Pasklidus baimei dėl Telegram duomenų nesaugumo, paaiškiname, ką reikia žinoti

P. Durovo atstovo spaudai teigimu – kaltinimai jam „neturi pagrindo“

Pasauliečiai šnabždasi, esą Pavelas Durovas sutiko atiduoti „Telegram“ vartotojų duomenis – savo noru. Prie neigiamo jo įvaizdžio prisideda ir trijų vaikų su P. Durovu motina Irina Bolgar, „išmušdama skyles“ Rusijos technologijų titano įvaizdyje. Tačiau kaipgi yra iš tikrųjų?

Ženevos prokurorų atstovas spaudai tvirtina, esą vyksta tyrimas, dėl to nepateikiama daugiau komentarų. P. Durovo atstovas spaudai, priešingai – praneša, jog kaltinimai „neturi pagrindo“. Vis dėlto, I Bolgar, gyvenanti Ženevoje su trimis jų vaikais, jei galėtų, „drąsiau“ prabiltų vaikų išnaudojimo tema ir prisidėtų prie apsunkinsiančių teisinių D. Durovo problemų Europoje^[1].

Prancūzijoje P. Durovui pateikti baudžiamieji kaltinimai, susiję su neteisėto turinio skleidimu „Telegram“ programoje, sukrėtė technologijų pasaulį. Tai vienas pirmųjų pavyzdžių, kai demokratinė vyriausybė patraukė baudžiamojon atsakomybėn aukščiausio rango socialinės žiniasklaidos lyderį už tai, kas buvo paskleista jo platformoje.

Prancūzijos valdžios institucijos sulaikė P. Durovą rugpjūčio mėn. po to, kai jis privačiu lėktuvu iš Azerbaidžano nusileido netoli Paryžiaus, apkaltinant nusikaltimais, įskaitant leidimą platinti seksualinio vaikų išnaudojimo medžiagą, prekybą narkotikais ir sukčiavimą, numatant laisvės atėmimo bausmę.

Pagal su baudžiamuoju skundu susijusius dokumentus, Bolgar kaltinimai savo ruožtu apima nesumokėtą išlaikymą vaikams. Tai reiškia, jog net jeigu P. Durovas ras būdą, kaip panaikinti kaltinimus Prancūzijoje, laukia tolesni teisiniai nemalonumai kitur. Pastarosios pasakojimas kartu su jam iškelta byla, atveria langą į privataus P. Durovo, tebesančio vienu mažiausiai suprantamų technologijų magnatų pasaulyje, gyvenimą. Mat nors „Telegram“ turi beveik milijardą vartotojų, P. Durovas iki šiol dėmesio išvengė.

Nepaisant veiksmų sūkurio, nevengiančio trimituoti iš vienos „dūdos“, būtina pastebėti ir kitą pusę, teigiančią, jog kaltinamasis sutiko išduoti telefonų numerius ir IP adresus tik prašant teisėsaugai. O tai yra rimtas argumentas.

Nusikaltimus vykdančių kanalų turiniams sąlygos nevienodos

Nepaisant to, jog Durovas kaltinamas leidimo davimu platinti seksualinio vaikų išnaudojimo medžiagą, prekybą narkotikais ir sukčiavimą, ne ką mažesnio dėmesio sulaukė Kauno atvejis, policijai likvidavus „Telegram“ sukurtą grupę narkotikų platinimui, sulaikius du pilnamečius įtariamuosius. Baugina faktas, kad po paviešinimo, kanalas sėkmingai veikė dar pusę metų. Tai reikštų, jog užkardymo veiksmų – nors abu atvejai reikalauja atitinkamų sprendimų – tam tikrais atvejais imamasi ne iš karto. Kodėl?

P. Durovo atveju, Šveicarijos prokurorai neapsisprendė, ar jam pateikti oficialius kaltinimus. Tačiau vaikų teisių apsaugos teismas Ženevoje, kaip teigiama, sustabdė pastarojo teisę į asmeninį ryšį su vaikais po I. Bolgar skundo. Durovo atstovas spaudai sakė, kad apie kaltinimus sužinojo šią vasarą ir kad jis pasamdė advokatus, kad „pateiktų tikruosius faktus Šveicarijos valdžiai“. Teigiama, esą Bolgar pretenduoja į milijonus dolerių, kuriuos jis skyrė kaip išlaikymą vaikams, tačiau ji šiuos pinigus išleido prabangos prekėms.

