Mokesčių reformų iniciatoriai siūlo naujus NT mokesčio tarifus
Netyla kalbos apie augsiančius Lietuvoje mokesčius. Vienas jų – nekilnojamojo turto (NT), galimai numausiantis kelnes net ir tiems, kurie jų neturi. Tikrinant Gerovės šalies gyventojų ribas ir nervų tamprumą, prabilta apie mažinamą NT mokesčio kartelę nuo 150 tūkst. iki 80 tūkst. Diskutuojama ir apie dar žemesnę ribą – iki 20 tūkst. eurų. Kadangi „sviesto“ negana, regis, sumanyta išsunkti „sviestuotą“. Mat jeigu Seimas pritartų naujai pasiūlytam NT mokesčiui, nuo kitų metų už trijų kambarių naujos statybos butą Vilniuje papildomai tektų atseikėti apie 500 eurų per metus[1]. Smalsaujantiems, kur bus leidžiami pinigai, valdininkai atsako: taigi krašto gynybai.
Mokesčių reformų iniciatoriai siūlo naujus NT mokesčio tarifus. Mufid Majnun/Unsplash nuotrauka
Politikai, užgriebdami įvykiams už akių, sako, kad važiuoti gyventi kitas šalis – neapsimoka. Tikina, esą mokėti vis tik reikės mažiau, nes galbūt padidins neapmokestinamąją ribą. Tačiau aišku, jog jei būtų pritarta dabartiniam NT mokesčio pakeitimui, nuo kitų metų už 200 tūkst. eurų vertės butą tektų mokėti apie 500 eurų metinį mokestį.
Kita vertus, neatmetama galimybė, jog nesumažinus siūlomų didžiųjų NT tarifų, brangaus NT savininkai mėgins mokestį „apeiti“.
NT mokesčiai biudžetą papildytų apie 54 mln. eurų, tuo tarpu žmones – nustekentų?
Dabar Lietuvoje už turimą nekilnojamąjį turtą moka tie asmenys, kurių būsto vertė viršija 150 tūkst. eurų. Tačiau jei išsipildytų prieštaringai vertinama prognozė ir į šį sąrašą patektų tie, kurių būsto vertė siekia vos 20 tūkst. eurų, jie, kaip ir turintys NT iki 150 tūkst. eurų vertės, būtų apmokestinami 0,2 proc. siekiančiu mokesčiu. Nuo 150 iki 300 tūkst. eurų – 0,5 proc., nuo 300 iki 500 tūkst. eurų – 1 proc., o nuo 500 tūkst. eurų – 2 proc.
NT mokesčiai biudžetą galimai papildytų apie 54 mln. eurų, tuo tarpu žmones – nustekentų? Socialinių tinklų įrašas
NT mokestis būtų skaičiuojamas nuo Registrų centro nustatomos mokestinės vertės. Skaičiuojama, jog įgyvendinus šiuos pokyčius, papildomais mokesčių mokėtojais taptų apie 760 tūkst. asmenų. Šie pakeitimai į biudžetą neva įneštų maždaug 54 mln. eurų; iki šiol iš NT mokesčio būdavo surenkama apie 12 mln. eurų.
Surinktos lėšos būtų skiriamos krašto gynybai?
Paskutinį kartą NT mokestinės vertės buvo nustatytos 2021 m. Ateinančiais metais jos bus perskaičiuotos iš naujo. Anot Registrų centro, 2026 m. nustatytos mokestinės vertės bus apie 70 proc. didesnės, nei yra dabar.
NT turėtojai, be abejonės, labiausiai nori išvysti skaičius ir ko ateityje šioje žemelėje galėtų tikėtis.
77 atskleidžia, kad Vilniuje, Vytenio gatvėje, esančio blokinio 1970 m. statybos 38 kv. m buto mokestinė vertė, nustatyta 2021 m., siekia 59,7 tūkst. eurų. Šiuo metu tokio būsto savininkas NT mokesčio nemoka. Tačiau jei bus pritarta naujam NT siūlymui, per metus pastarajam tektų sumokėti maždaug 80 eurų. Jei darysime prielaidą, kad perskaičiavus NT mokestines vertes 2026 m. jos bus apie 70 proc. didesnės, tikėtina, kad už minėtą būstą kasmet teks susimokėti daugiau nei per pusę daugiau – apie 163 eurus.
Šnipiškėse esančio naujos statybos trijų kambarių ir 58 kv. m buto mokestinė vertė, nustatyta 2021 m., siekia 111 tūkst. eurų. Nors už šį būstą šiuo metu mokėti nereikia, pritarus pasiūlymui, mokestinė metinė vertė sudarytų apie 182 eurus. Nuo kitų metų perskaičiavus NT vertes, už tokį turtą kasmet jau tektų mokėti jau apie 453 eurus.
Mažesniame Lietuvos mieste, pavyzdžiui, Ukmergėje esančio trijų kambarių ir 63 kv. m būsto mokestinė vertė galėtų siekti apie 22 tūkst. eurų. Nepaisant to, jog tokio būsto savininkui šiuo metu NT mokesčio mokėti nereikia, pritaikius siūlomus tarifus, mokestinė vertė išaugtų iki keturių eurų per metus. Perskaičiavus NT vertes, kitąmet už minėtą būstą tektų susimokėti apie 35 eurus.
