„Teltonika“ atsisako puslaidininkių lustų gamyklos statybų projekto
„Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas Arvydas Paukštys penktadienį socialiniame tinkle „LinkedIn“ pranešė, jog šalyje trūkstant elektros pajėgumų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) stabdant žemės paskirties keitimą į skirtą pramonei, aukštųjų technologijų įmonė „Teltonika“ stabdo Taivano puslaidininkių lustų gamyklos statybas Vilniuje[1].
„Stabdomos Teltonika THTH aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų investicijos 55 ha teritorijoje, kurias buvo numatyta įgyvendinti iki 2028 m.“, – teigė A. Paukštys
Pasak jo, sustabdžius statybas, nebus sukurta 6 tūkst. darbo vietų su vidutiniais 10 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimais, kasmet nebus sukurti keli milijardai eurų Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP) ir nebus sukurta nauja Puslaidininkių Lustų pramonė Lietuvoje, tad teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taivano lustų gamykloms.
Kaip pagrindinę šio sprendimo priežastį verslininkas įvardijo tai, kad Lietuvoje trūksta 63 megavatų (MW) galios elektros pajėgumų, kuriuos įrengti iki 2027 m. nėra galimybės. Anot A. Paukščio, taip pat per ilgai trunka žemės sklypų statyboms paskirties keitimas į pramoninę. Verslininko teigimu, Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) prašyta įrengti elektrinę, kuri elektrą gamintų iš gamtinių dujų, tačiau to neleidžia aplinkosauginiai reikalavimai.
A. Paukštys teigia, kad energetikos ministras pažadėjo, jog elektros tikrai bus, bet susisiekus su LITGRID, elektros perdavimo operatorė atsakė, kad turi svarbesnių projektų, tad pasiūlė pačiam susiprojektuoti ir įsirengti savo lėšomis Kuprioniškių elektros skirstyklą ir 110 kV 7km ilgio kabelius „Fast track“ principu.
Verslininkas teigia, kad net ir tada rankų nenuleido, samdė projektuotojus, paruošė projektą ir rugpjūtį turėjo gauti statybos leidimą, bet derinimai užtruko, kol galiausiai valstybinių kelių tarnyba „Via Lietuva“ užblokavo projektą pareikšdama, kad jie nuolat konfliktuoja su LITGRID, todėl neleis elektros laidų kloti kelių apsaugos zonoje, bei pasiūlė projektuoti iš naujo per privačių savininkų sklypus.
„Aš nepabūgau karo grėsmės, atsisakiau investuoti kitose šalyse. Dabar supratau, kaip brangiai suklydau. Niekada nerėmiau jokios politinės partijos, gal būt todėl mūsųinvesticijoms Lietuvoje uždegtas „raudonas“ šviesoforas. Atsiprašauvisų 3 tūkst. „Teltonikos“ darbuotojų, kad sužlugo svajonė pastatyti gražiausią Europoje aukštųjų technologijų parką. Gal pavyks kitur“, – teigia A. Paukštys.
„Litgrid“ atšauna, kad kliūčių elektros tiekimui nėra
Į tai sureagavo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, kuri tvirtina, jog kliūčių tiekti elektros energiją „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui, nėra.
„Dėl elektros įrenginių prijungimo „Litgrid“ specialistai aktyviai bendradarbiauja su „Teltonikos“ atstovais jau apie metus, nuolatos konsultuoja dėl elektros įrenginių prijungimo, projekto įgyvendinimo. Bendrovei 2024 metų sausį išduotos techninės sąlygos prijungti 58 MW galios įrenginių – tiek, kiek buvo prašyta“, – teigiama pranešime.
„Litgrid“ taip pat teigia, kad elektros įrenginių prijungimo projektas šiuo metu yra parengtas ir suderintas su visomis institucijomis, išskyrus „Via Lietuva“.
„Litgrid“ vertinimu, gavus „Via Lietuva“ suderinimą, projekto įgyvendinimą visiškai realu užbaigti iki 2027 metų.
Ministerija teigia, kad siūlė savo pagalbą
„Teltonikos“ vadovui pranešus, kad Lietuvoje nestatys Taivano puslaidininkių lustų gamyklos, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) tvirtina, kad padėjo bendrovei spręsti klausimus dėl sklypų paskirties.
„Ministerija tarpininkavo įmonei derybose su kitomis valstybės institucijomis dėl sklypų, kuriuose kyla gamyklų miestelis, žemės paskirties keitimo ir nuomos. Pastaruoju metu pavyko išspręsti klausimą dėl sklypo, kuriame šiuo metu yra Valdovų rūmų sandėlis ir jo iškėlimo. Dėl kitų sklypų sprendimai daromi Vilniaus miesto savivaldybėje, kuriai priklauso žemė“, – sakoma ministerijos komentare.
