vis dėlto, daugybė sveikatos sutrikimų, būklių ar net ankstesnių reakcijų į skiepą nėra laikomi kaip pakankamai svarbūs įrodymai, jog asmuo turėtų būtų neskiepijamas: nėra atsižvelgiama net į anksčiau patirtus traukulius arba nepageidaujamus, su vakcina siejamus šalutinius poveikius, užfiksuotus artimoje aplinkoje.
Priežastys, kurios yra laikomos nepagrįstomis:
- lengva liga be karščiavimo, t. y. temperatūra yra žemesnė nei 38,5 ºC;
- bet koks nepageidaujamų reiškinių po imunizacijos atvejis šeimoje;
- buvę traukuliai;
- gydymas antibiotikais;
- gydymas vietinio poveikio steroidais ir pakaitiniais kortikosteroidais;
- astma, egzema, atopija, šienligė ar sloga;
- ankstesnė infekcija tuo pačiu sukėlėju;
- naujagimių gelta;
- mažas vaiko svoris;
- neurologinės ligos, įskaitant cerebrinį paralyžių ir Dauno sindromą;
- kontaktas su infekcine liga;
- vaikas maitinamas krūtimi;
- neseniai atlikta arba planuojama operacija[3].
Lietuvoje vaikus rekomenduojama skiepyti nuo keliolikos skirtingų ligų
Lietuvoje nėra priverstinės vaikų vakcinacijos politikos, tačiau ir mūsų šalyje numatytas vaikų skiepijimų kalendorius susideda iš labai plataus sąrašo vakcinų[4].
Lietuvoje vaikus rekomenduojama skiepyti nuo: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso infekcijos, rotavirusinės infekcijos ir meningokokinės infekcijos. Nuo 2023 metų vasario 1 dienos nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) skiepijamos ne tik mergaitės, bet ir berniukai.
Vaiko tėvai turi teisę reikalauti pateikti pilną informaciją apie galimas šalutines reakcijas, gali apgalvoti savo pasirinkimą, įvertinti vaiko sveikatos būklę, alergijas ir kitus aktualius veiksnius[5].
Tačiau ar žmonės dar ilgai turės galimybę rinktis neskiepyti savo vaikų? Juk iš 30 Europos Sąjungos (ES) ir Ekonominės bendrijos (EEB) šalių, 12-oje skiepai jau yra privalomi. Tai nereiškia, kad privalomas visas kalendorius, bet prievolė apima tam tikras infekcijas kaip raudonukė, tymai, parotitas ar poliomielitas. Nuo jų privaloma skiepytis, kad vaikas galėtų papulti į ugdymo įstaigą[6].
Ar taip yra padedamas precedentas priverstiniam vaikų ir suaugusiųjų skiepijimui? Nors Lietuvoje tokia tvarka kol kas dar neegzistuoja, paskiepytųjų skaičiai ima mažėti[7], tėvų tarpe vis labiau įsigali skepticizmas vakcinų atžvilgiu. Nesudėtinga numanyti, kad ilgainiui valdžia šį vis sparčiau augantį skeptišką visuomenės požiūrį į vakcinas sieks pažaboti griežtais teisės aktais, kurie taip pat gali uždrausti neskiepytiems vaikams lankyti ugdymo įstaigas.
Tokios griežtos politikos pavyzdžių nestigo ir koronaviruso pandemijos metu. Juk tuomet vaikų vakcinacija buvo skatinama taip aktyviai, kad Vyriausybė 2021 m. atnaujino Galimybių paso taisykles vaikams ir nurodė, kad pramoginėms kontaktinėms veikloms (koncertai, kino teatrai, kavinės, atrakcionai ir pan.) net vaikams nuo 12 metų reikia turėti Galimybių pasą, gaunamą tik pasiskiepijus, persirgus arba atlikus tyrimus ir sulaukus neigiamo rezultato[8].
Skiepams tampant prievole, visuomenė yra vis geriau supažindinama su vakcinacijos neigiamu poveikiu
Diskusijos, kad skiepai galbūt jau netolimoje ateityje taps prievole baugina ne vieną, ypač atsižvelgiant į tai, kad vis dažniau į dienos šviesą yra iškeliami faktai tiek apie COVID-19, tiek apie kitų rūšių vakcinų neigiamą žalą žmogaus organizmui ir net galimą pavojų gyvybei.
