Algis Ramanauskas-Greitai: „reikia šaudyti Tratus“

Ramanauskas nori, kad ukrainiečių kariai Lietuvoje „pamedžiotų Tratus ir Vaitkus“

Politkorektiškumu nespindintis, iš įprastų visuomenės rėmų reguliariai išslystantis plėšrusis, o kai kam galbūt net neofašistinis Algis Ramanauskas-Greitai ir vėl sužibo teisėjo vaidmenyje: šįsyk pastarojo taikiniu tapo du asmenys, galimai jau kurį laiką boluojantys jo juodajame sąraše. Į kitą dalį žmonių Ramanauskas tuo tarpu ne tik paleido kraugeriškų žodžių laviną, tačiau paraleliai lyg ir grasino tremties scenarijais – maža ką, mažum prireiks, šio vyro ambicijų ragams kyšant iš po klozeto atkaltės.

Tokių iniciatyvų šalyje – yra ir daugiau.

Visai neseniai internautų ausis pasiekė diskusija, kurioje žaibo blyksniais svaidėsi atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Pastarasis ne tik ragino teisiškai užtildyti tuos, kurie, jo manymu, remia Maskvos naratyvus, bet taip pat pažymėjo, jog kai kuriuos asmenis, tokius kaip Giedrė Gorienė, Maskvoje sprogdina; tuos, kurie esą transliuoja Maskvos naratyvus... Kad tai neapykantos kalba, klausimų, regis, kilti neturėtų. Tačiau ką daryti toliau, Ramanausko principams veikiant viena galvos puse?

Viename interviu, aptardamas neramumų tarp Rusijos ir Ukrainos foną, pastarasis išlaikė tą pačią kalbos liniją. Abu diskusijos dalyviai lyg ir sutarė, jog tai, kad ukrainiečiai dabar medžioja rusus, labai geras ženklas. Tačiau Ramanauskas suskubo pasakyti ir kai ką daugiau: esą jis nuoširdžiai džiaugtųsi, jei ukrainiečių operatoriai čia, Lietuvoje, „pamedžiotų Tratus ir Vaitkus“; tokios, jei tik įstatymai leistų, galimai būtų pastarojo žaidimo taisyklės ieškant priešų namuose, o kitame žingsnyje – jų (kažkaip) atsikratant^[1].

Dar šių metų pradžioje Ramanauskas rėžė, esą Lietuvoje yra bent trečdalis žmonių, kuriuos reikėtų ištremti – „tuos posovietinius rusifikuotus gyvulius“. Pastarasis tvirtino, kad visiems nuo šio sprendimo būtų tik geriau. Vis dėlto, susizgribęs A. Ramanauskas „nuramino“: „ne žudyti gi, tik ištremti, pavyzdžiui, į Honkongą“, išlydint į nemarias atostogas.

Brutalius Ramanausko pasisakymus dalis tautiečių vadina „sorošine darbotvarke“

Lietuvos politinė atmosfera dalija gyventojus į atskiras grupes. Visgi, baisiausia, jog kėblam naratyvui parsidavę žmonės nejučia virsta žvėrimis. Už gerą – geru, už tylą – ramiu, tačiau Ramanauskas taikosi tiesiai į krūtinę, neretai – neprasikaltusiųjų. Taip atrodo tyčinis radikaliųjų nesantaikos kurstymas, pastariesiems duodant startą pradėti bijoti savų.

Taip taip, Ramanauskas šika ant tautiečių smegenų – per visą galvą. Tačiau, dėl kokių priežasčių tokioms kalboms durys yra atdaros, nepaisant prisipažinimo, kad dronais mielai sumedžiotų Tratą (o dronais todėl, kad neužtektų vyriškumo akis į akį pažiūrėti?) Kritiškai mąstantieji šnabždasi, esą reikia sustabdyti šį bepročių laivą, kol išsišokėliai nepradėjo postringauti apie savo pačių netolimoj ateity „užrežisūrintą“ pasaulio pabaigą.

Pavyzdžiui, dar 2021m. Romas Sadauskas-Kvietkevičius tvirtino, jog norėtų stebėti prievartinį antivakserių vaiko skiepijimą. Tąsyk jis teigė, jog tai neva galėtų atrodyti mieliau už mergaitės paėmimą iš Garliavos^[2]. Pamąstykime: ar įsivaizduojame, kokia, tarkime, būtų JK tėvų reakcija; kokios pasekmės tokiam rašeivai? O čia, gerovės valstybėje, Ramanausko išsireiškimus visi kaipmat prarijo ir pilvą užglostė delnais.

Jei agresorius būtu gimęs 1925-aisiais, kartu su naciais galimai būtų šaudęs žydus

Seniau už tokius žodžius, kurie skambėjo iš A. Ramanausko lūpų, būdavo kviečiama į dvikovą, tad visi gerai pagalvodavo prieš kalbėdami. Ši epocha – bemaž kelia šleikštulį, leidžiant beviltiškumo seilėtekiui įsigalėti aukščiau žmogaus. 

Kaip ten bebūtų, medžiotojai psichopatai ir toliau vaikšto gatvėmis ir yra laikomi garbingais žmonėmis. Tačiau, atkreipkime dėmesį: juk Ramanausko kalba eina apie lietuvių trėmimą, – ar tokie pasisakymai, mažų mažiausiai, neatrodo fašistiniai^[3]? Nesibodima sakyti, kad super komanda, savu laiku iškėlusi „show biznį“ į padanges, pamažu griūva ir degraduoja, nemažą dalį liaudies krikštydama priešais; tik neaišku, dėl kokių priežasčių – kad žmonės gali ir nori reikšti savo nuomonę?

Ironiškiausia, kad tokius kaip Astra Genovaitė Astrauskaitė teisėsauga priverstinai guldė į ligoninę-kalėjimą dėl mitingo organizavimo prieš valdžią ir karantino ribojimus, po kurio prie Seimo kilo riaušės. O „Ramanauskus“, priešingai, nuolatos rodo TV laidose. 

Kadangi didelė dalis „edukuotųjų“ šiuos asmenis palaiko, tiesa, ir ne tik palaiko, bet ir eina į jų laidas ir jiems dėkoja, gali būti, jog praregėsime tada, kai išmuš X valanda, pastariesiems sukylant prieš savo tautą. Iš tikrųjų, greičiausiai nėra ko stebėtis, jeigu daugiskaitine forma išsakoma nuomonė, kad „vaitkai ir tratai turėtų būti sumedžiojami“. Tai – karinė logika, nerimastingais laikais laikoma „just business – nothing personal“; just Algis Ramanauskas-Greitai, taipogi greitai išmedžiosiantis savus.