Mokyklose platinama dezinformacija dėl skiepų: teigiama, kad nesukeliamas autizmas, infekcijos ir nesilpninamas imunitetas

Panevėžio mokyklos aštuntokai mokomi, kad skiepai neturi jokio šalutinio poveikio

Apie skiepų naudą ir žalą galima išgirsti daug skirtingų nuomonių. Tokio tipo diskusijos ypač paaštrėjo koronaviruso pandemijos metu, kai visi gyventojai buvo skatinami net kelis kartus pasiskiepyti per rekordiškai trumpą laiką pagamintomis COVID-19 vakcinomis. Deja, nepaisant to, jog pandemija vis labiau iškeliauja užmarštin, panašu, kad kalbos apie besąlyginę skiepų naudą ir bet kokios galimos žalos neigimą niekur nedingsta.

Štai vienoje Panevėžio mokykloje mokiniams pateikiama gan klaidinanti informacija apie skiepų naudą bei neva visiškai neegzistuojančią žalą. 77.lt pasiekė viena aštuntokams rodyta skaidrė. Joje rašoma:

„Mitai apie skiepus

Skiepai nesukelia autizmo.

Europoje platinamose vakcinose nėra gyvsidabrio junginių. Vakcinose nėra beždžionių, abortuotų kūdikių ląstelių.

Skiepai nesukelia infekcijos. Imuninis atsakas gali sukelti karščiavimą, skausmą infekcijos vietoje ir pan.

Skiepai nesilpnina imuniteto.

Homeopatija ir maudynės eketėje nėra alternatyva skiepams.“

Keista, jog vaikai mokomi tokių dalykų, kuriuos paneigia tiek vieša statistika ar pavieniai tyrimai, tiek ir pačių vakcinų informaciniai lapeliai. Panašu, jog Panevėžio paaugliai mokomi tikėti besąlygine vakcinų nauda, visai nepagalvojant apie galimas nepageidaujamas reakcijas ir net neperskaitant vaistinių preparatų sudėties bei visų perspėjimų.

Skiepų informaciniai lapeliai paneigia Panevėžyje dėstomus „mitus“

Kalbant apie vakcinų sudėtį ar galimus šalutinius poveikius, verta tiesiog atsiversti nors kelių Lietuvoje naudojamų vakcinų informacinius lapelius. Dirstelėjus į vaikų skiepų kalendorių galima lengvai rasti konkrečias vaikams rekomenduojamas vakcinas, tačiau yra ir daug papildomų, skirtų tiek vaikams, tiek suaugusiems. Žinant konkrečios vakcinos pavadinimą yra paprasta rasti jos informacinį lapelį, nes jie visi yra viešai prieinami internete.

Šiuose lapeliuose būna įrašyta ne tik skiepų naudojimo gairės, bet ir detali sudėtis ir galimas šalutinis poveikis. Daugeliu atvejų taip pat primenama, kad susidūrus su nepageidaujama reakcija, reikėtų ją oficialiai užregistruoti, todėl informaciniuose lapeliuose pateikta informacija laikui bėgant gali būti papildyta naujomis nepageidaujamomis reakcijomis.

Tad ar Panevėžio mokykloje vardijami skiepų mitai išties tėra tik mitai? Vartant įvairių vakcinų informacinius lapelius, išaiškėja visiškai priešinga tiesa, nei kad pateikiama patikliems aštuntokams.

Pavyzdžiui, žvilgtelėkime į „TicoVac“ – vakciną, naudojamą siekiant užkirsti kelią ligoms, kurias sukelia erkinio encefalito virusai (EEV). 16 ir vyresniems asmenims yra naudojama „Tico Vac“ 2,4 µg, o 1-15 metų amžiaus vaikams naudojama „Tico Vac“ 1,2 µg. Šios vakcinos sudėtyje tarp pagalbinių medžiagų yra aliuminio hidroksidas. O gamybos procese taip pat naudojamas formaldehidas, protamino sulfatas, viščiuko embriono liekanos^[1].

Taip pat po to, kai mažamečiams skirta vakcina jau pateko į rinką, pastebėtos tokios nepageidaujamos reakcijos kaip:

• smegenų uždegimas,
• neurologiniai simptomai, tokie kaip veidinio nervo paralyžius, paralyžius, nervų uždegimas,
• Guillain Barré sindromas,
• gripą primenanti liga,
• traukuliai su karščiavimu.

O 16 metų ir vyresniems asmenims skirtai vakcinai patekus į rinką, pastebėtos tokios papildomos nepageidaujamos reakcijos:

• autoimuninių ligų, pavyzdžiui, išsėtinės sklerozės, pradžia,
• neurologiniai sutrikimai, pavyzdžiui, encefalomielitas, stuburo smegenų uždegimas (mielitas, skersinis mielitas),
• Guillain Barré sindromas,
• smegenų uždegimas,
• traukuliai,
• smegenų dangalų uždegimas,
• neurologiniai simptomai, pavyzdžiui, veido paralyžius, paralyžius, nervų uždegimas,
• į gripą panašūs simptomai.