Dalis viduriniosios klasės mokės 1 tūkst. eurų dydžio metinį NT mokestį
Lietuviai raminami, esą šis mokestis – mažiau žalingas ekonomikos augimui nei pajamų ar pelno mokesčiai; neva jis nestabdo investicijų ir nėra neigiamai vertinamas užsienio investuotojų.
„Todėl daugelis institucijų rekomenduoja valstybėms turėti platesnės apimties NT mokesčius. Tokiu keliu bando eiti ir ši Vyriausybė“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tačiau, perskaičiavus NT vertes, didelė dalis vilniečių turės mokėti didesnio tarifo mokesčius.
„Aukštesni tarifai yra neproporcingai dideli. Jeigu pažiūrėsime į kitas šalis, ten pradedama nuo labai žemos kartelės su mažu tarifu – 0,1–0,2 proc. punkto. Toliau tas tarifas proporcingai didėja, tačiau ne tokiais dideliais šuoliais kaip Lietuvoje“, – sako jis ir priduria, jog didelė dalis viduriniosios klasės turės mokėti NT mokestį, galintį siekti 1 tūkst. eurų per metus. Nors progresyvumą neva reikia išlaikyti, vertėtų galvoti apie mažesnius – iki 0,2 proc. punkto – tarifus. Nenoromis gvildena ir dar didesnį tarifą, siekiantį 2 proc., kuris galėtų būti taikomas NT vertei virš 500 tūkst. eurų.
Palyginti su kitomis šalimis, tai tikrai yra daug. Mačiulis sako, kad tokį tarifą būtų galima apsvarstyti nebent kalbant ne apie pirmąjį būstą.
NT paslaugų bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas atkreipia dėmesį, kad savivaldybės komerciniam turtui įprastai taiko 0,7–1 proc. NT mokestį, kai dabartinis siūlymas – gyvenamajam NT nuo 300 tūkst. eurų taikyti 1 proc., o nuo 500 tūkst. eurų – 2 proc. mokesčio tarifą.
„Gyventojams, turintiems nuosavas įmones, atsiranda paskata perleisti turtą įmonei, jį nuomotis iš įmonės ir taip mokėti mažesnį NT mokestį. Kuo daugiau turto žmogus turės, tuo labiau jis bus linkęs vengti NT mokesčio“, – vardija grėsmes. Kita vertus, komentuoja, kad pasiūlytą NT mokestį būtų galima tobulinti įvedant apmokestinimo lengvatas tam tikroms žmonių grupėms.
Remiantis 2024 metų duomenimis, vidurinei klasei save priskiria apie 51 proc. Lietuvos gyventojų. Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apibrėžimą, vidurinei klasei priskiriami asmenys, kurių mėnesinės pajamos neatskaičius mokesčių yra nuo 75 proc. iki 200 proc. šalies atlyginimų medianos. Lietuvoje tai atitiktų pajamas nuo maždaug 1 363 iki 3 634 eurų per mėnesį[2]. Tačiau, atsižvelgiant į sparčiai augantį nedarbą, kuris per dvejus metus padidėjo 30 tūkst. žmonių, vidurinė klasė Lietuvoje, kaip teigiama, galėjo praretėti.
Lietuviai ironizuoja: neturint NT, galbūt valstybė galėtų dar primokėti?
Tautiečiai šmaikštauja, esą neturint jokio NT, valstybė netgi turėtų primokėti. Jie priduria, jog mokestinių prievolių spektras pamažu įgauna vis agresyvesnių spalvų, įskaitant minimus cukraus bei pelno mokesčius.
Žinoma, kad LR Konstitucijos 23 straipsnis numato, kad nuosavybė yra neliečiama ir ginama įstatymų[3]. Ji gali būti paimama visuomenės poreikiams tik pagal įstatymą ir teisingai atlyginama. Taigi, jei naujasis NT mokestis būtų neproporcingas, piliečiai faktiškai galėtų prarasti galimybę išlaikyti savo nekilnojamąjį turtą. Kai kurie diskutuoja, esą NT mokestis galėtų de facto tapti nuosavybės nusavinimu be kompensacijos.
Ankstyvieji turto mokesčiai, pirmą kartą įvesti feodaliniais laikais, pirmiausia buvo taikomi žemei ir juos mokėjo daugiausia ūkininkai. Moderniaisiais laikais turto mokesčiai taip pat taikomi turtui, pavyzdžiui, nekilnojamajam turtui, ir juos periodiškai moka fiziniai arba juridiniai asmenys[4]. Dvi Europos šalys – Lichtenšteinas ir Malta – 2024 m. apskritai netaikė jokių periodinių NT mokesčių. Liuksemburge nekilnojamojo turto mokesčio pajamos sudaro mažiausią privataus kapitalo dalį – 0,05 proc. Šveicarija yra antra pagal mažumą – 0,08 procento, po jos eina Čekija – 0,1 procento.
