Lyties keitimo ir tolerancijos beprotybė: dabar galima būti bet kuo?

Tolerancija ir LGBTQ bendruomenės teisių gynimas prasidėjo norint pažaboti homofobiją

Žvelgiant iš istorinės pusės, LGBTQ judėjimai, bandantys iškovoti lygias teises, pažaboti homofobiją ir užtikrinti toleranciją netradicinės seksualinės pakraipos asmenims atrodė kaip ganėtinai teigiamas reiškinys. Juk užtikrinti saugią bei kiek įmanoma lygią aplinką visiems gyventojams turėtų siekti kiekviena normali valstybė. Tai pasakytina ne tik apie seksualines mažumas, bet ir apie kitus asmenis, kurie dėl savo lyties, ligų, ekonominės būklės ar kitų priežasčių sulaukia neapykantos, nelygybės darbe ar kitų blogybių. Tačiau tai, kas prasidėjo kaip noras užtikrinti lygias teises bei normalų gyvenimą homoseksualams, gan greitai pradėjo peraugti į neretai gan beprotiškai atrodančius reiškinius.

Įvairiose šalyse ne vienerius metus buvo aktyviai dirbama tam, jog LGBTQ bendruomenės nariai jaustųsi pilnateisiais gyventojais. Buvo reikalaujama bausti už neapykantos kurstymą LGBTQ linkme, keisti įsišaknijusį neigiamą požiūrį, nebežvelgti į netradicinės orientacijos žmones kaip į ligonius, leisti jiems nesislapstant laisvai gyventi visuomenėje, atlikti karinę tarnybą, pretenduoti į svarbias pareigas ir t. t.

Pirmieji tolerancijos ir priėmimo į visuomenę žingsniai daugeliui veikiausiai neatrodė kažkuo blogi ar grėsmingi. Juk šie žingsniai buvo pristatomi kaip tarytum savaime suprantama kova už laisvę būti saugiu ir laimingu, nepriklausomai nuo savo seksualinės orientacijos. Bet ilgainiui kova dėl seksualinių mažumų ir netradicinę lytinę tapatybę turinčių asmenų laisvių bei teisių peraugo į nelogiškus, o dažnai net ir likusiai visuomenei žalingus reiškinius. Tad vis daugiau žmonių pradeda savęs klausti: galbūt genderizmas nuėjo per toli?

Seksualinės temos darželiuose ir nepilnamečių lyties keitimas tampa nauja norma

Vis didesnis LGBTQ integravimas į visuomenę apima ne tik jų norą įsivaikinti vaikus. Į tai įeina ir genderizmo ideologijos mokymai mažamečiams, seksualinio turinio kalbos ir žaidimai su mažais vaikais, aiškinimas, jog jie gali patys pasirinkti savo lytį ir panašiai. Nueita net iki to, jog kai kuriose šalyse nepilnamečiams pradedama leisti keisti lytį, o LGBTQ teisės tampa aukštesnės už tėvų.

Nors Lietuva nėra pirmaujanti šalis LGBTQ klausimais, tačiau net ir čia jau galima matyti vis atkaklesnį genderizmo veržimąsi į lietuviškas mokymo įstaigas bei mažamečių gyvenimą. Liūdnai pagarsėjusi Gyvenimo įgūdžių programa leis šviesti vaikus lytiškumo temomis. Ne nuostabu, jog ją palaiko LGBT nariai, drauge siūlydami panaikinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio nuostatą, dėl kurios jau ne sykį buvo apribota LGBT informacijos sklaida.

Žinoma, nepilnamečiai Lietuvoje dar negali keisti lyties, tačiau JAV tai įmanoma sulaukus vos 13 metų. Tai būdinga ne visoms teritorijoms, tačiau, pavyzdžiui, Vašingtono valstijoje paaugliai gali sėkmingai atlikti medicinines lyties keitimo procedūras^[1].

Negana to, vaikai gali keisti lytį be tėvų sutikimo. Nepilnamečiai pradėti lyties keitimo medikamentų ir hormonų ar kitas lytinės transformacijos procedūras gali tėvams to net nežinant. Panašūs teisės aktai taip pat skinasi kelią ir kitose valstijose, tad vis daugiau tėvų gali prarasti galimybę sustabdyti vaikų lyties keitimą.

LGBTQ bendruomenė lyties keitimą pristato kaip teigiamą ir sveikintiną pokytį, leidžiantį vaikams bei suaugusiems pagaliau išsivaduoti iš esą netinkamo kiauto. Vis kartojama, jog būtent dėl netinkamos lyties daugelis LGBTQ atstovų serga depresija, jaučiasi nelaimingi ir panašiai. Tačiau iš tiesų dalis sėkmingai lytį pakeitusių asmenų vėliau gailisi tokio poelgio, bando atkurti tikrąją lytį ir nepritaria nepilnamečių lyties keitimo procedūroms. O emocinės sveikatos problemos stebuklingai nedingsta vos tik pakeitus lytį. „The Trevor Project" tyrimas atskleidė, kad 2020 m. net 52 proc. visų translyčių jaunų žmonių JAV rimtai svarstė apie savižudybę^[2].