Kaip pavyzdį taip pat galime paimti „Pentaxim“ penkiavalentę vakciną nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir b tipo Haemophilus. Gaminant šią vakciną išgrynintas difterijos anatoksinas, išgrynintas stabligės anatoksinas ir Bordetella pertussis antigenai buvo absorbuoti ant hidratuoto aliuminio hidroksido. O pagalbinių vakcinos medžiagų sąraše yra formaldehitas.

Tarp galimų nepageidaujamų reakcijų, kurių dažnis nėra žinomas, įrašyta^[2]:

• febriliniai ar nefebriliniai traukuliai,
• hipotonijos ir sumažėjusios reakcijos į fizinius ar emocinius dirgiklius epizodai,
• Guillain-Bare sindromas,
• brachialinis neuritas.

Skiepų statistika įrodo, kad vakcinos gali sukelti įvairias sveikatos problemas

Nors Panevėžio mokykloje aštuntokai mokomi, kad skiepai tikrai nesilpnina imuniteto, nesukelia uždegimo ar kitų problemų ir nedaro įtakos autizmui, mokslininkai nėra tokie kategoriški šiuo klausimu. Netgi atvirkščiai – atsiranda įvairios statistikos, kuri leidžia manyti, kad neretai neskiepyti vaikai būna sveikesni už skiepytus, o po skiepų gali išryškėti įvairios iki tol nepastebėtos sveikatos problemos. Juk vakcinos yra vaistiniai preparatai, tad būtų naivu tikėti, jog jie negali iššaukti jokių nepageidaujamų reakcijų, nors apie jas perspėjama net ir oficialiuose informaciniuose lapeliuose.

Nuomonės, jog skiepai gali ne tik padėti apsisaugoti nuo tam tikrų ligų, bet ir sukelti sveikatos problemas, laikosi ir biologijos profesorius Brianas Hookeris. Jis yra organizacijos „Children's Health Defense“ vyresnysis mokslinių tyrimų direktorius ir Simpsono universiteto Reddinge, Kalifornijoje, biologijos profesorius emeritas. B. Hookeris yra vienas iš tų retų mokslininkų, kurie ryžosi atlikti ilgalaikius tyrimus, susijusius su vakcinomis ir vaikų sveikata.

Kadangi JAV Ligų kontrolės ir prevencijos (CDC) centras nesistengia atlikinėti jokių panašių tyrimų, kad galėtų įvertinti vakcinų poveikį vaikų sveikatai, B. Hookeris nusprendė pats pradėti rinkti skiepytų ir neskiepytų vaikų sveikatos būklės palyginimus. Ilgalaikius tyrimus drauge su „Children's Health Defense“ atliko visuomenės sveikatos specialistas A. R. Mawsonas ir tyrėjas Anthony R. Mawsonas.

Jie savo duomenis apie vaikų sveikatą rinko tiesiai iš mamų, kurios savo vaikus mokė namuose. O šio tyrimo rezultatai, kuriame didžiausias dėmesys buvo skiriamas 6-12 metų vaikams, buvo išties stebinantys.

Pasirodo, jog mokslininkai pastebėjo akivaizdų ryšį tarp alergijų ir fakto, ar vaikas buvo skiepytas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad skiepyti vaikai turėjo net 30 kartų didesnę tikimybę susirgti alerginiu rinitu nei neskiepyti vaikai. Taip pat buvo pastebėti ir kiti milžiniški skirtumai, nes tyrėjai nustatė, kad skiepyti vaikai^[3]:

• 3,9 karto dažniau serga alergijomis,
• 4,2 karto dažniau kenčia dėl dėmesio sutrikimo (ADHD),
• 4,2 karto dažniau serga autizmu,
• 2,9 karto dažniau susiduria su egzema,
• 5,2 karto dažniau turi mokymosi sutrikimų,
• 3,7 karto dažniau turi neurologinių raidos sutrikimų.

Žinoma, toks tyrimas sukėlė didelį vakcinacijos šalininkų pyktį. Duomenys iš karto sukritikuoti dėl to, kad buvo renkama informacija tik apie namuose mokomus vaikus. Be to, tyrimas buvo finansuojamas organizacijų, kurios pasisako prieš skiepus. O ir pats tyrimas, kuris „Frontiers in Public Health“ žurnale vos per pirmąsias tris dienas surinko daugiau nei 80 000 peržiūrų, labai greitai pašalintas iš žurnalo.

Tačiau tokio tipo tyrimai, kurių, deja, neatlieka pačios valstybės, iš tiesų parodo, jog negalima kategoriškai teigti, kad vakcinos niekada nekenkia imunitetui ar kitiems sveikatos aspektams. Tai kaip tik turėtų skatinti atlikinėti ilgalaikius tyrimus ir lyginti, kiek tam tikri vaistiniai preparatai gali būti žalingi ar naudingi. O apie vakcinaciją mokyklose kalbantys mokytojai turėtų skatinti kritišką mąstymą ir gebėjimą pasidomėti vaistų sudėtimi bei galimu šalutiniu poveikiu, vietoj besąlyginio tikėjimo, kad vaistinis preparatas yra 100 proc. saugus.