Atskaitingasis LRT visuomenei pateikė savo 2024 metų rezultatus
Visuomeninis transliuotojas LRT, taip besibaiminantis valdančiojoje koalicijoje esančios „Nemuno aušros“ užmojų atlikti auditą, jau ir pats atsiskaito visuomenei. Štai LRT pristatė 2024-ųjų metų veiklos ataskaitą, kurioje pateikiami spindintys rezultatai – didžioji dalis visuomenės transliuotoju pasitiki ir mano, kad šis profesionaliai atlieka savo darbą.
Ataskaitoje pranešama, kad nacionalinis transliuotojas išlaiko lyderystę informacijos sklaidos srityje – pasitikėjimas LRT siekia 73 proc., o 87 proc. gyventojų mano, kad transliuotojas dirba profesionaliai. LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas pabrėžia, kad viena svarbiausių misijų – užtikrinti nepertraukiamą visuomenės informavimą net ir esant krizėms ar geopolitiniams iššūkiams[1].
2024-ieji buvo reikšmingi LRT informacinei ir visuomeninei veiklai – transliuotojas skyrė ypatingą dėmesį rinkimams, organizavo išsamius debatus, specialias laidas ir transliavo rinkimų rezultatus.
Rašoma, kad ketvirtadalis žiūrovų teigė, kad LRT debatai padėjo apsispręsti dėl balsavimo Seimo rinkimuose, o daugiau nei penktadalis – Prezidento rinkimuose. LRT pirmą kartą surengė specialius kultūros temai skirtus debatus, taip pat aktyviai nagrinėjo socialinių tinklų įtaką žiniasklaidai ir viešajai nuomonei.
Rezultatai tiesiog žiba – fiksuotas vien augimas
Kaip pateikia LRT, svarbų vaidmenį jo veikloje suvaidino kultūriniai ir sporto projektai. Nacionalinis transliuotojas prisidėjęs prie jubiliejinės Dainų šventės sklaidos, kurios transliacijas per LRT kanalus stebėjo daugiau nei 1 mln. žiūrovų. Be to, LRT organizavo sugrįžusį Nacionalinį diktantą, „LRT skaitymo maratoną“ ir projektą „LRT ambasadoriai“, kuris leido visuomenei aktyviai dalyvauti transliuotojo veikloje.
Ataskaitoje minima, kad sporto gerbėjai galėjo stebėti rekordinį transliacijų skaičių iš Paryžiaus olimpinių ir parolimpinių žaidynių – LRT komanda publikavo beveik 200 tekstų ir transliavo 40 paralimpinių varžybų.
Nurodoma, kad 2024-ieji buvo sėkmingi ir LRT TELEVIZIJAI – ji tapo žiūrimiausia televizija Lietuvoje, o portalas LRT.lt užėmė antrą vietą pagal bendrą vartotojų praleistą laiką internete.
Esą augo ir LRT auditorija socialiniuose tinkluose – didžiausias sekėjų augimas fiksuotas „Instagram“ platformoje (36 proc.).
LRT veiklos ataskaita bus pristatyta balandžio 8 d. spaudos konferencijoje, kurioje dalyvaus naujasis LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas ir generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, o balandžio 10 d. vyks speciali „LRT GIRDI“ laida, kurioje esą bus atsakyta į žiūrovų klausimus.
Seimas nepritarė įstatymu įtvirtinti Valstybės kontrolės auditą LRT
Tuo tarpu Seimas antradienį atmetė siūlymą įstatyme įtvirtinti privalomą Valstybės kontrolės auditą LRT. Iniciatyvos autorius, konservatorius Vytautas Juozapaitis, argumentavo, kad toks sprendimas padėtų apsaugoti žiniasklaidos laisvę ir sumažintų politinę įtaką LRT turiniui[2].
Jis pabrėžė, kad reguliariai atliekamas auditas leistų išvengti politinių spekuliacijų, tačiau Seimo nariai su tuo nesutiko – už pataisas balsavo 37 parlamentarai, 29 buvo prieš, o 25 susilaikė. Tuo metu Seime jau svarstomas kitas nutarimas dėl valstybinio LRT audito, kurį inicijavo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Jei Seimas pritars Žemaitaičio siūlymui, Valstybės kontrolė iki rugsėjo 1 d. vertins LRT veiklą pagal ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo kriterijus. Kritikai baiminasi, kad tai gali tapti politinio spaudimo priemone, o ne objektyvia kontrole.
