Prieštaringieji, reikalui esant, pasiteisina „žodžių iškraipymo“ argumentu
Prieštaringai vertinamų pasaulyje – ne vienas. Vedant Lietuvos statistiką – taip pat prireiktų bent keliolikos delnų.
Vieniems prieštaringai vertinamas gali būti Šeimų maršas ir Artūras Orlauskas. Tačiau jau begalę laiko skaičiuojami nesutarimai, kodėl vienų žodžiai yra verti teisiamųjų suolo, o kitų pasisakymai, suponuojantys visos tautos svertus, atsimuša į sieną ir yra greitai pamirštami.
Pavyzdžiui, A. Orlauskas ne sykį kalbėjo apie politinių veidų ar kitų tautai atsakingų asmenų „žygdarbius“ – nuo buvusios kandidatės į Vilniaus mero postą, pastarajai neblaivios būklės vairuojant automobilį kartu su savo mažamete dukra užnugaryje, iki politikų nežinojimo apie „Igničio“ privatizavimą[1]. Galima džiaugtis, jog tautoje turime garsiai, o taip pat – plačiai išsireiškiančių žmonių, deja, ne visų jų žodžiai būna išgirsti, kritinį mąstymą paliekant sulesti varnoms. Iš tiesų, tiesiog pabrėžiame, kaip svarbu plėtoti savo nuomonę – nebūtinai pasisakant už Orlauską ar kažką, tačiau – ir tuo kažkuo aklai nepasitikėti.
Nuomonę formuoja įvairios platformos – ko gero, svarbu karštligiškai nepasinerti į vieną, pasiliekant vietos įvairiapusėms trajektorijoms. Juk kai kurios iš jų, regis, iš paskutiniųjų stengiasi sukelti baimę ar išrūšiuoti ne iš paskos einančiuosius – į „vatnikus“ ar „mažiau apsišvietusius“.
Apžvelgiant pasauly nuaidėjusius pavyzdžius, neseniai duotas Elono Musko pažadas per dieną iki lapkritį vyksiančių JAV prezidento rinkimų duoti po 1 milijoną dolerių sukėlė ginčų. Tai reiškia, jog bet kokia iniciatyva ar išsakyti žodžiai, jei pažvelgtume giliau, gali turėti kitą medalio pusę.
Kai kurie piktinasi, jog Musko pažadas gali būti vertinamas kaip įtaka rinkėjams ar manipuliacija, ypač todėl, kad dovana skirta rinkėjams tokiose svarbiose valstijose kaip Pensilvanija, Džordžija ir Mičiganas. Pensilvanijos demokratų gubernatorius, savo ruožtu, netgi paragino ištirti, ar ši iniciatyva nepažeidžia rinkimų įstatymų. Apskritai, didėjantis Musko įsitraukimas į JAV politiką sukėlė susirūpinimą dėl galimų interesų konfliktų, ypač atsižvelgiant į tai, kad jo įmonės labai priklauso nuo vyriausybės sutarčių. Galimai kiek naivu manyti, kad turtingiausias planetos žmogus viso labo nori pagelbėti; gali būti, jog Muskas nusiteikęs paversti savo didžiulius turtus precedento neturinčiu politinės galios šaltiniu.
Apie įtakingų ir (ar) garsių žmonių galią prakalbta ir Lietuvoje.
Šiuo atveju tiek apie Algį Ramanauską, tiek Gabrielių Landsbergį sklando įvairių minčių. Tačiau kad ir kaip jie pasielgtų, vieniems šie žmonės visuomet atrodys teisingi.
Ramanauskas, kaip žinoma, spėjo apskrieti Lietuvą su pasiūlymais „sušaudyti“ rusakalbius, išsakydamas nuomonę apie Lietuvoje gyvenančius rusakalbius ir prorusiškas nuotaikas. Nepaisant to, kad jis viešai išreiškė atsiprašymą, spėjo pridurti, esą į jį nukreipta informacija galėjo būti iškraipyta.
77 praneša, jog nors įvairūs skandalai kartais yra pateikiami it satyra, kai kas, galbūt, neturėtų būti perleista „per rėtį“ – taip sakant, susigyventa ir važiuota toliau.