Anot ministerijos, dar 2022 m. pabaigoje buvo pasirašyta sutartis su „Teltonika“, kuria projektui suteiktas specialusis statusas, leidžiantis greičiau įsikurti ir pradėti veiklą.
Pagal Investicijų įstatymą, „Teltonika“ iki 2027 m. pabaigos įsipareigojo įgyvendinti savo projektą, nors A. Paukštys teigia, kad projektas iki to laiko neturės reikiamo elektros tiekimo. EIM teigimu, verslas nesikreipė dėl investicinio projekto sutarties pratęsimo.
„Bendrovė šiuo klausimu konsultavosi tik neoficialiai. Įstatymai griežtai reglamentuoja sutarčių pratęsimą. Oficialiai gavusi įmonės prašymą ministerija toliau dės visas pastangas sutarčiai pratęsti“, – teigia EIM.
A. Paukštys mano, kad verslas Lietuvoje nėra laukiamas
„Teltonika“ vadovas sako, kad su ministerija vis dėlto buvo tariamasi dėl investicinio projekto sutarties pratęsimo.
„Jūs juokaujat? Kas čia yra per absurdas? Aš neturiu komentarų, jau mes visus metus kaip derinome ir su savivaldybė derinome ir savivaldybė pateikė jiems sąlygas, pagal ką turi būti keičiamas bendras planas. Kiek žinau, tai buvo premjerės įsakymas, kad tas bendras planas būtų pagreitinta tvarka keičiama ir jie dabar pirmą kartą išgirdo?“ – žurnalistams sakė A. Paukštys.
Verslininkas taip pat atskleidė, kad „Teltonikos“ projektas nebūtinai turi būti įgyvendintas Lietuvoje ir jis sako sulaukęs kvietimų statyti gamyklą JAV, Italijoje ir kitose šalyse.
„Turėjau iš JAV, Italijos ir iš kitų šalių kvietimus. (…) Kvietė investuoti 2 milijardus JAV ir tuomet 1 milijardą suteiktų kaip dotaciją. Sakiau, kad šiandien dar neturiu milijardo ir jie sakė, kad gali paskolinti, bet aš atsakiau, kad labai Lietuvą myliu ir dar norėjau čia padaryti. Iki vakar“, – teigė jis.
Visgi A. Paukštys sako esantis patenkintas greita valdžios reakcija. Jis tikina, kad jau kalbėjosi telefonu su premjere Ingrida Šimonyte ir yra suplanavęs susitikimus su „Via Lietuva“ ir „Litgrid“ atstovais.
Po „Teltonika“ sprendimo – ekspertų reakcijos ir kritika dėl biurokratijos
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad „Teltonikos“ vadovo pranešimas apie stabdomą įmonės projektą yra signalas Lietuvai skirti daugiau pastangų bei resursų ekonomikos vystymui. Jo teigimu, Lietuvoje reikia mažinti biurokratiją ir greitinti sprendimus.
„Jei mes miegosime ir tikėsimės, kad kažkas viską čia puikiai padarys, o mes tik visa tai perskirstysime arba apmokestinsime daugiau uždirbančius, ir mūsų problemos išsispręs, tai galiu pasakyti, kad jos tik pagilės“, – sakė V. Janulevičius.
LPK vadovo teigimu, problema yra ne vien Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES), nes globalioje rinkoje reikšmingai kritęs konkurencingumas. Pasak jo, tai buvo nulemta pasirinkimo mažiau investuoti į inovacijas ir daugiau reguliuoti ekonomiką, plečiant biurokratinį aparatą.
„Europos Sąjunga ir per daug biurokratizuota. Mūsų, pramoninkų manymu, mes per mažai investuojame į tyrimus, mes per daug susikoncentravome ties savo klasikiniais dalykais ir kai kur mes nubėgome per daug nuo fizinio gamybos konkurencingumo – pramoninių prekių“, – teigia V. Janulevičius.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, jog su sisteminėms problemomis susiduria ir jo atstovaujamas sektorius, o šis atvejis rodo sisteminius iššūkius. Esą kasdien dešimtys ar net šimtai verslų Lietuvoje susiduria su biurokratinėmis kliūtimis, ne visos šios istorijos sulaukia viešumo. Pasak asociacijos vadovo, su panašiais iššūkiais susiduria ir Lietuvos gynybos pramonė.
„Telia“ verslo klientų vadovas Aurimas Žlibinas taip pat sako, kad su biurokratinėmis kliūtimis susiduria ir „Telia“ duomenų centro statybos Vilniuje.
„Investicijos dėl biurokratinių kliūčių Lietuvoje stringa ne tik „Teltonikai“ ar kitoms didžiosioms šalies įmonėms. Tarp ESO paskelbtų 165 projektų, kurių jiems nepavyksta suderinti su „Via Lietuva“, yra ir jau kelerius metus stringančios 10 milijonų eurų vertės „Telia“ duomenų centro statybos Vilniuje“, – teigė A. Žlibinas.