Net ir translytė psichologė, padėjusi šimtams paauglių pereiti prie kitos lyties, perspėja, kad nueita per toli. Erica Anderson pasakoja, kad daugelis vaikų priima visą gyvenimą keičiančius sprendimus, nes tai tapo madinga ir tai aktyviai stumiama socialiniuose tinkluose ir kitur. Psichologei kelia siaubą tas faktas, jog Amerikoje 13 metų vaikai gydomi hormonais net nesusitikę su psichologais. E. Anderson sakė^[3]:

„Manau, kad nueita per toli. Kurį laiką visi džiaugėmės, kad visuomenė darosi vis priimtinesnė ir vis daugiau šeimų kaip niekad iki šiol priima vaikus, kurių lytis skiriasi [nuo biologinės]. O dabar nueita iki tokio taško, kai klinikose lankosi vaikai, kurių tėvai sako: „Tai tiesiog neturi prasmės“.“

Specialistė taip pat prasitarė mananti, jog toliau padėtis tik blogės. Ji taip sunerimusi dėl vaikų, jog svarsto visiškai nutraukti savo veiklą lyties keitimo srityje. Psichologė mano, kad dramatišką gydymo besikreipiančių paauglių skaičių greičiausiai lemia bendraamžių spaudimas ir vis didesnis translytiškumo reikalų afišavimas bei priėmimas visuomenėje. Ji sakė:

„Daugelis vaikų įsitraukia į tai, nes tai madinga. Manau, jog skubėdami juos palaikyti, mes ignoruojame šį faktą.“

„Tvirtai sakyti, kad formuojant lytinę tapatybę negali egzistuoti jokios socialinės įtakos, yra prieštaravimas realybei. Paaugliai daro įtaką vieni kitiems.“

Dėl pasirenkamos tapatybės atsiranda net ir transneįgaliųjų ar save katėmis laikančių asmenų

Nereikėtų pamiršti ir tokių reiškinių, kaip vis didėjantis netradicinių tapatybių sąrašas. Jei prieš kelis dešimtmečius daugelis žinojo tik apie homoseksualus ar transseksualus, dabar sąrašas yra toks ilgas, jog niekas nenustebtų, jei patys LGBTQ nariai nežinotų visų įmanomų tapatybių.

Štai dokumentiniame filme „Kas yra moteris?“ (ang. „What is a woman?“) trumpai papasakojama apie gan naują lyties ir savo tapatybės pasirinkimo pusę – transneįgaliuosius ar net save gyvūnais identifikuojančius asmenis. Amerikoje jau fiksuojami atvejai, kai vaikai nusprendžia identifikuoti save vilkais ar katėmis. Jei seniau tai būtų laikoma pokštu ar psichiniu sutrikimu, dabar mokytojai yra skatinami susitaikyti su vaikų miauksėjimu ar lojimu, žvelgiant į tai kaip į visiškai normalų reiškinį.

Tuo tarpu transneįgalieji yra save fiziškai žaloti nusprendžiantys asmenys. Jie save sužaloja tik todėl, jog identifikuoja save kaip tam tikros srities neįgalumą turintį žmogų. Pavyzdžių, jie nusprendžia visam laikui sugadinti sau regėjimą, nes save identifikuoja kaip akląjį. Arba susižaloja tik todėl, jog save supranta kaip neįgalųjį be rankos ar kitos galūnės.

Tad tokie atvejai tik dar labiau verčia susimąstyti, kaip toli žmonija eis, kol pagaliau nuspręs, kad tam tikriems asmenims reikalinga pagalba, o ne visuotinis pripažinimas. Deja, dalis LGBTQ bendruomenės gynėjų mano, kad net buvimas kate ar neįgaliuoju yra visiškai normalus reiškinys.

Vyrai užkariauja moterų pasaulį: veržiasi į tualetus, sporto varžybas, grožio konkursus

Be to, lyties keitimas ir noras, jog visa bendruomenė pripažintų naująją, ne biologiškai nulemtą lytį, turi didelių pasekmių visai aplinkai. Kaip pavyzdį verta paimti biologinius vyrus, nusprendusius pakeisti lytį ir reikalaujančius, jog visi juos laikytų moterimis. Šie dažniausiai akivaizdų fizinį pranašumą prieš biologines moteris turintys asmenys jau dalyvauja moterų sporto varžybose. Vis daugiau transseksualių, kurios turi vyrišką kūno sudėjimą, vyrišką jėgą, vyrišką ištvermę ir kitus fizinius pliusus, dalyvauja moterims skirtose varžybose, taip pasinaudodamos savo pranašumais.