„Durovas turi daug vaikų ir kiekvieną iš jų vienodai išlaiko, skirdamas po 10 000 USD per mėnesį vienam vaikui“, – sakė atstovas spaudai. Durovas tikisi, kad Šveicarijos teisingumo sistema išspręs šį ginčą, jog Bolgar pasisavintos lėšos būtų panaudotos pagal paskirtį – vaikų išlaikymui.

I. Bolgar laikosi pozicijos, esą P. Durovo elgesys pasikeitė 2021 m., jam neva pradėjus smurtauti prieš ją ir vaikus. Maždaug tuo metu, pasak Bolgar, P. Durovas pradėjo prašyti jos persikelti į Dubajų, tačiau ji atsisakė, pareiškusi susirūpinimą dėl Jungtinių Arabų Emyratų, kur P. Durovas tapo šios šalies piliečiu, pastarajam neva suteikiant teisę perimti vaikų globą.

Paskutinį kartą jiedu matėsi 2022-ųjų rugsėjį. Ji įspėjo, jog jei jis nesielgs taip, kaip pridera, ši kreipsis į policiją. Tad vyras pagrasino nutraukti finansinę paramą. P. Durovas tai, kaip skelbiama, padarė nuo 2022 m. lapkričio mėn. dėl Bolgar piktnaudžiavimo naudojantis su jo banko sąskaitomis susietomis kortelėmis, išleidžiant kelis milijonus dolerių prabangiems drabužiams ir papuošalams. 2023 m. kovą ji nuvyko į policijos nuovadą Ženevoje, kad pateiktų oficialų skundą prieš P. Durovą. Nors Ženevos prokuratūra iš pradžių atsisakė priimti jos skundą, pateiktą praėjus daugiau nei trims mėnesiams po paskutinio smurto epizodo, pateikus apeliaciją, teismas leido bylą tęsti.

Šiais metais I. Bolgar iškėlė civilinę vaikų išlaikymo bylą Durovui Šveicarijoje, kurioje reikalaujama beveik 125 milijonų Šveicarijos frankų, kurių vertė yra apie 145 milijonai dolerių. Negana to, liepos mėnesį moteris išsakė pirmuosius komentarus apie tai, kad D. Durovas yra pagarsėjęs daugelyje šalių kaip spermos donoras, savo instagramo paskyroje suponuodama atitinkamą mintį:

„Mes visada turime išlikti atsakingi už savo vaikus, tai yra skirtumas tarp spermos donoro ir tėvų“, – skelbė ji, pridėdama savo fotografiją su trimis vaikais.

„Telegram“ ne vienerius metus atskleidžia kriminalinius duomenis institucijoms

Durovo karjeros pradžia – 2013-ieji, pradėjus kurti tai, kas vėliau tapo „Telegram“.

2014 metais P. Durovas pardavė savo pirmosios socialinių tinklų bendrovės „VKontakte“ akcijų paketą, teigdamas, kad Rusijos valdžiai pareikalavus prieigos prie vartotojų duomenų, kuriuos jis atsisakė perduoti, jam neliko jokio kito pasirinkimo, „Telegram“, kai kurių žmonių nuomone, tapus nusikaltėlių, ekstremistų ir teroristų žaidimų aikštele^[2].

Prieš kelias savaites Durovas pareiškė, jog „Telegram“ pateiks taisyklių pažeidėjų IP adresus ir telefonų numerius atitinkamoms institucijoms, siekdama atgrasyti „bloguosius veikėjus“. Viename iš naujausių pareiškimų jis aiškino, kad „pavojingų nusikaltėlių“ IP adresų bei telefonų numerių atskleidimo praktika buvo taikoma ir anksčiau, siekiant supaprastinti ir suvienyti savo privatumo politiką įvairiose šalyse. Tačiau kad tai įvyktų, bendrovė turėjo gauti tinkamai suformuotą teisinį prašymą bei atlikti teisinę analizę.

„Mes visada stengėmės laikytis atitinkamų vietinių įstatymų – tol, kol jie neprieštarauja mūsų laisvės ir privatumo vertybėms“, – sakė Durovas.

Šiais metais „Telegram“ atskleidė duomenis per 200 teisinių užklausų Brazilijoje

Jau nuo 2018-ųjų „Telegram“ atskleidžia nusikaltėlių IP adresus ir telefonų numerius, kai tai inicijuoja teisinis reglamentas. Pasak Durovo, tai ilgalaikė politika, užtikrinanti atitiktį nepažeidžiant platformos įsipareigojimo laisvei ir privatumui.