A. Žlibinas tvirtina, kad biurokratinės kliūtys stabdo ir tas Lietuvos įmones, kurios nori statyt gamyklas, parduotuves ar plėtoti vėjo jėgainių parkus. Pasak jo, vykstant derinimo procedūroms būna gaištamas laikas, o dėl to prarandami pinigai ir daugybė šalies verslų.
Politikai suskubo dirbti: projektą žada gelbėti
Savo ruožtu potencialus ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas mano, kad nauja Vyriausybė bandys išgelbėti šį projektą.
„Ką prašė investicinio projekto vadovas, tai atrodo elementarūs klausimai ir tiek laiko tęsti biurokratines klajones atrodo nepateisinama. Esu tikras, kad asmenys, kurie bus paskirti ekonomikos ir inovacijų ar energetikos ministrais, matys tai kaip prioritetinį klausimą ir stengsis visais būdais projektą gelbėti“, – teigė L. Savickas, pažymėjęs, kaip svarbu, kad tokios situacijos nepasikartotų ateityje.
Jis taip pat įvardijo, kad jau kalbėjo telefonu su A. Paukščiu ir numato tolimesnius susitikimus ateityje.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia, jog vis dar tiki, kad projektas gali būti užbaigtas. Jo teigimu, „Teltonikos“ technologijų parko reikšmė ir svarba yra nediskutuotina, tad miesto komandai jis yra prioritetinis[2].
Premjerė I. Šimonytė sako apgailestaujanti dėl susiklosčiusios situacijos, teigia, kad atsakingos institucijos jau aptarė ir imasi reikalingų sprendimų. Ji taip pat tikina, jog kalbėjosi su A. Paukščių bei inicijavusi kitą savaitę pasitarimą tarp „Teltonikos“ ir atsakingų institucijų atstovų, kad projektas būtų tęsiamas.
Kandidatas į premjerus Gintautas Paluckui taip pat tvirtina, jog situacija dar vertinama ir priklausomai nuo išvadų, projektas bus gelbėjamas. Jis pabrėžė, kad ši situacija yra „skandalinga“.
„Situacija yra skandalinga, sunku suvokti, kaip projektas, kuris turėtų būti laikomas strateginiu, su 6 tūkst. planuotų darbo vietų, 3,5 mlrd. eurų investicijų, sugebėjo dėl institucijų aklumo ir biurokratijos atsidurti tokioje būklėje“, – tvirtino jis.
„Teltonikos“ istorija susijusi su besitraukiančiais konservatoriais?
Vis dėlto, dalis piliečių jau spėjo pastebėti, kad „Teltonikos“ planai ėmė žlugti kaip tik dabar, kai Lietuvoje pasikeitė centrinė valdžia. Juk ankstesni įsipareigojimai ir susitarimai buvo padaryti, kai Lietuvą dar valdė konservatoriai, liberalai ir „lasiviečiai“. Valdžią perėmus socialdemokratams, „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušrai“, „Teltonikos“ problemos staiga tapo viešos.
Iš tiesų, apie tai, kad „Teltonika“ verslo rinkoje aktyvi buvo būtent ankstesnės valdžios metu, byloja ir prieš keletą metų sudaryti sandoriai. Pavyzdžiui, 2021 m. „Su „Teltonika“ susijusi bendrovė „Power Group Property“ už 12,1 mln. eurų įsigijo buvusią Vilniaus infekcinę ligoninę[3].
Įdomu ir tai, kad biurokratinės pinklės, dabar suvaržiusios „Teltonika“ projektą, anksčiau niekaip nesustabdė kitų idėjų įgyvendinimo, pavyzdžiui, Šarūno Stepukonio ir Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės mokyklos statybų. Apie tai kalba ir žurnalistė Rasa Karmazaitė, plačiau nagrinėjusi šią istoriją.
„Ten ir Vilniaus savivaldybės, ir NŽT vadovai sukosi sparčiai, degė žalią šviesą – keitė sklypų paskirtį, formavo naujus, skelbė viešuosius pirkimus infrastruktūrai sukurti, asfaltavo kelius, vedančius link privataus verslo. Viskas buvo sukurta greitai. O statybų projektas buvo nubraižytas ir tvirtinamas tada, kai dar sklypo ribos nebuvo suformuotos, bet projektiniame pasiūlyme jos buvo! Tai rodo, kad atsakingųjų sprendimai galėjo būti žinomi iš anksto. O štai kai technologijų parko kūrėjas A.Paukštys, jo teigimu, neparėmė politinių jėgų, tai jam buvo aiškiai parodyta, kur yra jo ir investicijų vieta. Verslininkas nesilankstė valdžiai, nekūrė gerovės politikams, ir atsimušė į sieną“, – teigia žurnalistė[4].