Pavyzdžiui, amerikietė plaukikė Lia Thomas tapo pirmąja translyte moterimi, kuriai pavyko laimėti NCAA plaukimo čempionatą. Po šio įvykio britų politikas, pats buvęs profesionalus sportininkas, o dabar lengvosios atletikos federacijos prezidentas Sebastianas Coe sakė, kad moterų sporto sąžiningumui bei ateičiai iškilo realus pavojus. Sportininko teigimu, lytis negali būti svarbesnė už biologiją^[4].

Per kelerius metus mažiausiai 23 translytės moterys iškovojo pergales įvairaus lygio varžybose. Tai nėra tik sutapimas, nes moksliškai įrodyta, jog vyrų fizinis pranašumas, net ir pakeitus lytį, vis tiek išlieka^[5].

Žinoma, LGBTQ bendruomenė nesutinka su žeriama kritika dėl transeksualų. Tačiau visuomenėje stebimus pokyčius kritikuojantys asmenys pabrėžia, jog transeksualų teisės pamažu vis labiau kertasi su biologinių moterų teisėmis. Joms tenka kęsti biologinius vyrus moterų tualetuose, saunose ar kitose vietose. Dėl to dalis moterų skundžiasi, jog jaučiasi nesaugios ir neišgirstos, nes iš esmės bet kuris save moterimi pavadinęs vyras gali atsidurti vietose, kur apsinuogina moterys.

Iš esmės transeksualumas tampa dar viena sritimi, kur LGBTQ teisės tarytum pakyla aukščiau už likusios visuomenės teises. O kol biologinės moterys jaučiasi vis labiau spaudžiamos į kampą, transseksualės atsiduria net ir tokiuose konkursuose kaip Mis Visata^[6].

Pasaulio ekonomikos forumas, valdomas Klauso Schwabo irgi atvirai pasisako už kuo atkaklesnį LGBTQ stūmimą į visuomenę ir laiko tai puikiu verslo modeliu, kuriuo turėtų naudotis pažangūs verslai. Pavyzdžiui, viename iš straipsnių rašoma^[7]:

„LGBTQ bendruomenė yra puolama visame pasaulyje, todėl mes visi privalome toliau judėti į priekį ir stiprinti savo pasaulinį judėjimą. <...> Pasaulio lyderiams susirenkant Davose, mandatas yra aiškus – mūsų ryžtas neturi svyruoti, kai kalbame apie visapusišką paramą pasaulinei LGBTQ lygybei. Ir mes žinome, kad verslo bendruomenė ypač paskatino pasaulinį požiūrio pasikeitimą ir politikos, kuria siekiama sukurti sąžiningumą darbo vietoje, priėmimą. <...> Didžiosios įmonės žino, kad iš anksto investuojant į LGBTQ įtraukiančią politiką, naudą ir praktiką, jos padeda pritraukti ir išlaikyti įvairią, talentingą darbo jėgą. Tai taip pat padeda jiems būti kūrybingiems ir veržliems rinkoje, nes vartotojai ieško prekių ženklų, atspindinčių jų sąžiningumo ir įtraukimo vertybes. Vien JAV, „Witeck Communications“ duomenimis, LGBTQ bendruomenės perkamoji galia yra 917 mlrd. USD.“

Kritika LGBTQ bendruomenei neretai sulyginama su homofobija

Žvelgiant į pasaulio pokyčius, kova už toleranciją ir noras pažaboti neapykantą pamažu perauga į susidorojimą su tradicinių pažiūrų asmenimis, kurie išdrįsta kritikuoti LGBTQ apraiškas įvairiose srityse. Atrodo, tarytum pradėjome gyventi laikotarpiu, kai galima kritikuoti vyriausybę ar pavienius asmenis, tačiau nebegalima kritikuoti LGBT.

Bandant paliesti šią jautrią temą, rizikuojama susidurti su „cancel“ kultūra ar net teisinėmis problemomis. Pavyzdžiui, Suomijos eksministrė Paivi Rasanen iki šiol mina teismų slenkstį vien todėl, jog citavo Biblijos ištraukas ir kritikavo homoseksualus^[8].

Tai, kas dabar vyksta daugelyje pasaulio šalių, vargu ar gali būti vadinama tiesiog kova už lygybę. Paradoksalu, jog kalbant apie toleranciją ir LGBTQ bendruomenės integravimą į visuomenę, vis labiau ignoruojama tolerancija kitokiai nuomonei.

Vis daugiau žmonių įsitikinę, jog su transgenderizmu buvo peržengtos sveiko proto ribos

Tačiau panašu, jog skirtingose pasaulio vietovėse atsiranda vis daugiau žmonių, kurie pavargo nuo pernelyg aršiai brukamų genderizmo idėjų. Net ir JAV, kur transgenderizmo ideologijos priėmimas yra žymiai labiau pažengęs lyginant su Lietuva, Latvija ar kitomis Europos valstybėmis, pamažu vis dažniau galima išgirsti karčios kritikos.

