Cholesterolis: koks yra blogasis ir koks gerasis?

Cholesterolis – tai, ko bijome kraujo tyrimuose ir vengiame maiste

Planuodami atlikti kraujo tyrimus neretai baiminamės prastų jų rezultatų dėl galimo didelio cukraus kiekio, problemų su kraujo dalelėmis ar cholesterolio kiekio. Bet ar visi žinome, kas tas cholesterolis ir kuo jis svarbus arba pavojingas?

Cholesterolis – tai riebalai, būtini gerai sveikatai, tačiau didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali padidinti širdies ligų riziką.

Dėl to dideli jo rodmenys verčia keisti mitybos įpročius arba net sunerimti dėl ilgainiui galinčių pasireikšti ar jau net pasireiškiančių sveikatos bėdų. Cholesterolis yra vaškinė medžiaga, esanti organizmo ląstelėse ir naudojama ląstelių membranoms, hormonams ir tulžies rūgštims gaminti.

Cholesterolis yra dviejų rūšių: mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis, dažnai vadinamas bloguoju cholesteroliu, ir didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis, dažnai vadinamas geruoju cholesteroliu^[1].

Esant dideliam cholesterolio kiekiui, kraujagyslėse gali atsirasti riebalų sankaupų. Ilgainiui šios nuosėdos didėja, todėl arterijomis sunkiai teka pakankamai kraujo. Kartais šios nuosėdos gali staiga nutrūkti ir sudaryti krešulį, kuris gali sukelti širdies priepuolį arba insultą.

Didelis cholesterolio kiekis gali būti paveldimas, tačiau dažnai tai būna nesveiko gyvenimo būdo pasekmė, todėl jo galima išvengti ir jį galima gydyti. Sveika mityba, reguliari mankšta ir kartais vaistai gali padėti sumažinti padidėjusį cholesterolio kiekį^[2].

Cholesterolis kūne nėra savaime blogas. Jūsų organizmui jo reikia ląstelėms statyti ir vitaminams bei kitiems hormonams gaminti. Tačiau per didelis cholesterolio kiekis gali kelti problemų.

Cholesterolis gaunamas iš dviejų šaltinių.

Pirmasis – kepenys. Tai reiškia, kad visą jums reikalingą cholesterolį gamina kepenys.

Antrasis – maistas. Tai reiškia, kad likusi kita cholesterolio dalis jūsų organizme gaunama iš gyvūninių maisto produktų. Pavyzdžiui, mėsoje, paukštienoje ir pieno produktuose yra maistinio cholesterolio. Tuose pačiuose maisto produktuose yra daug sočiųjų riebalų ir transriebalų. Dėl šių riebalų jūsų kepenys gamina daugiau cholesterolio, nei gamintųsi kitu atveju.

Kai kuriems žmonėms šis padidėjęs cholesterolio kiekis reiškia, kad nuo normalaus cholesterolio kiekio jie pereina prie nesveiko. Kai kuriuose atogrąžų aliejuose, pavyzdžiui, palmių branduolių aliejuje ir kokosų aliejuje yra sočiųjų riebalų, kurie gali padidinti blogojo cholesterolio kiekį.

Šių aliejų dažnai randama kepiniuose. Vis labiau plinta nusistatymas šių aliejų vengti. Varškės sūreliuose, traškučiuose, užkandžiuose ir panašiuose gaminiuose dažnai naudojamas palmių aliejus, kurio reikėtų vengti^[3].

Ar žinome, kodėl cholesterolis yra toks svarbus?

Cholesterolis cirkuliuoja kraujyje. Didėjant cholesterolio kiekiui kraujyje, didėja ir pavojus sveikatai. Didelis cholesterolio kiekis didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, pavyzdžiui, gali sukelti insultą ar kitas ligas, todėl svarbu pasitikrinti cholesterolio kiekį ir jį sekti.