Nacionalinio transliuotojo biudžetas šiemet siekia 79,6 mln. eurų, jame dirba beveik 700 darbuotojų, o jo nepriklausomumas išlieka itin jautria tema politinėje darbotvarkėje.
Po susitikimo su nauju LRT tarybos pirmininku – daugiau klausimų nei atsakymų
Kovo pradžioje KTU rektoriui Eugenijui Valatkai pranešus apie traukimąsi iš LRT tarybos vadovo pareigų, naujai išrinktas šios tarybos pirmininku M. Jurkynas pirmadienį susitiko su žurnalistais aptarti politinio neutralumo audito, tačiau po susitikimo žurnalistai liko su daugiau klausimų negu atsakymų[3].
LRT žurnalistai tvirtino, kad viskas būtų kur kas aiškiau, jei būtų paviešinta informacija apie audito tikslus ir sprendimus. Tuo metu M. Jurkynas pabrėžė, kad auditą inicijavo LRT taryba, siekiant užtikrinti, kad LRT veiktų politiškai neutraliu būdu, tačiau negalėjo pateikti detalių dėl uždarų posėdžių, kuriuose buvo priimti sprendimai.
LRT kilo sąmyšis po žinios apie vidinį auditą
Vasario viduryje LRT pranešė apie vidinį auditą, kurio metu tikrinama, kaip žurnalistai laikosi politinio neutralumo principų rengiant ir valdant turinį. Tokia naujiena kaipmat išmušė iš vėžių ne vieną čia dirbantį žurnalistą, o kartu šie kreipėsi į LRT tarybą su prašymu paaiškinti audito poreikį ir užtikrinti redakcinį nepriklausomumą[4].
Tuo metu dar LRT tarybos pirmininko pareigas ėjęs E. Valatka pripažino, kad vidinis auditas vyksta, tačiau apie tai nebuvo informuoti čia dirbantys žurnalistai.
Kai kurie kiti tarybos nariai taip pat vengė komentuoti audito būtinybę, remdamiesi konfidencialumo reikalavimais. Nepaisant to, apie 60 LRT žurnalistų iš įvairių tarnybų pareikalavo susitikimo su taryba, siekdami išsiaiškinti audito tikslus ir garantijas, kad jis nepažeis jų nepriklausomumo.
Dėl didėjančio gynybos poreikio augančių mokesčių akivaizdoje transliuotojas ėmėsi prabangių rūmų statybų
O štai, kol lietuvius baigiama galutinai užsmaugti augančių mokesčių akivaizdoje, o valdantiesiems ieškant būdų kaip jau nuo kitų metų įgyvendinti ambicingą tikslą krašto gynybai skirti 5-6 proc. BVP siekiantį finansavimą, LRT be jokios gėdos imasi naujos ir prabangios savo būstinės statybų – skelbiama, kad naujojo pastato vertė sieks net 84 mln. eurų.
Tai būtų viena didžiausių investicijų LRT istorijoje, reikalinga neva tam, kad būtų atnaujinta infrastruktūra ir pritaikyta šiuolaikinėms transliavimo reikmėms.
LRT vadovai pabrėžia, kad esamos patalpos nebeatitinka šiuolaikinių žiniasklaidos reikalavimų, todėl planuojama statyti modernų, tvarų ir efektyvų pastatą, kuris esą ne tik pagerintų darbo sąlygas, bet ir padėtų sumažinti išlaidas.
Ar LRT sulaukė paramos ir iš JAV?
Ne paslaptis, kad mūsų visuomeninį transliuotoją ne kartą galėjo pasiekti ir parama iš už Atlanto. Pagal viešai prieinamus duomenis USASPENDING.gov duomenų bazėje nurodoma, kad LRT finansavimas buvo numatytas du kartus – 2011 ir 2019 metais.
Pirmasis finansavimas buvo skirtas dokumentinio filmo „Nepamirštama patirtis“ kūrimui, o antras – informacinei kampanijai „Drąsa būti laisvam“.