Juk dar praėjusį mėnesį Roberto Kocho institutas (RKI) – centrinė federalinė institucija, atsakinga už ligų prevenciją ir kontrolę Vokietijoje – paskelbė nesuredaguotus instituto krizių valdymo protokolus. Jie patvirtino milijonų pasaulio gyventojų skepticizmą dėl COVID-19 vakcinų.
Pavyzdžiui, 2021 m. sausio 8 d., kai jau buvo prasidėjusi pirma didelė skiepijimo nuo koronaviruso kampanija, buvo rašoma: „Vakcinos poveikis dar nežinomas“, taip pat pridėta, kad „apsaugos trukmė taip pat nežinoma“.
Anksčiau laikytos dezinformacija ir melagiena, dabar diskusijos apie galimą COVID-19 vakcinų žalą žmogui tampa vis garsesnės, kelios JAV visuomenės apklausos net parodė, kad amerikiečiai vis atviriau kalba apie pačius juodžiausius scenarijus. Štai, net 24 proc. suaugusių amerikiečių teigia, kad patys asmeniškai pažinojo žmogų, kuris mirė nuo šalutinio COVID-19 vakcinos poveikio.
Žymus belgų virusologas, mokslų daktaras Geertas Vanden Bossche neseniai dalinosi prognozėmis, jog toji visuomenės dalis, kuri pandemijos metu pasirinko vakcinuotis, netrukus gali susidurti su didžiule ir neišvengiama ligų bei mirčių banga.
Jei to būtų negana, atlikę didžiausią iki šiol vakcinų saugumo tyrimą, mokslininkai nustatė naują, itin retą koronaviruso vakcinos šalutinį poveikį – retą neurologinį sutrikimą, panašų į nugaros smegenų uždegimą. O anksčiau atlikti mokslininkų tyrimai su vakcinomis nuo koronaviruso patvirtino, kad „Moderna“ ir „Pfizer/BioNTech“ vakcinos kai kuriais atvejais yra susijusios su miokarditu ir perikarditu, t. y. širdies raumens ir gleivinės uždegimu.
2023 m. JAV sveikatos priežiūros institucijų išanalizuoti preliminarūs duomenys parodė, kad JAV vaistų gamintojos „Pfizer“ ir Vokietijos partnerės „BioNTech“ atnaujinta injekcija nuo COVID-19 gali sukelti smegenų insultą. 2022 m. moksliniame žurnale „Nature“ buvo paskelbtas tyrimas, įrodantis vakcinos nuo koronaviruso ir dar daugiau sveikatos sutrikimų ryšį.
Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad 2021 m. sausio–gegužės mėnesiais, palyginti su 2019–2020 m., širdies sustojimo ir ūmaus koronarinio sindromo atvejų padaugėjo daugiau kaip 25 proc., o tai buvo reikšmingai susijęs su 16–39 metų amžiaus gyventojų grupei skirtų 1-osios ir 2-osios vakcinos dozių skaičiumi.
O kalbant apie kitas, ne COVID-19 vakcinas, biologijos profesorius Brianas Hookeris, organizacijos „Children's Health Defense“ vyresnysis mokslinių tyrimų direktorius ir Simpsono universiteto Reddinge, Kalifornijoje, biologijos profesorius emeritas, yra atlikęs ilgalaikius tyrimus, susijusius su vakcinomis ir vaikų sveikata.
Tyrimo metu, buvo pastebėtas akivaizdus ryšys tarp alergijų ir fakto, ar vaikas buvo paskiepytas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad skiepyti vaikai turėjo net 30 kartų didesnę tikimybę susirgti alerginiu rinitu nei neskiepyti vaikai.
Taip pat buvo pastebėti ir kiti svarbūs bei nerimą keliantys skirtumai, tokie kaip: skiepyti vaikai 3,9 karto dažniau serga alergijomis, 4,2 karto dažniau kenčia dėl dėmesio sutrikimo (ADHD), 4,2 karto dažniau serga autizmu, 2,9 karto dažniau susiduria su egzema, 5,2 karto dažniau turi mokymosi sutrikimų, 3,7 karto dažniau turi neurologinių raidos sutrikimų.