Yra du cholesterolio tipai: MTL cholesterolis, kuris yra blogasis, ir DTL cholesterolis, kuris yra gerasis. Per didelis blogojo arba per mažas gerojo cholesterolio kiekis didina riziką, kad cholesterolis pamažu kaupsis vidinėse arterijų, maitinančių širdį ir smegenis, sienelėse.

Blogasis cholesterolis gali susijungti su kitomis medžiagomis ir sudaryti storas, kietas nuosėdas arterijų viduje. Tai gali susiaurinti arterijas ir padaryti jas mažiau elastingas. Ši būklė vadinama ateroskleroze^[4]. Jei susidaro kraujo krešulys ir užkemša vieną iš šių susiaurėjusių arterijų, gali ištikti širdies priepuolis arba insultas.

Kai kalbama apie cholesterolį, atminkite: tikrinkite, keiskite ir kontroliuokite.

• Tikrinkite cholesterolio kiekį. Labai svarbu žinoti savo rodiklius ir įvertinti riziką.
• Pakeiskite mitybą ir gyvenimo būdą, kad pagerintumėte cholesterolio kiekį.
• Kontroliuokite cholesterolio kiekį, jei reikia, padedami gydytojo. 

Didelis cholesterolio kiekis yra vienas iš pagrindinių kontroliuojamų išeminės širdies ligos, infarkto ir insulto rizikos veiksnių. Jei turite kitų rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, aukštas kraujospūdis ar diabetas, rizika dar labiau padidėja.

MTL cholesterolis: blogasis cholesterolis, kurio neturėtų būti daug

MTL cholesterolis natūraliai gaminasi organizme, taip pat jo galima gauti iš tam tikrų maisto produktų, ypač tų, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų ir transriebalų. MTL cholesterolis laikomas bloguoju, nes jis gali nusėsti arterijų sienelėse, sudarydamas apnašas, kurios gali susiaurinti arterijas ir sumažinti kraujo tekėjimą į širdį ir kitas kūno dalis.

Dėl to gali padidėti širdies priepuolių, insulto ir kitų širdies bei kraujagyslių problemų rizika. Didelis MTL cholesterolio kiekis siejamas su padidėjusia širdies ligų ir insulto rizika. Sveiku MTL cholesterolio kiekiu paprastai laikomas mažesnis nei 100 miligramų decilitre (mg/dl) kraujo.

Didelį MTL cholesterolio kiekį gali lemti keletas veiksnių, įskaitant nesveiką mitybą, sėslų gyvenimo būdą, rūkymą, besaikį alkoholio vartojimą ir tam tikrus sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, diabetą, hipotirozę ir inkstų ligas. Gydant tokį sutrikimą, kai MTL cholesterolio kraujyje randama daug, taikoma cholesterolio subalansavimui tinkanti mityba – pašalinami kenksmingi maisto produktai iš raciono.

DTL cholesterolis: gerasis cholesterolis, kuris reikalingas sveikatai

DTL cholesterolis padeda pašalinti cholesterolio perteklių iš kraujo ir neleidžia arterijose kauptis apnašoms. DTL cholesterolis laikomas geruoju, nes padeda išlaikyti švarias ir sveikas arterijas. Paprastai laikoma, kad sveikas DTL cholesterolio kiekis yra ne mažesnis kaip 60 mg/dl.

Jis perkeliamas į kraują ir keliauja į kepenis. Kepenys išvalo cholesterolį iš kraujo. Aukštesni gerojo cholesterolio lygiai gali turėti reikšmės mažinant širdies ligų ir insulto riziką.

Ką valgyti, kad sumažėtų cholesterolis?

Norint palaikyti sveiką cholesterolio kiekį, svarbu laikytis sveikos gyvensenos, kuri apima subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, vengimą rūkyti ir vartoti per daug alkoholio. Norint valdyti didelį MTL cholesterolio kiekį, svarbu laikytis dietos, kurioje būtų mažai sočiųjų riebalų ir mažai transriebalų.

