D. Šakalienė įsitikinusi, kad 5-6 proc. BVP gynybai neturėjo nustebinti, mat apie tai kalbėta jau nuo vasaros
Ketvirtadienį susitikę LRT rengiamoje laidoje „Dienos tema“ apie karus diskutavo žurnalistė Rasa Tapinienė, naujoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir eksministras Laurynas Kasčiūnas. Kitaip tariant, koncepcija suformuota taip, kad galimi du karai – vienas tik prieš Baltijos šalis, o kitas – prieš visą NATO bloką.
Susitikimo metu trise aptarė, kad esant dabartinei Lietuvos geopolitinei situacijai, būtina didinti finansavimą gynybai. Tiesa, apie tokį sprendimą jau pranešė Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda, rėžęs, kad per artimiausius penkerius metus šalies gynybai ketinama skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Nors tokia naujiena daugelį ir nustebino, D. Šakalienė rėžė, kad jokia čia naujiena, mat jau kariuomenės vadas esą minėjęs apie 4 proc., o ir prezidentas reguliariai, jau nuo vasaros vis priminęs, kad gal reikia ir visus 5-6 proc. skirti[1].
Ministrė teigia, kad šis skaičius – ne atsitiktinis. Anot jos, nuo pirmosios darbo dienos ministerijoje buvo sudarytas detalus sąrašas pajėgumų, kurių reikia, kad Lietuva atitiktų NATO trečiąjį straipsnį ir užtikrintų kolektyvinės gynybos planų įgyvendinimą. Tai yra išsamiai apskaičiuota, remiantis saugumo analize ir žvalgybos duomenimis, o sąrašas numato konkrečias investicijas per artimiausius penkerius–šešerius metus.
Tačiau, pasak buvusio krašto apsaugos ministro ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininko Lauryno Kasčiūno, pagrindinis iššūkis – užtikrinti tvarų finansavimą. Jis atkreipia dėmesį, kad vienkartinis ginkluotės įsigijimas yra nepakankamas: turint karinę įrangą, reikės ją išlaikyti, o tai pareikalaus stabilaus biudžeto ir mokestinių sprendimų.
Politikas skeptiškai vertina kai kuriuos optimistinius pažadus dėl Europos Sąjungos finansavimo, kuris, anot jo, vis dar yra neapibrėžtas tikslas.
„Iš to, ką dabar girdžiu, taip, mes sveikiname 5–6 proc. ambiciją, bet kol kas visiškai nematome konkretaus veiksmų plano, kaip visa tai pasiekti(…)“, – teigė L. Kasčiūnas.
Kariauti reikia ekonomiškai – kam pirkti po vieną tanką, jei galima visus dešimt iš karto?
Diskusijose taip pat buvo iškeltas klausimas, kaip bus užtikrintas racionalus lėšų panaudojimas. Ministrė D. Šakalienė teigė, kad visus sprendimus dėl pirkimų priima kariuomenės vadas, gynybos štabas ir ministerijos ekspertai, atsižvelgdami į NATO planus bei sąjungininkų pajėgumus. Pasak jos, svarbiausia – efektyvumas ir skaidrumas. Siekiant užkirsti kelią galimoms korupcijos apraiškoms, ministerija esą nuolat bendradarbiauja su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Be to, D. Šakalienė yra įsitikinusi, kad kariauti reikia protingai ir efektyviai, tada išlaidos bus įkandamos visiems. Pavyzdžiui, dalyvauti jungtiniuose pirkimuose su kitomis valstybėmis ir neva tokiu būdu užsitikrinti geriausias kainas ir greitesnį tiekimą. O dar geriau, jei ta gynybos pramonė būtų plėtojama ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, dalis užsakymų būtų vykdomi vietos įmonėse, kaip antai gaminant ar surinkinėjant techniką čia, o vėliau ją eksportuojant į kitas šalis.
Visgi, kas geriau – tankai, dronai ar naikintuvai? Į šį klausimą atsakymo dar neturėjo nei dabartinė karo ministrė, nei eksministras L. Kasčiūnas. Viskas esą priklauso nuo kainos, efektyvumo ir politinio bendradarbiavimo su gamintojais…
Nors kai kurie politikai nemato reikalo atnaujinti Nacionalinį gynybos susitarimą, D. Šakalienė akcentavo, kad Lietuva turi bendrą kryptį, dėl kurios politinės partijos sutaria. Tačiau kol kas vis dar svarbiausiu išlieka klausimas, kaipgi išsisukti taip ambicingai užsimojus, visuomenei prisižadėjus apie nedidėsiančią mokestinę naštą ir dar nė neturint plano, iš kurgi visos šitos lėšos suplauks?
Idėja yra, bet kas dabar už ją sumokės?
Praėjusios savaitės pabaigoje prezidentas netikėtai pranešė apie sprendimą didinti Lietuvos krašto apsaugos finansavimą iki 5-6% nuo BVP, siekiant iki 2030 m. suformuoti pilnus kariuomenės divizijos pajėgumus.
Jo Ekscelencija tikino, kad šis sprendimas nepadidins mokesčių naštos gyventojams, tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas įspėjo, jog tam tikri finansiniai pokyčiai gali būti neišvengiami. Savo ruožtu ministrė D. Šakalienė pasiūlė ieškoti finansavimo ES lygmeniu, pasitelkiant bendrą skolinimąsi ar kitus finansinius instrumentus, kad lėšos būtų užtikrintos greitai.
Tuo tarpu verslas ragina didinti karinę gamybą Lietuvoje ir mažinti biurokratines kliūtis.
