Taupant lėšas, kraustysimės į palapines?
Gyvenimo sąlygų Gerovės šalyje nepalengvina ne tik numatomas didesnis pelno mokestis, mokestis už cukrų bei gyvybės draudimo sutartis, bet ir dar daugiau mokančiųjų už nekilnojamąjį turtą (NT). Mat svarstoma apmokestinti būstą jau nuo 20 tūkst. eurų. Regis, kai kurie Seimo nariai sunkiai įsivaizduoja, kaip šiame laikmetyje galima nekelti mokesčių. Tad dalis tautiečių žeria patarimus: „ogi visai paprastai, tereikia susimažinti biurokratinį aparatą – ne žodžiais, o veiksmais“. Jie lenkia pirštus, jog ankstesnėse diskusijose Lietuvos gynybos poreikių finansavimas buvo siejamas su tokiais šaltiniais, kaip pajamos iš ekonomikos augimo ar šešėlio mažinimas. Tačiau nepaisant pažadų, žvilgčiojama į eilinio tautiečio piniginę.
Valdininkai nesustoja. Kalba apie gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pokyčius. Nors jie žada, kad permainos nepalies mažiausias pajamas gaunančiųjų, „ant tų žodžių“ savarankiškai dirbančius lietuvius „siunčia ant trijų raidžių“, sakydami, jog būtent jiems gali ženkliai padidėti mokestinė našta. Lietuviai gūžčioja pečiais, esą neturėtų būti baudžiami už tai, kad uždirba pragyvenimui. Su nusivylimu kalba ir apie NT mokestį, pastarųjų teigimu, iš principo prarandant teisę gyventi savo namuose.
Žinoma, kad Seimo narys Remigijus Žemaitaitis prabilo apie mažinamą NT mokesčio kartelę nuo 150 tūkst. iki 60 tūkst. Tačiau nevengiama diskutuoti apie dar žemesnę ribą – iki 20 tūkst. eurų[2]. Visgi šiai iniciatyvai pritaria ne visi. Vienas tokių – Seimo narys Algirdas Butkevičius. Jis abejoja, ar kokia nors politinė jėga pritartų tokiam nuleidimui – pirmiausia neva dėl to, kad nekilnojamo turto vertė auga.
„Apskritai aš tuos nekilnojamojo turto pakeitimus vertinu kaip labai nekompetentingai paruoštus – vis dėlto neatsižvelgta į kai kurių tarptautinių valstybių praktiką. (…) Neįtrauktos kai kurios kitos pozicijos – dovanojimas, paveldėjimas, suminė turto vertė, šeima, kada turi keletą namų, būstų, kur dabar gali išskaidyti kitais vardais. Visa tai galima sutvarkyti, kad turtingieji turėtų mokėti daugiau, bet paruošimo lygis arba tos gairės, nes įstatymo projekto dar nematėme, yra silpnos kol kas“, – tikino A. Butkevičius.
„Manau, didžiausias turėtų būti 1 proc. Jeigu paskaičiuotume, paprasta aritmetika – jeigu 500 tūkst. eurų turto vertė, (…) pritaikius 1 proc. tarifo dydį, pamatysime, kokią sumą žmonės turės susimokėti už turimą būstą. Jeigu dar tai yra pirmas būstas…“, – teigė parlamentaras.
Remiantis naujais siūlymais, skirtingi tarifai būtų taikomi priklausomai nuo NT vertės: 0,2 proc. nuo 20 tūkst. eurų, 0,5 proc. nuo 150 iki 300 tūkst. eurų, 1 proc. nuo 300 tūkst. eurų arba 2 proc. nuo 500 tūkst. eurų.
Pastarojo teigimu, verslo mokestinės naštos didinimas taipogi nebūtų itin palankus ir stabdytų ekonomikos augimą.
„Nesiryžčiau šiuo metu tikrai didinti pelno mokesčio tarifo, nes (….) akivaizdžiai matoma investicinio kapitalo atėjimo įtaka ekonomikai – jeigu žiūrėti ir praeitų metų antrąjį pusmetį, bendrajame vidaus produkte jis yra praktiškai neigiamas“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Nuo liepos 1 dienos tie, į kieno namus ateina elektros laidas, mokės po eurą?