Produktai, kurie padeda sumažinti cholesterolio lygį kraujyje:

1. Avižos.
2. Pilno grūdo produktai.
3. Pupelės.
4. Baklažanai ir okra.
5. Riešutai.
6. Aliejai: rapsų, saulėgrąžų. Kiti aliejai ir riebalai (pavyzdžiui, taukai ar sviestas nėra tinkami).
7. Obuoliai.
8. Citrusiniai vaisiai.
9. Braškės.
10. Vynuogės.
11. Sojos produktai.
12. Riebi žuvis.
13. Skaiduliniai produktai ir maisto papildai.

Kai kuriais atvejais taip pat gali būti skiriami vaistai, pavyzdžiui, statinai, padedantys sumažinti MTL cholesterolio kiekį. Svarbu reguliariai atlikti cholesterolio tyrimus, kad galėtumėte stebėti savo cholesterolio kiekį ir prireikus imtis priemonių jam valdyti.

Suprasdami skirtingus cholesterolio tipus ir imdamiesi priemonių cholesteroliui valdyti, galite sumažinti širdies ligų ir kitų sveikatos problemų riziką. Reikia vartoti maisto produktus ir papildus, kurie turi antiuždegiminių savybių. Svarbu suprasti, kad patys galite sau padėti.

Cholesterolis turi ryšį su bendra sveikata, tad vartodami tokius produktus kaip ciberžolė, imbieras, maistą, turintį daug ląstelienos, padėsite sau.

Apibendrinant galima teigti, kad cholesterolis vaidina labai svarbų vaidmenį mūsų sveikatai, tačiau svarbu palaikyti sveiką gerojo ir blogojo cholesterolio pusiausvyrą. Sveikas gyvenimo būdas, įskaitant subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą ir kenksmingų įpročių vengimą, yra svarbiausias veiksnys siekiant išlaikyti sveiką cholesterolio kiekį ir sumažinti širdies ligų bei kitų sveikatos problemų riziką.

Bananai ir cholesterolis: vaisius, galintis padėti kontroliuoti cholesterolio kiekį

Mokslininkai nuolat ieško maisto produktų, kurie padėtų žmonėms kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Jei mėgstate bananus, jūsų cholesterolio kiekis jums padėkos^[5]. Bananai yra skanus ir paprastas būdas gauti svarbių maistinių medžiagų. Nuo seno žmonės augina šį atogrąžų vaisių ir mėgsta naudoti jį maisto gamyboje.

Jau daugiau nei šimtmetį visame pasaulyje garsiai kalbama apie jo naudą sveikatai. Be sacharozės, fruktozės ir gliukozės bananuose yra nemažai ląstelienos, maistinių medžiagų ir mineralų. Dėl didelio kalio ir skaidulų kiekio juose mažėja cholesterolio kiekis ir kraujospūdis.

Bananuose, kaip ir visuose vaisiuose, gausu skaidulų, ypač tirpiųjų. Augaliniuose maisto produktuose tirpių skaidulų yra daugiau nei netirpių skaidulų. Pupelės, bananai, avižos, miežiai, obuoliai ir kriaušės yra geriausi tirpių skaidulų šaltiniai. Didelis tirpiųjų skaidulų kiekis jose padeda stiprinti imuninę sistemą ir padeda palaikyti sveiką organizmą.

Taip pat nustatyta, kad vartojant daugiau tirpiųjų skaidulų mažėja cholesterolio kiekis. Bananai yra vieni iš sveikiausių, patogiausių, skaniausių šviežių vaisių ir nors nėra vieni iš pigiausių, bet gali būti randami parduotuvėse beveik kiekvinu metų laiku. Todėl kiekvienas, norintis gerai maitintis, įsitikins, kad jie yra puikus pasirinkimas.

