Užsimota LRT pastatyti būstinę už 84 mln. eurų, o tam prireiks net paskolos
Lietuvos nacionalinis transliuotojas LRT pranešė besiruošiantis naujam svarbiam etapui – planuoja naują savo būstinę, kurios statybų kaina gali siekti apie 84 mln. eurų. Tai būtų viena didžiausių investicijų LRT istorijoje, siekiant atnaujinti infrastruktūrą ir pritaikyti ją šiuolaikiniams transliavimo poreikiams. O štai tuo pat metu tauta ir valdantieji draskosi dėl to, iš kur reikės ištraukti prezidento užsimotus 5-6 proc. nuo BVP krašto gynybai.
Nurodoma, kad naujosios būstinės statybos prasidėtų ne anksčiau kaip 2027 metais, o finansavimui ketinama net imti ilgalaikę paskolą.
LRT vadovai pabrėžia, kad dabartinės patalpos yra neefektyvios, netvarios ir nebeatitinka modernių žiniasklaidos organizacijų reikalavimų. Šiuo metu transliuotojas kasmet elektros ir šildymo išlaidoms skiria daugiau nei 1,5 mln. eurų, todėl naujasis pastatas turėtų ne tik pagerinti darbo sąlygas, bet ir padėti optimizuoti išlaidas bei sumažinti poveikį aplinkai[1].
O štai tokios investicijos – neva atspindi transliuotojo 2023–2027 metų išsikeltus strateginius tikslus, kurių vienas iš prioritetų – tvarumas ir efektyvus išteklių naudojimas. Planuojama, kad pastatas bus modernus, pritaikytas sparčiai besikeičiančioms žiniasklaidos technologijoms ir užtikrins geresnes darbo sąlygas tiek žurnalistams, tiek kitiems transliuotojo darbuotojams. Be to, naujoji infrastruktūra leis geriau įgyvendinti visuomeninio transliuotojo misiją, užtikrinant kokybišką turinio kūrimą bei sklaidą.
Pernai vykusiame LRT architektūriniame konkurse geriausia idėja buvo pripažintas „Architektūros linijos“ projektas „6 kiemai“. Jo autoriai – architektai Gintaras Čaikauskas, Monika Stražinskaitė, Faustas Lasys, Agnė Mockevičiūtė-Čaikauskienė, Adelė Astrauskaitė ir Simonas Čaikauskas.
Visuomeninis transliuotojas panoro tapti nekilnojamojo turto magnatu?
Naujoji būstinė esą pakeistų dabartinius, prastos būklės pastatus Vilniuje, Simono Konarskio gatvėje. Mat 2019 m. atlikta studija parodė, kad esamos patalpos yra energetiškai neefektyvios ir brangios išlaikyti.
Laimėjęs architektūrinės idėjos konkursą, projektas „6 kiemai“ žada šiuolaikišką ir žalią erdvę, kuri derės su esamu pastatu ir simbolizuos demokratiją bei skaidrumą.
Tuo tarpu LRT biudžetas kasmet auga – šiemet jam numatyta apie 73 mln. eurų, o papildomai transliuotojas uždirba iš patalpų nuomos ir produkcijos pardavimo.
Naujojo pastato koncepcijoje numatyti įvairūs rekreaciniai kiemeliai, pritaikyti skirtingiems departamentams, bei lauko erdvės kino peržiūroms ir darbuotojų poilsiui. Šiuo metu didžioji dalis LRT patalpų yra nuomojamos tretiesiems asmenims, o 5 proc. visai nenaudojamos, todėl svarstoma, kad senasis pastatas galėtų virsti muziejumi. Dabartinės darbo sąlygos esą sudėtingos – žiemą čia šalta, vasarą itin karšta, o ventiliacija neefektyvi.