Dar vasario mėnesio pabaigoje kalbėta, kad elektra garantiniame tiekime kovą brangs apie 40 proc. Ir tai pasirodė ne iš piršto laužta prognozė. Tuomet skaičiuota, jog kilovatvalandės (kWh) kaina pasieks 31,32 cento, ir tai yra net 39 proc. arba 8,78 cento brangiau nei vasarį. Šildymo sąskaitos vasario mėnesį taip pat nedžiugino – jos buvo didesnės nei sausį ir gerokai didesnės nei prieš metus[2]. Kas kaltas?
Vidutinio (60 kv. m) buto šildymo sąskaita be PVM vasarį sovietinės statybos daugiabutyje siekė 120 eurų, sausį ji buvo 92 eurai, pernai vasarį – 78 eurai. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija aiškina, esą pagrindinė pabrangusio šildymo priežastis, kad šiemet vasaris buvo gerokai žiemiškesnis nei prieš metus. Neva 2024 m. vasaris buvo švelnesnis. Vidutinė mėnesio temperatūra Lietuvoje buvo 2,3 laipsnių šilumos, šiemet ji nukrito iki 2,4 laipsnių šalčio. Oro temperatūros ilgalaikis sumažėjimas vienu laipsniu, kaip skelbiama, padidina šilumos suvartojimą patalpoms šildyti apie 5 proc. Tai esą lemia maždaug 30 proc. didesnį šilumos suvartojimą šių metų vasarį negu prieš metus. Žinoma, kad prieš metus vasario mėn. vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 7,47 ct/kWh, šiemet rodiklis padidėjo daugiau kaip 16 proc. – siekė 8,7 ct/kWh. Tačiau ne visi užsimena, kad šiemet pridėtas ir 9 proc. PVM mokestis, kuris prieš metus gyventojams buvo kompensuojamas.
Prie žvakių šviesos kol kas sėdi retas. Tačiau gali būti, kad tas, kuris nesėdės – atitinkamai susimokės. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikino, jog norint išvengti kintančių kainų, geriausia įsirengti saulės elektrinę arba pasirinkti fiksuotą elektros tarifą iš nepriklausomų tiekėjų.
Dar didesni iššūkiai galimai laukia ateityje. Nuo liepos 1 dienos tie, į kieno namus ateina elektros laidas, mokės po 1 eurą už instaliuotuos galios kW. Ir tai, taip sakant, bus dovana kartu su vis dažniau pasirodančia saule ir numatomu NT mokesčiu.
Mat socialdemokratai, žadėję pažaboti energijos kainas ir ginti vartotojų teises, galimai persigalvojo (arba šį planą atidėjo).
20 tūkst. siekiantis NT mokestis – tik „žvilgsnis pro rakto skylutę”?
Finansų ministerija veda skaičius, kad priėmus dabartinį mokesčių paketą, į valstybės biudžetą jau kitais metais būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.
Į 77 kreipėsi Lietuvos gyventoja. Ji bedė pirštu į vieną iš galimų šių pokyčių kaltininkų – šalies gynybos biudžeto didinimą ir į galvas, kurios pritardamai linksi už jo. Moteris kalba, esą šalis, priešingai – turėtų telktis į diplomatiją ir orientuotis į taiką, ne didinti gynybos pajėgumus. Per dantį traukiami ir 12 milijardų eurų divizijai įkurti[3]. Be to, ji sako, jog 20 tūkst. siekiantis NT mokestis būtų tik „žvilgsnis pro rakto skylutę”. Kadangi į šalies biudžetą šis pokytis neva atneštų palyginti nedaug pinigų, tai būtų puikus būdas žengti didesnį žingsnį, „lašas po lašo” gyventojus pratinant prie didesnių mokesčių. Finansų ministerijos teigimu, papildomais NT mokėtojais taptų 760 tūkst. asmenų, o mokestis sugeneruotų 54 mln. eurų pajamų.