Be to, bananuose yra daug svarbių maistinių medžiagų, kurios gali padėti numesti svorio, virškinti ir subalansuoti cholesterolio kiekį, kad pagerėtų širdies sveikata. Dažnas girdi, kad kava, kepiniai, riebus maistas ir cholesterolis nedraugauja. Kartais sakoma, kad negalima valgyti vaisių ir kitų saldumynų, kai padidėja cholesterolis, bet viskas turi išimtis. Bananai turi daug gerų medžiagų.

Bananų maistingumo faktai:

• Kalorijos: 89 kcal.
• Bendras riebalų kiekis: 0,33 g.
• Baltymai: 1,09 g.
• Angliavandeniai: 22,8 g.
• Skaidulinės medžiagos: 2,6 g.
• Cukrus: 12,2 g.
• Kalis: 358 mg.
• Vitaminas C: 8,6 mg.
• Kalcis: 12 mg.
• Cholesterolis: 0 mg.

Bananuose nėra cholesterolio; juose yra skaidulų, kurių yra visų augalų ląstelių sienelėse. Iš žalio vidutinio dydžio banano jos gaunama 2,6 g. Tai sudaro apie 10 % jūsų paros poreikio. Jis padeda mažinti uždegimus ir kraujospūdį bei reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Skaidulų turtingi maisto produktai paprastai suteikia sotumo, nepridėdami kalorijų. Dėl to jie taip pat yra geras pasirinkimas, jei norite numesti šiek tiek svorio.

Šios tirpios skaidulos neleidžia daliai cholesterolio patekti į kraują iš žarnyno. Nacionalinė lipidų asociacija (NLA) teigia, kad kasdien suvartojant 5-10 g tirpiųjų skaidulų, bendrąjį ir blogąjį cholesterolį galima sumažinti 5-11 punktų.

Žaliuose bananuose gausu atsparaus krakmolo. Jis geriausiai veikia žarnyną ir padeda kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Atsparusis krakmolas taip pat mažina cukraus kiekį kraujyje. Mažas cholesterolio kiekis siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Dėl šios priežasties, jei saikingai valgysite žalius bananus, tai gali pagerinti širdies ir kraujagyslių sveikatą.

Bananus galite įtraukti į savo kasdienį racioną ir palaikyti cholesterolio normą

Bananai yra vienas iš užkandžių, kuris gali reikšmingai pagerinti gliukozės kiekį kraujyje ir lipidų profilį hipercholesterolemija sergantiems pacientams. Tai įrodyta atlikus tyrimus su trisdešimčia žmonių, turinčių padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, ir penkiolika žmonių, sergančių antrojo tipo cukriniu diabetu.

Tyrime dalyvavę savanoriai dvylika savaičių laikėsi bananų dietos. Pusryčiams jie valgė 250 arba 500 g bananų. Remiantis šio bandomojo tyrimo rezultatais, 250 gramų bananų per dieną vartojimas yra saugus tiek cukriniu diabetu, tiek hipercholesterolemija sergantiems savanoriams, tačiau pastariesiems jis tik šiek tiek naudingas.

Bananus galima vartoti žalius arba įmaišyti į norimą kokteilį. Be to, galite valgyti bananų duoną, bandeles arba naminį sumuštinį su riešutų sviestu ir bananais. Galimybių yra daugybė. Žinoma nepersistenkite su desertais ir kepiniais, kurie nėra sveiki, o įtraukus bananus, vis tiek liks kenksmingi.

