Nauji pakeitimai sutvarkys „didelę betvarkę“ – ar įves dar didesnę?
Lyg iššūkių Gerovės šalyje būtų maža, įskaitant siekį įvesti nekilnojamo turto (NT) mokestį, svarstomi dar vieni. Ant stalo guli pasiūlymas atskirti sodų bendrijų teritorijas nuo miesto ribų[1]. Skelbiama, kad gyventojai, turintys sodą, tokiu atveju taptų pilnavertėmis miesto dalimis, kurioms ranką neva ties savivaldybės – lopant kelius ar perstumdant mokyklų suolus. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo ir Statybos įstatymo pataisos, kurios sugriežtino sodo namų statybos reikalavimus. Pagal jas, be projekto ir statybos leidimo galima statyti ir registruoti tik iki 50 kv. m ploto sodo namus.
Buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas aiškina, kad nauji pakeitimai sutvarkytų „didelę betvarkę“ ir, taip sakant, nesąmonėms padėtų tašką.
„Sodų bendrijos yra sovietinis reliktas. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 1 400 sodų bendrijų, o visos jos įsteigtos dar sovietmečiu. Tačiau tik kiek daugiau kaip 90 jų turi normaliai funkcionuojančius dokumentus, visur kitur yra didelė betvarkė ir chaosas. Kitaip tariant, nesutvarkyta infrastruktūra, neišrinkti sodų pirmininkai ir valdybos, o sodų bendrijos de facto yra virtusios ne sodais, bet gyvenamaisiais kvartalais“, – komentuoja jis.
Jo skaičiavimais, vien Vilniuje skaičiuojama apie 70 tūkst. žmonių, gyvenančių sodų bendrijose, visgi, jie nelaikomi sodininkais, t.y. sklypą ir būstą naudoja ne rekreaciniais tikslais – o kaip nuolatinę gyvenamąją vietą.
„Sodų bendrijos reguliuojamos ne kaip gyvenamieji kvartalai, o kaip sodų bendrijos. Ir jei mes norime normalaus, tvaraus XXI a. miesto, tai sodų bendrijos turi virsti gyvenamaisiais kvartalais“, – svarsto pastarasis.
Jam atrodo, jog įstatymo pataisa gyventojams padarytų paslaugą.
„Gyventojai, kurie planuoja gyvenimą sodų bendrijose, jie žino, kad tai yra antrarūšiai kvartalai, nes savivaldybės jais nesirūpina ir nesirūpins. Kitaip tariant, savivaldybės dažnai negali suteikti tokių paslaugų kaip: kelių tiesimas ir sutvarkymas, kelių valymas, vandentiekio, nuotekų paslaugos, apšvietimas, atliekų išvežimas. Be to, iki šiol, jei sodų bendrijos gyventojas nori išsipirkti žemę iš valstybės šioje teritorijoje, jis privalo gauti sodo bendrijos pirmininko parašą. O jei yra norima suderinti atstumus iki gretimo sklypo, gyventojai vėl turi gauti pirmininko parašą“, – teigė šis.
Reiškia apmaudą, kad sodo gyventojai neva negali galvoti savo galva – taigi, naudojasi sodo pirmininko ar valdybos. Tuo tarpu jei ši permaina įvyktų, vyro teigimu, sodų bendrijų gyventojai taptų pilnaverčiais miesto gyventojais.
Žadama pagerėjusi gyvenimo kokybė
„Tačiau atskiras sodininkų bendrijų reguliavimas ir susiformavusi praktika statyti sodo namus nuolatiniam gyvenimui (t. y. naudoti juos ne pagal paskirtį) lėmė, kad šiose teritorijose trūksta urbanistinio planavimo, nėra tinkamos viešosios infrastruktūros – mokyklų, viešųjų erdvių, šaligatvių, tinkamo pločio gatvių ir pan. Nuo lapkričio įsigalioję griežtesni reikalavimai sodo namų plotui ir aukščiui nenuneigia Sodininkų bendrijų įstatyme numatytos galimybės statyti didesnio ploto gyvenamosios paskirties statinius, tačiau kartu, savivaldybės nuomone, leidžia judėti link mieste esančių sodininkų bendrijų traktavimo kaip teritorijų, kuriomis realiai jos ir yra – gyvenamųjų“, – antrina Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.
Anot jo, pokyčiai apnuogintų aiškų mechanizmą urbanistiniam teritorijų planavimui. Visgi, kad tai įvyktų, reikia sutvarkyti visus neatitikimus, aptinkamus dabar galiojančiuose teisiniuose dokumentuose.
„Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, keisti sodo namo paskirtį į gyvenamąjį namą galima, tačiau tam reikia parengti projektą, gauti statybos leidimą pastato paskirties keitimui, o pats pastatas turi atitikti gyvenamajam būstui keliamus reikalavimus. Miestų teritorijose panaikinus sodininkų bendrijas, jos turėtų būti tvarkomos nebe pagal Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas. Todėl reikėtų pereinamojo laikotarpio, kurio metu būtų išspręsti viešosios infrastruktūros perėmimo, tvarkymo ir ar sukūrimo klausimai“, – toliau komentavo G. Grubinskas.
Sodų bendrijų panaikinimas nepakeistų žemės sklypo paskirties – tad problema išliktų?
„Vilkijos, Garliavos bei Ežerėlio miestai yra nedideli, juose įsiterpusios sodų bendrijų teritorijos taip pat mažos, išsidėsčiusios miestų pakraščiuose“, – teigė Kauno r. savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Gabija Kušleikaitė ir pridūrė, esą sodų bendrijų panaikinimas automatiškai nepakeičia žemės sklypo paskirties.
„Žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio/mėgėjų sodo žemės sklypas, kuriame, vadovaujantis dabar galiojančiais teisės aktais, galima mėgėjų sodininkystė, galima statyti mėgėjų sodų paskirties pastatus, vienbučių paskirties pastatus. Teisės aktais eliminuojant sodo namų statybą šiuose sklypuose ar įtvirtinus žemės paskirties keitimo būtinumą, problemos iš esmės išspręsti nepavyktų, nes liktų aktualus komunikacijų ir inžinerinių tinklų klausimas“, – svarstė G. Kušleikaitė.
Klaipėdos savivaldybės atstovai savo ruožtu tvirtina, jog būsto paskirtį reikėtų keisti tik tada, jei būtų keičiami ir teisės aktai ir juose būtų įtvirtintas reikalavimas perregistruoti statinio paskirtį pagal faktinį jo naudojimą.
„Tebegalioja ir Sodininkų bendrijų įstatymas, kuris numato galimybę žemės ūkio paskirties žemėje statyti vieno buto gyvenamąjį namą. Jei, pavyzdžiui, sklypo savininkas norėtų statyti dvibutį namą, tai privalėtų keisti sklypo naudojimo būdą iš mėgėjų sodų į vienbučių ir dvibučių pastatų. Kalbant apie infrastruktūros plėtrą – sodų bendrijų teritorijos miestuose niekuo nėra išskirtinės, palyginti su vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijomis, ir jose infrastruktūros vystymas atliekamas analogiškai. Beveik visi Klaipėdos miesto teritorijoje sodų bendrijose esantys keliai yra perimti savivaldybės nuosavybėn, todėl gyventojams už infrastruktūros įrengimą, rekonstrukciją ar remontą papildomai mokėti nereikia“, – komentavo uostamiesčio savivaldybės atstovai.
Sodo namelių vertė kils – tai reiškia, kad savininkai pateks į NT mokesčio spąstus?
Kartais pasigirsta kalbų, jog duodant vienam – atimama iš kito.
Valdžia, kaip žinoma, suka galvą, kaip galėtų atrodyti naujasis NT mokestis. Kol vieni leidžia kartelę iki 60 tūkst. eurų, kiti nesibodi krauti mokestį ant tautiečių galvų, kurie turi vos 20 tūkst. eurų vertės būstą. Iki šiol mokesčio neišvengė tie, kurių būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų. Aišku viena: sodo nameliai šios prievolės – neišvengs.
„NT turtas, kuris yra sodų bendrijose, pabrangs tuomet, kai bus panaikinta sodų bendrija. Nes įprastai sodų bendrijose sklypai yra pigesni todėl, kad žmonės bijo pirkti tokį būstą būtent šiose teritorijose, nes žino, kad ten yra daug problemų, t.y. nėra paslaugų ir ten yra yra archajiškas valdymas, todėl ir NT yra pigus. Kai tos gyvenvietės pavirs ne sodais, turtas ten pabrangs, nes žmonės gaus paslaugas iš savivaldybės. Čia yra gera naujiena sodų savininkams, nes jie žinos, kad jų turtas pabrangs, nes kai nebebus sodų bendrijos, jie bus pilnaverčiai miesto gyventojai“, – svarstė S. Gentvilas.
Kita vertus, Vilniaus universiteto mokslininkė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė priduria, jog ateityje numatomi dar didesni vargai, pasibelsiantys į kiekvieno NT savininko duris. Jos teigimu, net jei naujoji Vyriausybė nepriims ryškių pakeitimų dėl NT mokesčio, turto apmokestinimas kitais metais – tik didės.
„Pagal galiojantį reglamentavimą NT yra apmokestinamas remiantis Registrų centro numatytomis apmokestinimo vertėmis. Šiuo metu NT mokesčiui skaičiuoti naudojamos mokestinės vertės, nustatytos 2021 m. sausio 1 d. ir jos galioja 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), taigi 2026 m. sausio 1 d. turėsime kitas mokestines vertes ir nuo jų skaičiuosime didesnius mokesčius“, – pažymėjo Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė, sakydama, kad mokestinė vertė bus didinama po 10 proc. už kiekvienus praėjusios metus.
„Taigi, turtas, kurio masinio vertinimo vertė 2021 m. buvo 100 tūkst. eurų, 2026 m. bus vertas apie 150–160 tūkst. eurų. O 150 tūkst. jau yra ta vertė, kurią viršijus šiuo metu reikia mokėti 0,5 proc. NT mokestį“, – skaičiavo Ž. Simonaitytė–Vasiliauskienė.
Aplinkos ministerijos atstovai teigia tebelaukiantys žalios šviesos, kad imtis sodo bendrijų performulavimo. Seimo pavasario sesijos metu bus surinkti kitų parlamentarų parašai, tuomet dokumentas bus pateiktas Konstituciniam Teismui.
Tai – bandymas sukurti „dirbtines kliūtis”?
Remiantis Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 200 tūkst. sodų sklypų[2].
Apie minėtus pokyčius prabyla ir tautiečiai, kuriems dalis įstatymų pakeitimų kelia daugiau įtarimų, nei suteikia ramybės. Pastarieji šnekasi, esą savivaldybės kartais juos ignoruoja ir nesuteikia tokių paslaugų sodų bendrijoms, kaip: kelių tiesimas ir sutvarkymas, kelių valymas, vandentiekio, nuotekų paslaugos, apšvietimas, atliekų išvežimas. Todėl bendruomenės dalį darbų turi atlikti pačios. Tad šį įstatymų pakeitimą jie laiko bandymu uždėti žmonėms „dirbtines kliūtis” – ne gyvenimo kokybės gerinimu.