33 proc. amerikiečių mano, jog su transgenderizmo priėmimu visuomenėje nueita kur kas per toli^[9]. Paaiškėjus tokiems skaičiams, Candice Jackson, anksčiau ėjusi keletą aukšto lygio pareigų JAV švietimo departamento pilietinių teisių biure, rašė:

„Su skepticizmu žvelgiant į tai, kaip apklausa suformulavo dalykus (pvz., ar žinote, kad tai vadinama „transdiskriminacija“, kai atsisakoma leisti berniukams rungtyniauti mergaičių sporto šakose arba mokyklai suteikiant merginoms privatumą pakeisti higieninius įklotus atskirai nuo berniukų?) kasmetinė JAV naujienų kanalo apklausa rodo, jog viešoji nuomonė, kad galbūt mes nuėjome „per toli“, pakilo per 10 punktų. Jei daugiau žmonių supras, kad „transdiskriminacija“ iš tikrųjų reiškia „nesuteikti ypatingų privilegijų, pagrįstų subjektyviais jausmais“, šie procentai tik dar labiau augs.“

Dauguma amerikiečių taip pat nenori, jog LGBTQ klausimai būtų mokymo programose, ypač kalbant apie itin mažus vaikus. Praėjusiais metais atliktoje JAV nacionalinėje apklausoje paaiškėjo, jog daugiau nei pusė amerikiečių pasisako prieš LGBT temų dėstymą pradinių klasių mokiniams^[10].

Tėvai yra įsitikinę, jog maži vaikai nėra pasirengę klausytis tokių temų ir tai gali būti žalinga jų atžaloms. Dalis tėvų taip pat mano, jog mokyklos ir taip nuėjo per toli, bandydamos diegti LGBTQ reikalus mokymosi įstaigose ir brukti vaikams į galvas genderizmo ideologiją.

Iš tiesų, net ir vis daugiau politikų pastebi, kad LGBT teisės ir lygybė eina per toli^[11]. Net visai maži vaikai skatinami abejoti savo seksualine tapatybe, nors normaliu atveju jiems net nekiltų panašių klausimų tokiame ankstyvame amžiuje. O kritika, nenoras priimti LGBTQ bendruomenei palankių įstatymų jau neretai sulyginama su homofobija bei neapykantos kurstymu.

Ne taip seniai kaip kuriose JAV vietovėse pristatys įstatymas, reikalaujantis, jog mokytojai kreiptųsi į vaikus tais įvairdžiais, kurių pageidauja mokinys, dabar irgi yra keičiamas priešinga kryptymi. Kanadoje įsigaliojo įstatymas, draudžiantis mokytojams be tėvų leidimo vartoti mokinio pageidaujamus įvardžius^[12].

Be to, naujausiose pataisose pašalinta eilutė, kurioje buvo teigiama, kad mokiniai gali dalyvauti sporto ar kitose užklasinėse veiklose, atspindinčias jų pageidaujamą lytinę tapatybę. Pasirodo, jog pakeitimų imtasi po to, kai politikai sulaukė šimtų skundų tiek iš tėvų, tiek iš mokytojų. Taip pat buvo surengti keli vietiniai protestai, nes anaiptol ne visi gyventojai bei specialistai buvo sužavėti minties, jog į vaikus privalės kreiptis neaiškiais įvardžiais, o mergaičių tualetuose ar sporto rungtyse rodysis merginomis prisistatę biologiniai vaikinai.

Rusija eina dar griežtesniu keliu, siekdama apskritai uždrausti LGBTQ judėjimą, jį traktuodama kaip ekstremistinį. Rusijos teisingumo ministerija jau prieš kelias savaites pranešė „pateikusi administracinį teisinį ieškinį“, kuriuo siekiama pripažinti LGBTQ judėjimą „ekstremistiniu ir uždrausti jo veiklą Rusijoje“.

Savo pareiškime Teisingumo ministerija taip pat apkaltino Rusijos Federacijos teritorijoje veikiantį LGBT judėjimą „įvairiais ekstremizmo ženklais ir apraiškomis, įskaitant socialinės ir religinės neapykantos kurstymu“. Teismo posėdis, sprendžiant ar priimti tokius pakeitimus, numatytas jau lapkričio 30 dieną^[13].

Šie pavieniai atvejai, žinoma nekeičia bendrų transgenderizmo tendencijų daugumoje pasaulio valstybių. Tik patys piliečiai ir juos atstovaujantys politikai gali nuspręsti, kas vis dar yra tolerancija, o kas – jau per toli žengtas žingsnis.