• Pusryčių variantas: į pusryčius, pavyzdžiui, kukurūzų dribsnius, košę ar net avižų košę, įdėkite gabalėlių susmulkinto banano, kad iš vaisių gautumėte daugiau maistingųjų medžiagų. Avižų ir bananų įtraukimas į kasdienę mitybą gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
• Salotos: mėgaukitės pikantiškomis bananų salotomis su kai kuriais mėgstamais vaisiais, supjaustytais kubeliais su trupučiu chaat masala. Mėgaukitės cholesterolio mažinimo kelione su šiomis skaniomis ir maistingomis salotomis.
• Bananų kokteilis: sumaišykite kubeliais supjaustytus bananus, žiupsnelį cinamono miltelių ir neriebų jogurtą. Maišykite juos 1 minutę plaktuve ir jau galite gerti. Visada į kokteilius ar košes įdėkite chia sėklų, kurios padės su skaidulomis, kalcio ir omega 3 kiekiu.
• Bananų duona: pasigaminkite sveikesnę bananų duoną nei įprasta. Užuot į receptą įdėjus daugiau sviesto, galima įdėti graikiško jogurto ir 1 papildomą bananą, sumažinti cukraus kiekį, nurodytą recepte. Ypač kai renkatės gerai pernokusios vaisius.
• Bananų blyneliai: į blynų tešlą įmaišius jogurto ir varškės gausite daugiau baltymų.

Problemos galima nepastebėti: aukšto cholesterolio simptomai

Didelio cholesterolio kiekio cholesterolio sukeltos ligos ir simptomai gali būti nurašyti kaip problemos, susijusios su kitais susirgimais. Tačiau didelis cholesterolio kiekis yra glaudžiai susijęs su daugeliu kitų sveikatos problemų. Tai reiškia, kad dėl jo gali prasidėti rimtos problemos.

Tačiau ji gali atsirasti ir dėl kitų ligų, ypač tų, kurios sukelia organizmo uždegimą. Žmonėms, kurių cholesterolio kiekis padidėjęs, dažnai išsivysto ir aukštas kraujospūdis. Paprasčiau tariant, didelis cholesterolio kiekis – tai būklė, kai kraujyje yra per daug lipidų (riebalų). Ji taip pat vadinama hiperlipidemija arba hipercholesterolemija^[6].

Jūsų organizmui reikia tinkamo lipidų kiekio, kad jis galėtų funkcionuoti. Jei lipidų yra per daug, organizmas negali jų visų panaudoti. Papildomi lipidai pradeda kauptis arterijose. Jie susijungia su kitomis kraujyje esančiomis medžiagomis ir sudaro apnašas.

Metų metus šios apnašos gali nesukelti jokių problemų, tačiau laikui bėgant apnašos jūsų arterijose tyliai didėja ir didėja. Štai kodėl negydomas padidėjęs cholesterolio kiekis yra pavojingas. Tie papildomi lipidai kraujyje padeda didinti apnašas jums to nežinant. Vienintelis būdas sužinoti, kad turite padidėjusį cholesterolio kiekį, yra atlikti kraujo tyrimą.

Kraujo tyrimas, vadinamas lipidų grupe, parodo, kiek lipidų cirkuliuoja jūsų kraujyje. Tai, kas laikoma dideliu cholesterolio kiekiu, priklauso nuo jūsų amžiaus, lyties ir širdies ligų istorijos.

Kada sunerimti dėl cholesterolio normos kraujyje?

Didelis cholesterolio kiekis gali prasidėti vaikystėje arba paauglystėje. Todėl dabartinėse rekomendacijose siūloma pradėti tikrintis dar vaikystėje. Vaikai ir paaugliai turėtų tikrintis kas penkerius metus, pradedant nuo devynerių metų. Regulairiai tikrinkitės cholesterolio kiekį kraujyje. Vaikas, kurio tėvai turi padidėjusį cholesterolio kiekį arba yra turėję širdies problemų, gali pradėti tikrintis dar anksčiau.

Vyrai, tikrinkite cholesterolio kiekį kas penkerius metus iki 45 metų amžiaus. Nuo 45 iki 65 metų tikrinkitės kas vienerius ar dvejus metus. Sulaukę 65 metų, tikrinkitės kasmet. Tuo tarpu moterys turėtų tikrintis kas penkerius metus iki 55 metų amžiaus. Nuo 55 iki 65 metų tikrinkitės kas vienerius arba dvejus metus. Po 65 metų amžiaus tikrinkitės kasmet.

