Išpopuliarėjusi ketogeninė mityba, pasirodo, nėra tokia naudinga sveikatai
Pastaraisiais metais ketogeninė dieta labai išpopuliarėjo, nes daugelis teigia, kad ji gali padėti greitai numesti svorio ir pagerinti bendrą sveikatą. Tačiau naujais tyrimais mokslininkai nustatė, kad keto dietos laikymasis iš tikrųjų gali būti žalingas širdies sveikatai, nes dvigubai padidina širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip infarktas ir insultas, riziką.
Ketogeninė dieta yra mažai angliavandenių ir daug riebalų turinti dieta, kurios laikantis organizmas pereina į ketozės būseną, kai vietoj angliavandenių deginami riebalai[1].
Kai kurie tyrimai parodė, kad dėl šios dietos galima numesti svorio ir pagerinti tam tikrus sveikatos rodiklius, pavyzdžiui, cukraus kiekio kraujyje kontrolę. Ši mityba sutelkta į angliavandenių atsisakymą ir didelio kiekio gerųjų riebalų vartojimą.
Vienas iš pagrindinių susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su ketogenine dieta, yra jos poveikis cholesterolio kiekiui. Tyrimo metu nustatyta, kad reguliariai vartojant riebų maistą ir propaguojant tokią dietą, kurioje mažai angliavandenių ir daug riebalų, padidėjo MTL, arba blogojo, cholesterolio kiekis.
Tokie rodmenys gali turėti įtakos tiek diabetui, tiek kraujagyslių, širdies ligų rizikai ir sukelti papildomų bėdų, jei mitybos taisyklės yra maišomos su kitokiomis dietomis. Jei ketogeninės mitybos nėra laikomasi pilnai ir dažnai prijungiami cukraus ir angliavandenių turintys produktai, ketozės būsena nepasiekiama ir pagrindinis faktorius, dėl ko keto dieta mėgstama, nevyksta[2].
Tyrimai rodo, kad keto dietos žala gali būti didesnė už naudą
Jei ketinate pradėti laikytis keto dietos, svarbu pasitarti su gydytoju arba registruotu dietologu, kad nustatytumėte, ar tai saugus ir jums tinkamas pasirinkimas. Cholesterolio padidėjimas turėtų priversti susimąstyti, nes tokie rodmenys ilgainiui paveikia sveikatą. Didelis MTL kiekis, kurį gali sukelti tokia mityba, yra pagrindinis širdies ligų rizikos veiksnys.
Naujas tyrimas parodė, kad ketogeninė dieta gali padvigubinti įvairių širdies ligų riziką. Mažai angliavandenių ir daug riebalų turinti ketogeninė dieta yra susijusi su didesniu blogojo cholesterolio kiekiu ir gali padvigubinti širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip arterijų užsikimšimas, infarktas ir insultas, riziką[3].
Daktarė Iulia Iatan, dirbanti Sveikos širdies programos prevencijos klinikoje, Švento Pauliaus ligoninėje ir Britų Kolumbijos universiteto Širdies ir plaučių inovacijų centre Vankuveryje (Kanada), teigė, kad naujausi faktai turėtų paskatinti keto mitybos propaguotojus pasitikrinti sveikatą:
„Mūsų tyrimo metu nustatyta, kad reguliarios dietos, kuriose mažai angliavandenių ir daug riebalų, vartojimas siejamas su padidėjusiu MTL arba blogojo cholesterolio kiekiu ir didele širdies ligų rizika.“
Tyrimo rezultatai gauti išanalizavus didelio Jungtinės Karalystės Biobanko tyrimo duomenis. Tyrėjai lygino 305 žmones, kurie 11,8 metų laikėsi mažai angliavandenių turinčios dietos, su 1 200 asmenų, kurie laikėsi standartinės dietos. Jie nustatė, kad pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant širdies priepuolį, insultą ir periferinių arterijų ligas, rizika daugiau nei dvigubai padidėjo mažai angliavandenių ir daug riebalų turinčių asmenų grupėje.
Ketogeninė mityba nėra tokia paprasta ir lengvai prisijaukinama
Kita keto dietos problema yra ta, kad jos gali būti sunku laikytis ilgą laiką. Griežtų angliavandenių apribojimų gali būti sudėtinga laikytis, todėl daugelis žmonių gali pasigesti svarbių maistinių medžiagų, esančių vaisiuose, daržovėse ir neskaldytuose grūduose. Taip pat sunku, kai mitybos taisyklių laikomasi gyvenant su kitais namiškiais, kurie valgo kitaip, todėl mitybos taisyklių laikytis sunkiau.
Be to, keto dieta gali sukelti nemalonių šalutinių reiškinių, pavyzdžiui, blogą burnos kvapą, vidurių užkietėjimą ir pykinimą. Taip dažnai nutinka kai trūksta skaidulinių medžiagų. Taip pat gali padidėti maistinių medžiagų, ypač vitaminų ir mineralų, tokių kaip vitaminas C ir magnis, trūkumo rizika.
Svarbu pažymėti, kad su keto dieta susijusi rizika gali būti ne visiems vienoda. Kai kurie žmonės gali patirti sunkesnį šalutinį poveikį nei kiti, o individualūs sveikatos veiksniai gali turėti įtakos tam, kaip gerai toleruojama dieta. Taip pat daug įtakos turi ir jau esantys susirgimai.
Sakoma, kad skydliaukės ligos, autoimuniniai susirgimai taip pat nedraugauja su ketogenine mityba. Cukraus ribojimas gali būti teigiamas, kai organizmas turi bėdų su insulino gamyba ir cukraus vartojimu, diabeto rizika, bet kiti faktoriai gali suerzinti lėtines ligas. Dažnai ketogeninė mityba derinama su protarpiniu badavimu, kuris turi ir savo kontraindikacijų[4]. Visada reikia tai pasverti ir pasitarti su medikais prieš keičiant įpročius.
Dietų madoms teks keistis dėl jų kvestionuojamo poveikio sveikatai
Padidėjęs MTL cholesterolio kiekis neturėtų būti atmetamas kaip tiesiog nereikšmingas VLCD (labai mažo kaloringumo dietos) ar ketogeninės dietos šalutinis poveikis. Tyrimo vadovai tikisi atkreipti dėmesį į didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką žmonėms, kurių kraujyje yra didesnis ketonų kiekis, palyginti su tais, kurie laikosi standartinės dietos.
Tyrime, kuris buvo pristatytas Amerikos kardiologų koledžo metinėje mokslinėje sesijoje kartu su Pasauliniu kardiologų kongresu, mokslininkai apibrėžė mažai angliavandenių ir daug riebalų turinčią dietą (LCHF), kai 45 % visų dienos kalorijų sudaro riebalai, o 25 % – angliavandeniai.
Mažai angliavandenių turinčių dietų burbulas, panašu, sprogo. Mažai angliavandenių turinčios dietos populiarios jau kelis dešimtmečius, pradedant Atkinso dieta, Pietų paplūdimio dieta, o pastaruoju metu – ketogeninėmis dietomis.
Šiose dietose labai sumažėja sveikų vaisių, grūdų, pupelių ir kitų angliavandenių turinčių maisto produktų, juos pakeičiant mėsa ir riebalais. Medicinos ekspertai įspėjo apie įvairius pavojus, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas ir vėžį, taip pat apie tai, kad baigus laikytis dietos svoris vėl padidėja.
