Ateinančiais metais tiek Vilnius, tiek Kaunas pradės koncertų salių statybas
Kitąmet didieji šalies miestai – Vilnius ir Kaunas vėl stos į varžybas dėl koncertų salių. Lenktyniavę dėl stadionų, dabar miestai mato prasmę jau kitąmet įkurdinti koncertų sales – sostinėje planuojamos šimtus milijonų kainuosiančios Nacionalinės koncertų salės statybos, o tuo tarpu Kaune iškils ir M. K. Čiurlionio koncertų centras. Visgi, projektų numačiusios ir Klaipėdos, Šiaulių bei Panevėžio savivaldybės.
Didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės 2025 metais planuoja reikšmingus projektus, daugiausia dėmesio skiriant kultūros, susisiekimo ir sporto infrastruktūros plėtrai. Vilniuje tęsis Nacionalinės koncertų salės statybos, kurių vertė siekia 121 mln. eurų, bus užbaigta Neries krantinės rekonstrukcija, atidarytas naujas darželis Pilaitėje, o Žirmūnuose prasidės Lengvosios atletikos maniežo projektas[1].
Kaune planuojama į infrastruktūrą investuoti 135 mln. eurų, plėtojant M. K. Čiurlionio koncertų centrą, futbolo ir regbio areną, ligoninės projektus Panemunėje ir Kulautuvoje, statant naujus baseinus, modernizuojant mokyklas ir darželius.
Klaipėdoje daugiausia dėmesio skiriama tęsiamiems projektams, tarp jų – „Memelio miesto“ vystymui.
Panevėžyje planuojama investuoti 9,36 mln. eurų į dviračių ir pėsčiųjų takų modernizavimą, tęsti socialinės srities projektus, užbaigti autobusų stoties, sporto ir sveikatingumo centro, darželių ir mokyklų modernizaciją.
Tuo tarpu Šiauliuose didžiausias dėmesys bus skiriamas švietimo infrastruktūros modernizavimui, kuriam numatyta 20,5 mln. eurų, taip pat dviračių takų ir gatvių atnaujinimui, kuriems skirta atitinkamai 4,4 mln. ir 18 mln. eurų. Tarp svarbiausių Šiaulių projektų – futbolo ir regbio maniežo bei jaunųjų gamtininkų centro modernizacija.
Savivaldybės tikisi, kad šie projektai reikšmingai pagerins miestų infrastruktūrą ir gyventojų gyvenimo kokybę.
Jau rudenį buvo pradėtos Nacionalinės koncertų salės statybos
Palaidoję kada nors dienos šviesą išvysiančio Nacionalinio stadiono idėją, vilniečiai gana greitai palaimino jau rudenį pradėtos Nacionalinės koncertų salės statybas – vis geriau negu visai nieko. Pastaroji, numatoma, kad dar ir bus moderniausia iš visų Baltijos šalių ir talpins apie 1 600 žiūrovų[2].
Kiek anksčiau skelbta, kad bendra projekto rangos vertė, įskaitant techninę priežiūrą, įrangos įsigijimus ir kitas išlaidas, sieks 121 mln. eurų, iš kurių 101,5 mln. eurų numatytas generalinio rangovo „Gilesta“ vykdomiems darbams.
Nacionalinė koncertų salė iškilsianti ant Tauro kalno, o ją sudarys atskiros statinio dalys, kurias jungs cokolinis aukštas – „žaliasis koridorius“. 23,8 tūkst. kv. m ploto pastate bus įrengtos keturios salės. Didžiojoje salėje vyks klasikinės simfoninės ir kamerinės muzikos koncertai bei kitų žanrų muzikos renginiai.
Koncertų salės statybas pabaigti ketinama 2028-ųjų pabaigoje.
Tiesa, kelias iki Nacionalinės koncertų salės statybų irgi nebuvo tiesus ir lengvas – štai ir šios sostinei Vilniui nesuspėjus pradėti statyti savu laiku, statybos išbrango beveik 23 mln. eurų ir pasiekė 75 mln. eurų sumą užtrukus jos projektavimui[3].
Belieka tikėtis, kad prasidėjusių statybų neužtemdys jokie juodi debesys ir jau artimiausiais metais ir sostinės gyventojai galės džiaugtis iš esmės pagerėjusia kultūrinio gyvenimo kokybe.
Nacionalinio stadiono statybos įšalo – laukiama žinių iš Europos Komisijos
It užkeiktos Nacionalinio sostinės stadiono statybos taip ir nepajuda iš mirties taško. Rodos, šiemet bent vilties krislelis buvęs, tačiau net ir tas išgaravęs, kai projektą paženklino „BaltCap“ kazino praloštų milijonų skandalas.
Kad svajones apie Nacionalinį stadioną derėtų jau palaidoti ir vietoje jo imtis kitų darbų, parodė ir atlikta apklausa, kurioje net 92 proc. respondentų pareiškė netikintys, kad šio stadiono statybos apskritai kada nors bus užbaigtos.
Tačiau net ir statybas į savo rankas perėmus Arvydo Avulio „Hanner“, statybos darbai jau spėjo pabrangti 38 milijonais eurų, iš kurių, kaip patikino sostinės meras Valdas Benkunskas, apie 28 mln. eurų ketina padengti pati savivaldybė. Nepaisant to, lėšos, iš kurių bus (jeigu bus) statomas stadionas – ar taip, ar taip yra bendros, tad susimokėsime visi.
Net jeigu dar yra manančių, kad ties tuo visos problemos ir baigiasi, derėtų juos „nuraminti“, mat dabar net ir pabrangusios stadiono statybos tiesiog įšalo ir negali pajudėti nei pirmyn, nei atgal – tol, kol nebus pateikta Europos Komisijos išvada dėl valstybės pagalbos daugiafunkciam sporto kompleksui. Toks susirašinėjimas esą gali trukti ir iki dviejų metų.
Visgi, V. Benkunskas vilčių nepraranda ir tikisi, kad pasaulinio lygio muzikos žvaigždžių dabar ratu aplenkiamas Vilnius vieną gražią dieną pranoks ir Kauną, Rygą bei Taliną, o stadione esą tilps 18 tūkst. žiūrovų[4].