Tai yra bendros rekomendacijos. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas patars, kas jums geriausia. Pavyzdžiui, dvidešimtmečiui žmogui, kurio cholesterolio kiekis yra didelis, kurį laiką gali reikėti atlikti kasmetinius tyrimus. Žmonėms, turintiems kitų širdies ligų rizikos veiksnių, taip pat gali prireikti dažnesnių tyrimų.

Didelio cholesterolio kiekio kraujyje priežastys: nuo lėtinių ligų iki prastos mitybos

Didelį cholesterolio kiekį lemia ir gyvenimo būdo veiksniai bei genetika. Gyvensenos veiksniai yra šie:

• Rūkymas ir tabako vartojimas. Rūkymas mažina gerojo cholesterolio (DTL) ir didina blogojo cholesterolio (MTL) kiekį.
• Daug streso. Stresas sukelia hormoninius pokyčius, dėl kurių organizme gaminasi cholesterolis.
• Alkoholio vartojimas. Per didelis alkoholio kiekis organizme nuolat gali padidinti bendrąjį cholesterolio kiekį.
• Nepakankamas judėjimas. Fizinis aktyvumas, pvz., aerobiniai pratimai, gerina cholesterolio kiekį. Jei dirbate sėdimą darbą arba laisvalaikiu daug sėdite, jūsų organizmas negamins pakankamai gerojo cholesterolio.
• Mityba. Kai kurie maisto produktai gali padidinti arba sumažinti cholesterolio kiekį. Kartais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai rekomenduoja keisti mitybą arba apsilankyti pas mitybos specialistą ir aptarti jūsų mitybą.

Daugumai žmonių didelis cholesterolio kiekis nesukelia jokių simptomų. Galite būti maratono bėgikas ir turėti aukštą cholesterolio kiekį. Jokių simptomų nepajusite, kol padidėjęs cholesterolio kiekis jūsų organizme nesukels kitų problemų. Tačiau blogojo cholesterolio kraujyje rezultatas gali būti rimtos likos.

Išeminė širdies liga: susergama dėl vainikinėse arterijose susikaupusių apnašų

Išeminė širdies liga (IKS) dar vadinama koronarine širdies liga (KŠL) arba išemine širdies liga. Dauguma žmonių, vartodami terminą širdies liga, turi omenyje būtent ją. Tai yra labiausiai paplitusi širdies ligų forma JAV ir pagrindinė mirties priežastis šioje šalyje.

Tokia problema atsiranda, kai aterosklerozė pažeidžia jūsų vainikines arterijas. Tai kraujagyslės, kuriomis kraujas teka į širdį. Kai širdis negauna pakankamai kraujo, ji nusilpsta ir nustoja veikti taip, kaip turėtų. Problemos su arterijomis gali sukelti širdies priepuolį arba širdies nepakankamumą.

Daugelis žmonių nežino, kad arterinės problemos gali paveikti ir jaunesnius žmones. Iš tikrųjų maždaug 1 iš 5 žmonių, mirštančių nuo IKS, yra jaunesni nei 65 metų amžiaus. Štai kodėl svarbu cholesterolio kiekį kraujyje tikrintis jau jauname amžiuje. Laikui bėgant vainikinėse arterijose gali nejučia susikaupti apnašų. Daugelis žmonių to nesupranta, kol pajunta krūtinės skausmą arba kitą širdies priepuolio požymį.

Karotidinių arterijų liga gali sukelti trumpalaikį išemijos priepuolį arba insultą

Kai aterosklerozė pažeidžia miego arterijas, tai vadinama miego arterijų liga. Iš miego arterijų kraujas teka į didžiąją priekinę smegenų dalį. Kai apnašos susiaurina šias arterijas, smegenys negali gauti pakankamai deguonies turtingo kraujo. Karotidinių arterijų liga gali sukelti trumpalaikį išemijos priepuolį arba insultą.

