Gyventojai aktyviai jungiasi siekiant sustabdyti GĮP mokyklose

Aktyviai renkant gyventojų parašus teisiniam reikalavimui dėl Gyvenimo įgūdžių programos (GĮP) sustabdymo Lietuvos švietimo įstaigose, vis daugiau gyventojų tvirtai pasisako prieš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) brukamą jaunuolių mokymą apie lytiškumą.

Teisinio reikalavimo organizatorių duomenimis, antradienio duomenimis, jau surinkta 75 tūkst. gyventojų parašų, kuriais jie išreiškė nepritarimą GĮP mokyklose.

Parašai dėl GĮP sustabdymo renkami gana sparčiai – štai spalio pabaigoje organizatoriai informavo, kad už šios programos sustabdymą pasisakė jau per 50 tūkst. piliečių.

Įsibėgėjus mokslo metams, tėvai viešojoje erdvėje dalinosi pirmaisiais GĮP „vaisiais“ – „slaptų“ pamokų metu (vaikai aiškino, kad neva jiems buvo uždrausta fotografuoti gaunamas užduotis) mokiniams buvo pateikti klausimynai, kuriuose – nepatogūs klausimai apie artumo troškimą ir pan.

O štai liberalias pažiūras propaguojantys Seimo nariai, suinteresuoti prastumti tokį lytiškumo ugdymą, kuriame akcentuojama vaivorykštinė ideologija ir aiškinama, kad meilė tarp berniuko ir kito berniuko ar meilė tarp dviejų mergaičių yra visiškai normalu. Taip pat normalu ir nelaikyti savęs nei berniuku, nei mergaite, arba galvoti, kad priklausai priešingai lyčiai nei gimei.

Visgi, kol kas rimčiausias GĮP pasekėjų argumentas, kodėl ši programa yra gerai, neva yra gimstamumo reguliavimas. Tačiau čia ir vėl pradedama spręsti tik pasekmes, o ne to priežastis (itin gajus mažamečių seksualizavimas, įvairios vaikams pasiekiamos, bet nebūtinai jų amžiui tinkamą turinį transliuojančios platformos, sekso kaip „būtinosios fizinės iškrovos“ kultas ir pan.).

Seimas nesutiko, kad nepilnamečiai būtų verčiami klausyti apie netradicinius santykius

Antradienį parlamente taip pat buvo pasiekta maža pergalė – balsų dauguma buvo atmestas siūlymas atsisakyti nuostatos, draudžiančios nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius^[1].

Kitaip tariant, pati Vyriausybė buvo palaiminusi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisą, kuria buvo siūloma atsisakyti nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Už šį projektą balsavo 50 parlamentarų, susilaikė – 19 ir prieš buvo 56 Seimo nariai.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad už šias pataisas balsavo ir 4 opozicijai priklausantys socialdemokratai: Orinta Leiputė, Algirdas Sysas, Linas Jonauskas bei Gintautas Paluckas.

Šios pataisos iniciatorė – Teisingumo ministerija, tokio žingsnio ėmėsi po to, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Lietuvą pripažino kaip varžiusią jau anapilin iškeliavusios rašytojos Neringos Macatės žodžio laisvę, kai dar 2014-aisiais iš prekybos buvo išimta jos parašyta knyga „Gintarinė širdis“, kurioje buvo minimi homoseksualūs santykiai.

Spaudos konferencijoje dalyvavę mokiniai išreiškė savo nuomonę

Antradienį Seime Mišriai parlamentarų grupei priklausantis Mindaugas Puidokas suorganizavo spaudos konferenciją „Ką apie Gyvenimo įgūdžių programą galvoja moksleiviai ir kokių teisinių veiksmų ėmėsi politikai?“, kurioje dalyvavo ne tik GĮP nepritariantys politikai, bet ir patys mokiniai.

Savo nuomonę apie GĮP išsakė vilnietė dešimtokė Milana (15 m.) ir kaunietis gimnazistas Ignas (15 m., 9 kl.). Jie paneigė mitą, kad neva visi moksleiviai palaiko šią naująją programą^[2].

Mokinių nuomone, tokios pamokos nėra reikalingos, o daugumai jų bendraamžių ir taip esą trūksta laiko matematikos, lietuvių ar anglų kalbos žinių stiprinimui.

Šioje formoje renkami parašai dėl Gyvenimo įgūdžių programos sustabdymo

Visus, susidūrusius su lytinio švietimo praktika, LGBT bendruomenės propagavimu ar panašia informacija dėstoma Gyvenimo įgūdžių pamokose, kviečiama pranešti apie tai el. paštu stoplytiniamsvietimui@inbox.lt. Garantuojas konfidencialumas ir šaltinių apsauga.