Šiais metais „Telegram“ atskleidė duomenis apie 200 teisinių užklausų Brazilijoje. Indijoje, didžiausioje bendrovės rinkoje, nuo sausio mėnesio „Telegram“ patenkino beveik 7000 teisinių užklausų. Durovas pažymėjo, kad tokių prašymų skaičius Europoje pastaraisiais mėnesiais išaugo, kadangi daugiau ES institucijų pradėjo naudotis teisinga ryšio linija savo prašymams teikti. Pastarasis tikina:

„Telegram“ duomenų atskleidimo taisyklės daugiausia skirtos vartotojams, piktnaudžiaujantiems platformos paieškos funkcija, norint parduoti nelegalias prekes“.

Pastarosiomis savaitėmis „Telegram“ moderatoriai naudojo ir DI, kad platformos paieškos funkcija būtų saugesnė, o probleminis turinys taptų neprieinamas. Anot kibernetinių nusikaltimų ekspertų, toks pranešimas sukėlė paniką tarp sąskaitų savininkų, besinaudojančių platforma tokiai veiklai kaip prekyba narkotikais, vaikų pornografijos platinimas ir pinigų plovimas. Nieko keista, jog kai kurios haktivistų grupės, tokios kaip „Ghosts of Palestine“, „RipperSec“ ir „Al Ahad“, paskelbė apie savo ketinimus palikti „Telegram“ arba jau pradėjo kurti atsarginius kanalus, tarkim, „Discord“ programoje.

Kai kurie nusikaltėliai netgi diskutavo apie tinkintos pranešimų platformos kūrimą, naudojant „Telegram“ grafinę vartotojo sąsają, kad galėtų tęsti savo veiklą su mažesne pavojaus rizika.

„Nepaisant šių pirminių atsakymų, dar nebuvo masinio kibernetinių nusikaltėlių išėjimo iš „Telegram“, – sakė mokslininkai. 

Tačiau šios diskusijos rodo galimą būsimą judėjimą^[3].

Dėl Durovui pateiktų kaltinimų dėl neteisėtos veiklos, šiuo metu jis negali išvykti iš šalies

Rugpjūčio mėn. Prancūzijos valdžios institucijos sulaikė Durovą dėl daugybės kaltinimų, įskaitant tariamą neteisėtą veiklą, susijusią su „Telegram“ platforma. Jis buvo paleistas už 5 milijonų eurų užstatą, tačiau tebėra teismo prižiūrimas, todėl 6 mėnesius negali išvykti iš šalies ir turi pasirodyti policijos nuovadoje du kartus per savaitę.

P. Durovas, gindamas „Telegram“ privatumo pokyčius pasireiškiant vartotojų nerimui, neatlyžta:

„Telegram“ buvo sukurtas siekiant apsaugoti aktyvistus ir paprastus žmones nuo korumpuotų vyriausybių bei korporacijų – mes neleidžiame nusikaltėliams piktnaudžiauti mūsų platforma ar išvengti teisingumo“, – taria jis.

Tikinama, esą po P. Durovo arešto Prancūzijoje platforma padarė keletą pakeitimų, pavyzdžiui, rugpjūčio pabaigoje bendrovės DUK puslapyje buvo rašoma: „Iki šios dienos mes atskleidėme 0 baitų vartotojų duomenų trečiosioms šalims, įskaitant vyriausybes“. Dabar frazė „vartotojo duomenys“ buvo pakeista „vartotojo pranešimais“ ^[4]. 

Dar rugsėjo pradžioje, „Telegram“ leido vartotojams pranešti apie neteisėtą turinį privačiuose ir grupiniuose pokalbiuose, kad moderatoriai galėtų peržiūrėti. Vėliau tą patį mėnesį Durovas paskelbė, kad „Telegram“ pakeitė savo paslaugų teikimo sąlygas, jog būtų užkirstas kelias nusikaltėlių piktnaudžiavimui programa, ir bendrins naudotojų buvimo vietas, tačiau tik reaguodama į teisinius prašymus.

Daugelis nuogąstauja, esą daugelį metų „Telegram“ puoselėjo įvaizdį kaip antivalstybinė platforma, kuri buvo politiškai neutrali. Tačiau tai ne visai tiesa: nors kai kas keitėsi, panaši politika taikoma jau ne vienerius metus. Be to, reikia nepamiršti, jog prie panikos prisideda ir vokiečių ekstremistai bei Rusijos kariniai tinklaraštininkai, skelbiantys, esą generalinio direktoriaus suėmimas – tiesus kelias pasiekti duomenis.