Periferinių arterijų liga atsiranda aterosklerozei pažeidus kojų ar rankų arterijas

Kai aterosklerozė pažeidžia kojų ar rankų arterijas, tai vadinama periferinių arterijų liga (PAD). Kojų ir rankų arterijos yra periferinės, nes jos yra toliau nuo širdies ir kūno centro. PAD dažniau pasireiškia kojose, bet gali būti ir rankose.

PAD yra pavojinga, nes dažnai nesukelia jokių simptomų. Galiausiai simptomus galite pradėti jausti tada, kai periferinė arterija yra užsikimšusi bent 60 %. Vienas iš pagrindinių simptomų yra kojų mėšlungis, kuris prasideda, kai judate, bet liaujasi, kai ilsitės. Tai sumažėjusios kraujotakos požymis, kurį sukelia didėjanti apnaša arterijoje.

PAD gali sukelti didelių problemų ne tik kojose ir pėdose, bet ir kitose kūno vietose. Taip yra todėl, kad visos jūsų kraujagyslės yra sujungtos per širdies ir kraujagyslių sistemą. Taigi vienoje vietoje susikaupusios apnašos sulėtina visą jūsų kraujagyslių tinklą.

Aukštas kraujospūdis būna dėl didelio cholesterolio kiekio

Aukštas kraujospūdis (hipertenzija) ir didelis cholesterolio kiekis kraujyje yra susiję. Dėl cholesterolio apnašų ir kalcio arterijos tampa kietos ir siauros. Todėl širdis turi daug labiau stengtis pumpuoti kraują per jas. Dėl to jūsų kraujospūdis tampa per didelis.

Didelis kraujospūdis ir didelis cholesterolio kiekis kraujyje yra dvi svarbiausios širdies ligų priežastys. JAV maždaug 1 iš 3 suaugusiųjų turi aukštą kraujospūdį, o maždaug 1 iš 3 suaugusiųjų – aukštą cholesterolio kiekį kraujyje. Daugiau nei pusei suaugusiųjų, priklausančių kiekvienai grupei, gydymas nepakankamai padeda arba jie nenaudoja jokio gydymo.

Lietuvoje daugiau kaip 80 procentų gyventojų turi cholesterolio apykaitos sutrikimų. Tai gali būti nuo minimalių rodmenų sutrikimų iki rimtų ligų, net tokių kaip hipertenzija ir PAD.

Sveikatos problemos, kurios gali veikti cholesterolio rodmenis

ŽIV užsikrėtusiems žmonėms tikimybė patirti širdies priepuolį ar insultą yra beveik dvigubai didesnė

ŽIV užsikrėtusiems žmonėms tikimybė patirti širdies priepuolį ar insultą yra beveik dvigubai didesnė nei ŽIV neužsikrėtusiems žmonėms. Anksčiau mokslininkai manė, kad šią didesnę riziką lemia vaistai nuo ŽIV (antiretrovirusinė terapija). Jie manė, kad šie vaistai didina žmogaus cholesterolio kiekį kraujyje, tačiau naujesni tyrimai rodo, kad iš tikrųjų kalta yra žmogaus imuninė sistema.

Net jei jūsų ŽIV yra gydomas, jūsų imuninė sistema vis tiek gali būti suaktyvėjusi. Dėl to jūsų organizme kyla lėtinis uždegimas. Šis uždegimas skatina plokštelių kaupimąsi ir aterosklerozę. Gera žinia ta, kad ŽIV užsikrėtę žmonės gyvena ilgiau. Tačiau tai reiškia, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, siekiant išsiaiškinti, kaip lėtinės ligos, pavyzdžiui, širdies ligos, veikia juos.

Skydliaukės ligos gali paveikti cholesterolio kiekį

Sergant skydliaukės ligomis gali būti paveiktas cholesterolio kiekis. Taip yra todėl, kad skydliaukės hormonai daro įtaką tam, kaip jūsų organizmas perdirba lipidus (riebalus). Poveikis priklauso nuo to, kokia skydliaukės liga sergate. Skydliaukė gali veikti smarkiau nei priklauso arba neveikti kaip turi.