G. Landsbergis siųstų į karą savus – ir daliai tautiečių šis „grybavimas žiemą“ atrodo priimtinas
Gabrielių Landsbergį, kaip vieną iš Lietuvos politinių lyderių ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininką bei dabartinį Lietuvos užsienio reikalų ministrą, persekioja ne vienas skandalas. Nepaisant to, jog vyras ne sykį užsiminė apie Lietuvos karių siuntimą į karo zoną be argumentuotų svertų, dar kai ko tauta, galimai, yra linkusi nepastebėti.
Visų pirma, daugelio dėmesį sukaustė „Belaruskalij“ trąšų tranzito skandalas, G. Landsbergiui sulaukus kritikos strėlių dėl neva nesugebėjimo sustabdyti šio tranzito laiku[2]. Vienas iš buvusių karo vadų taip pat kritikuoja pastarojo karo valdymo įgūdžius, pabrėžiant šalies karių siuntimo į karą motyvą, kuris, švelniai tariant, yra „koreguotinas“. Ne ką mažiau dėmesio sulaukia ir Landsbergio šeimos valdomas vyno importo bei distribucijos verslas „Vyno klubas“, tokiu būdu neva „pritempinėjant“ sau palankesnius sprendimus ir inicijuojant tam tikrus įstatymus. „Prieštaringumo“ sąrašą galima tęsti, tačiau prieš kai ką, kaip darosi įprasta, užmerksime akis – pradedant pandemijos valdymo aidu, baigiant karo šauklio personažu, dvejojant, ar visgi bus pasimokyta.
Iš tiesų, G. Landsbergis dažnai susiduria su skandalais dėl savo politinių sprendimų bei galimų interesų konfliktų. Nors rimtų teisinių kaltinimų nėra, jo veikla viešajame sektoriuje kelia diskusijų tiek dėl politinės atsakomybės, tiek dėl moralinių klausimų – kaip ir Graikijoje įsigyta vila ar prie jo žmonos privačios mokyklos nutiesti keliai.
Kai kas pasakytų, jog nuo pastarojo neatsilieka ir dabartinė Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, sulaukusi lavinos kritikos dėl Vyriausybės veiksmų COVID-19 pandemijos metu ir priimtų sprendimų, susijusių su vakcinacija bei ekonomikos stabilizavimu. Tačiau sąrašą, regis, visuomet galima papildyti – nes gali būti, jog tautiečiams geriau „seno modelio kirpimai“, nei tai, ką, pavyzdžiui, galėtų pasiūlyti naujoji valdžia.
R. Sadauskas-Kvietkevičius pasisakė norintis stebėti prievartinį antivakserių vaiko skiepijimą
Poliarizuota žinomų žmonių veikla dažnai sulaukia ir susižavėjimo, ir kritikos.
Nemaža dalis mena vieną pirmųjų – aitriųjų – pasisakymų, 2021-aisiasi Romui Sadauskui-Kvietkevičiui tvirtinus, esą jis norėtų stebėti prievartinį antivakserių vaiko skiepijimą[3]. Visgi, verta apžvelgti, kad neapgalvoti pasisakymai gali ne tik skatinti smurtą ir neapykantą tautiniu pagrindu, tačiau taip pat kelti grėsmę visuomenės saugumui bei darnai. Ypač, kai burną praveria balsą šalyje turintis žmogus – nes juk daugelis iš mūsų pasisakyti negalės per visą savo gyvenimą.
Pastaruoju metu nemažai dėmesio sulaukia Pavelas Durovas su savo įkurta „Telegram“. Nors kitados programa buvo giriama dėl šifravimo ir dėmesio privatumui, šių laikų kontekste vyras turi atremti vieną po kito kylančias abejones ir iš to išeinančius skandalus, prisiimdamas jam numatomą atsakomybę.
Taip ir gyvename: kol vieni yra išmetami iš žaidimo dėl vos įžiūrimos dėmės, kitiems – pasaulis bekraštis. Deja, kartais leidimai išdalinami tiems, kurie, iš pažiūros, patys pirmieji pasiimtų botagus, nulinčiuodami kaimyną dėl saulę užstojančių gluosnių.
