Sostinės „Verslo trikampyje“ turėjęs nugulti projektas nukeliamas dar bent dvejiems metams į priekį
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvai gyvenant krašto gynybai ketinamų skirti 5-6 proc. nuo BVP nuotaikomis, pradedama nematyti valstybėje tiesiog įstringančių stambių verslo projektų, galinčių sukurti didelę pridėtinę vertę šaliai ir papildomas darbo vietas.
Nesusimąstoma ir apie tai, kiek mūsų valstybės biudžetui kainuoja kai kurių grandiozinių projektų padėjimas „į stalčių“ keliems metams. Praėjusią savaitę dienraštis „Verslo žinios“ informavo apie dar vieną valstybės sprendimą įšaldyti ir taip jau tris metus dienos šviesos neišvydusius konversijos projektus Vilniuje, „Verslo trikampio“ teritorijoje[1].
Teigiama, kad dabar pastatų nuomininkai esą prisidengiant biurokratinėmis kliūtimis buvo informuoti, kad projekto pradžia nukeliama dar bent dvejiems metams į priekį.
Nepaisant to, skelbiama, kad nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ jau trečią kartą pateikė ieškinį teisme Vilniaus miesto savivaldybei.
Visgi, nuspręstas stabdyti 200 mln. eurų vertės projektas reiškia ne ką kita, kaip atimtas pajamas iš valstybės biudžeto – tai yra, vietoje to, kad būtų sukurtos darbo vietos, iš kurių į biudžetą plauktų Pridėtinės vertės mokestis, dabar ši suma tiesiog padedama į stalčių. O prisimenant ir Nacionalinio stadiono klausimus, nekiltų nuostaba, jei per tuos kelerius metus ir šiai dienai projektui skiriamas finansavimas staiga išbrangtų kartais, žinoma, grindžiant infliacija ir pabrangusiomis medžiagomis.
Nacionalinis stadionas taip ir neišvydo dienos šviesos, tuo nebetiki ir patys vilniečiai
O štai grįžtant prie skaudžios Nacionalinio stadiono temos, šio Vilniaus miesto savivaldybei negebant pastatyti net kelis dešimtmečius ir naujus finansuotojus talžant biurokratiniam aparatui, galiausiai netikėtai jo kaina dar labiau pakyla, prisidengiant infliacija.
Kalendoriuje jau 2025-ieji. Nacionalinio stadiono statybos Vilniuje vis dar stringa. Po „BaltCap“ iššvaistytų milijonų skandalo viltis išblėso, o atlikta apklausa parodė, kad net 92 % vilniečių apskritai netiki, jog stadionas kada nors bus pastatytas. Projektą perėmė Arvydo Avulio „Hanner“, tačiau statybų kaina išaugo 38 mln. eurų, iš kurių 28 mln. ketina padengti savivaldybė.
Nepaisant to, statybos įstrigo laukiant Europos Komisijos išvados dėl valstybės pagalbos, kas gali dar papildomai užtrukti iki 2 metų. Sostinės meras Valdas Benkunskas nepraranda vilties, kad Vilnius kada nors turės stadioną, kuris pritrauks pasaulinio lygio renginius ir talpins 18 tūkst. žiūrovų.
Sugriuvo „Teltonikos“ projektas, turėjęs sukurti 6 tūkst. darbo vietų
Ne paslaptis, kad dėl Lietuvoje kaip reikiant įsikerojusio biurokratinio aparato žlunga jau ne pirmas milijoninės vertės projektas. Dar lapkritį „Teltonikos“ vadovas Arvydas Paukštys pranešė, kad dėl šalies elektros pajėgumų stokos ir ilgai trunkančių biurokratinių procesų stabdomas aukštųjų technologijų parko Vilniuje projektas. Planas statyti Taivano puslaidininkių lustų gamyklą ir kurti 6 tūkst. darbo vietų nebus įgyvendintas, nes trūksta 63 MW elektros galios, o sklypų paskirties keitimo procesai stringa.
Nepaisant verslininko pastangų ieškoti sprendimų, kad projektas būtų įgyvendintas, jis susidūrė su „Via Lietuva“ prieštaravimais bei „Litgrid“ ir kitų institucijų neveiklumu. A. Paukštys teigė, kad valdžios pažadai dėl pagalbos liko tik žodžiais, o užsienio šalys, tokios kaip JAV ir Italija, siūlo geresnes sąlygas investicijoms, tad ten turbūt ir reikės trauktis.
Reaguodama į situaciją, Lietuvos valdžia pradėjo ieškoti sprendimų, tačiau verslininkas abejojo, ar tai duos rezultatų. Pramonininkų konfederacija ir kiti ekspertai pabrėžė, kad tokios problemos atskleidžia sisteminius biurokratinius trūkumus Lietuvoje, stabdančius investicijas ir ekonomikos plėtrą. Tačiau kol kas pokyčių – jokių.
Neaišku, iš kur bus paimti 5-6 proc. BVP gynybai
Praėjusį ketvirtadienį LRT laidoje „Dienos tema“ apie karus ir gynybos finansavimą diskutavo žurnalistė Rasa Tapinienė, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir eksministras Laurynas Kasčiūnas. Jie sutarė, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje būtina didinti finansavimą gynybai – iki 5–6 % BVP per artimiausius penkerius metus, kaip jau paskelbė prezidentas Gitanas Nausėda.
Ministrė D. Šakalienė paaiškino, kad šis skaičius grindžiamas detalia analize ir NATO reikalavimais. Tačiau L. Kasčiūnas pabrėžė, kad pagrindinis iššūkis – užtikrinti tvarų finansavimą, nes įsigytą karinę įrangą reikės išlaikyti. O dar svarbiau – apskritai surasti būdų, iš kur paimti tą finansavimą.
Nors iš pradžių Jo Ekscelencija žmonėms žadėjo, kad mokesčiai šalyje dėl to nekils ir gyventojai nenukentės, jau dabar NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas mano kitaip – kažko atsisakyti teks, o botagas turbūt smogs iš mokestinės pusės.
Prie viso to, turbūt skambiai pasirodę prieš visą Europą, dabar turėsime nuleidę galvas kreiptis į Europos Sąjungą dėl pagalbos finansuojant šį ambicingą tikslą. Tik jau pasigirti esantys pirmieji, turbūt, nebegalėsime.