Hipertirozė: dėl šios ligos jūsų organizmas gamina per daug skydliaukės hormono. Šiai būklei gydyti vartojami vaistai gali padidinti Jūsų cholesterolio kiekį (bendrąjį, MTL ir DTL). Jei gydotės nuo hipertirozės, pasitarkite su gydytoju, kaip valdyti cholesterolio kiekį.

Hipotirozė: dėl šios būklės jūsų organizmas gamina per mažai skydliaukės hormonų. Dėl jos taip pat padidėja cholesterolio kiekis. Tokiu atveju skydliaukės ligos gydymas mažina cholesterolio kiekį. Tačiau jums vis tiek gali tekti vartoti statinus vaistus, kad jūsų cholesterolio kiekis pasiektų idealias ribas. Gydytojas patars, kas geriausia jūsų individualiu atveju.

Mokslininkai toliau tiria skydliaukės ligų ir širdies ligų sąsajas. Kai kurie tyrimai rodo, kad skydliaukės ligos gali sukelti širdies sutrikimų, nesusijusių su cholesterolio ar plokštelių kaupimusi^[7]. Pavyzdžiui, tiek hipertirozė, tiek hipotirozė gali padidinti širdies nepakankamumo riziką.

Tokie sutrikimai dažnai turi reikšmės ir aukštam kraujospūdžiui. Toks kokteilis gali lengvai paveikti cholesterolio kiekio normas, nes mityba ir judėjimo trūkumas greitai paveikia jau ir taip sunkiai išlaikomus tinkamus rodmenis.

Lupus – Vilkligė didina riziką susirgti vainikinių arterijų liga

Sergantieji vilklige paprastai turi didesnį blogojo cholesterolio ir trigliceridų kiekį. Jų taip pat būna mažesnis gerojo cholesterolio kiekis. Žmonėms, sergantiems aktyvia vilklige, kyla didesnė padidėjusio cholesterolio kiekio rizika, palyginti su tais, kurie serga gerai valdoma (ramia) vilklige.

Vilkligė didina riziką susirgti vainikinių arterijų liga. Taip yra todėl, kad dėl vilkligės jūsų organizme kyla lėtinis uždegimas. Šis uždegimas lemia greitesnį riebalų plokštelių kaupimąsi arterijose.

Policistinių kiaušidžių sindromas – PKS (PCOS): kyla didesnė širdies ligų rizika

Žmonėms, sergantiems policistinių kiaušidžių sindromu (PCOS), kyla didesnė širdies ligų rizika. Ši rizika didėja su amžiumi. PCOS didina daugelio širdies ligų rizikos veiksnių, įskaitant diabetą ir aukštą kraujospūdį, riziką. Žmonėms, sergantiems PKS, dažniau būna aptinkamas didelis blogojo cholesterolio ir mažas gerojo cholesterolio kiekis.

Cukrinis diabetas padvigubina išeminės širdies ligos ir periferinių arterijų ligos riziką

Cukrinis diabetas (1 tipo cukrinis diabetas ir 2 tipo cukrinis diabetas) padvigubina išeminės širdies ligos ir periferinių arterijų ligos riziką. Diabetas yra susijęs su mažesniu DTL cholesterolio kiekiu ir didesniu trigliceridų bei MTL cholesterolio kiekiu.

Maždaug 7 iš 10 žmonių, sergančių 2 tipo diabetu, nustatoma su diabetu susijusi dislipidemija. Tai reiškia, kad jiems būna aptinkamas didelis trigliceridų kiekis, didelis mažo tankio MTL kiekis ir mažas DTL kiekis. Mažo tankio MTL yra specifinio tipo cholesterolio baltymas, kuris gali lengvai patekti į arterijos sienelę ir ją pažeisti. Jei kraujyje yra per daug mažo tankio MTL, gali didėti apnašos.