Politikai kalba, kad Lietuvos gynybai pritrūko pinigų
Tačiau, kaip pastebėjo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, valdantiesiems, LRT būstinės statybų akivaizdoje, turbūt nė nereiktų kalbėti apie lėšų stygių krašto gynybai. Juk jei turime 84 mln. eurų visuomeninio transliuotojo būstinei, galbūt sukrapštysime ir gynybai[2].
„Tauta kraustosi iš proto, kaip gauti pinigų kariuomenei, kaip užtikrintį saugumą, o propagandistai vertybių sau naują MAUZOLIEJŲ STATO!
Kol kvailiai tiki pasakomis apie trūkstamus pinigus gynybai, elitas planuoja sutikimą armijos!
Dalintis turime kuo plačiau, kad tauta suprastų, kas per antžmogiai dirba LRT, kad Lietuvai sunkiu metu, leidžia sau už 84 mln. Eurų statytis tokius rūmus!“ – rėžė R. Žemaitaitis.
Politikas taip pat pridūrė besitikintis, kad LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė atsiprašys Lietuvos žmonių už tokius sprendimus ir tuo pačiu įteiks atsistatydinimo iš pareigų pareiškimą.
LRT užsidirba ne tik iš mokesčių mokėtojų, bet ir iš reklamų
Dar 2022-aisiais LRT sulaukė kritikos dėl, kaip teigiama, neracionalaus mokesčių mokėtojų pinigų naudojimo. Visuomeninis transliuotojas, kuris kasmet gauna dešimtis milijonų eurų iš valstybės biudžeto, prieš keletą metų skyrė net 163 tūkst. eurų reklamai „Facebook“ ir „Google“ platformose. Tokie LRT veiksmai kaip reikiant nustebino, nes pagal įstatymą LRT komercinė reklama yra draudžiama, išskyrus tam tikrus sporto ir kultūros rėmimo atvejus. Kritikai teigia, kad transliuotojas tampa ne tik informacijos skleidėju, bet ir aktyviu rinkos žaidėju, konkuruojančiu su privačiais žiniasklaidos kanalais.
Be šių išlaidų, LRT uždirba ir iš kitų šaltinių – produkcijos pardavimo, sublicencijų ir patalpų nuomos, kas 2019 m. siekė 2,5 mln. eurų. Vis dėlto, visos šios aplinkybės kelia klausimą: ar LRT vis dar laikosi savo pirminės misijos kaip visuomeninis transliuotojas, ar vis labiau virsta savarankiška verslo struktūra? Kritikai anuomet net pasiūlė apsvarstyti Jungtinės Karalystės modelį – apskritai atsisakyti nacionalinio transliuotojo išlaikymo valstybės lėšomis.
Nepriklausomas transliuotojas kratosi žurnalistų audito
Tuo tarpu tas pats LRT it velnias kryžiaus išsigando praėjusią savaitę paskelbtos žinios apie čia dirbančių nepriklausomų žurnalistų auditą. Išgirdusi apie tokius užmojus piestu stojo LRT Vidaus audito tarnybos vadovė Laura Savičienė, neva įžvelgianti tame tam tikras grėsmes. Anot jos, tokie patikrinimai nėra įprasta praktika ir kelia riziką, kad bus pažeista redakcinė nepriklausomybė.
L. Savičienė pabrėžė, kad auditas turėtų būti orientuotas tik į procesus ir rizikų valdymą, o ne į žurnalistų turinį. Tuo tarpu LRT taryba nusprendė tęsti audito procedūrą, remdamasi vidaus kontrolės įstatymais.
Žurnalistų bendruomenė jau išreiškė susirūpinimą dėl galimos žurnalistų savicenzūros, o LRT vadovė M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat atkreipė dėmesį, kad šis auditas gali būti perteklinis ir neigiamai paveikti žurnalistikos laisvę. Tuo pačiu metu Seimas svarsto galimybę atlikti LRT veiklos auditą dėl efektyvumo ir ekonominio veiklos vertinimo, o šį patikrinimą inicijavo Seimo narys R. Žemaitaitis.
