Kandidatai į prezidentus apie homoseksualų santuokas: vieni kliaujasi Konstitucija, kiti siūlo ją apeiti

Kandidatai į prezidentus atsako į 77 klausimus

Iki gegužės 12 d. šalyje vyksiančių prezidento rinkimų liko mažiau nei savaitė. Juose dėl pergalės varžysis aštuoni politinių partijų remiami arba save savarankiškai išsikėlę kandidatai.

Tai perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda, konservatorių premjerė Ingrida Šimonytė, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Laisvės partijos iškeltas Dainius Žalimas, save išsikėlęs advokatas, teisės profesorius Ignas Vėgėlė, Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis, „Nemuno aušra“ partiją neseniai įsteigęs Remigijus Žemaitaitis, save išsikėlęs gydytojas Eduardas Vaitkus ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Giedrimas Jeglinskas.

Likus paskutinėms dienoms iki finišo tiesiosios, kandidatai daug dėmesio skiria aktyviai komunikacijai bei bendravimui su žiniasklaida, debatams ir bet kokiam pasirodymui kuo didesnei visuomenės daliai, taip tikintis dar neapsisprendusį rinkėją palenkti savo pusėn.

Tačiau tai padaryti ne visada yra taip paprasta. Juk nemenka dalis piliečių nori geriau susipažinti su kandidatu, už kurį rengiasi atiduoti savo balsą, tad nori žinoti ne tik esminius jo rinkiminės programos punktus, tačiau ir tai, ką jis galvoja vienu ar kitu visuomenę galbūt poliarizuojančiu ir skaldančiu klausimu.

Būtent todėl 77.lt pristato specialią rubriką, kurioje skelbiame kandidatų į prezidentus poziciją labiausiai visuomenę supurčiusiais klausimais.

Pirmojo straipsnių ciklo tema buvo Stambulo konvencija bei jos ratifikavimo klausimas. Antroje straipsnių ciklo dalyje domėjomės kandidatų požiūriu į COVID-19 pandemijos metu Lietuvoje plačiai pritaikytą, tačiau itin prieštaringai visuomenėje vertintą galimybių pasą.

Trečioje dalyje aptarėme kandidatų poziciją dėl Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėjos siųsti karius į Ukrainą. Ketvirtoje straipsnių ciklo dalyje kandidatai pateikė savo poziciją dėl Šeimų maršo renginio ir galimo dalyvavimo jame, jeigu šis vėl įvyktų. Penktojoje straipsnių ciklo dalyje klausėme kandidatų į prezidentus pozicijos, susijusios su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje (ES).

O šioje, jau paskutinėje straipsnių ciklo dalyje, sužinosime kandidatų pozicijas homoseksualių asmenų santuokų klausimu. Visiems aštuoniems kandidatams uždavėme klausimą, ar jie pritartų gėjų bei lesbiečių santuokoms. Kandidatų nuomonės šiuo klausimu – itin prieštaringos.

Tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimas kelia aistras Lietuvoje

Diskusijos dėl tos pačios lyties asmenų santykių Lietuvoje vyksta jau kuris laikas. Dalis politikų bei visuomenės šiam žingsniui aktyviai priešinasi, kiti – remia, o kai kurie – mano, kad tokių asmenų santykiai galėtų būti įteisinti, tačiau ne santuokos pagrindu.

Seimas pernai po svarstymo pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui, tačiau į parlamento pavasario sesijos darbų programą įstatymo projektas nebuvo įtraukas. Projektu buvo siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.

Šiuo metu Lietuva patenka tarp 3 Europos Sąjungos (ES) valstybių, kuriose vienos lyties poroms nenumatyta nei santuoka, nei partnerystė, nei kitoks teisinis pripažinimas. Pavyzdžiui, partnerystę numato kaimynė Latvija, o santuoką leidžia Estija. Iš 27 ES valstybių 16-oje yra įteisintos vienos lyties asmenų santuokos, 24 iš 27 pripažįsta kokią nors vienos lyties asmenų šeimos formą. 

Vis dėlto, Lietuvoje šis klausimas išlieka itin poliarizuojantis tiek politiniu, tiek visuomenės lygmeniu. Piliečiai yra linkę vis palankiau žvelgti į tos pačios lyties porų santykių įteisinimą, tačiau nėra vieningos nuomonės, ar tokia santykiai būtų laikomi santuoka, o partneriai – šeima.

Remiantis 2022 m. apklausa, kas antras šalies gyventojų palaikė tos pačios lyties porų galimybę įteisinti santykius, sudarant civilinę sąjungą. Galimybę tos pačios lyties poroms sudaryti civilines sąjungas teigiamai vertino kas antras (49,6 proc.), nepritarė beveik kas trečias (29,88 proc.), nei pritarė, nei nepritarė arba neturėjo nuomonės kas penktas.

Vis dėlto, sprendimų priėmėjai ir net Lietuvos prezidento posto siekiantys politikai nesutaria, dėl vienos lyties partnerių teisinių santykių traktavimo. Vis pabrėžiama, kad galimas homoseksualų santykių sugretinimas su santuoka, paveiks šeimą, jos vertę bei nebus atitinkamas Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Remiantis dabartine LR Konstitucija, tokios sąvokos kaip „šeima“ ir „santuoka“ joje iš tiesų yra vartojamos, tačiau atskirai. Konstitucija įtvirtina, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

2011 m. aiškinta, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 38 straipsnio nuostatas, santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų kurti šeimos santykius^[1]. Remiantis konstitucine doktrina, šeimos santykiai grindžiami „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.

Savo ruožtu Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) santuokos ir šeimos santykį nagrinėjo dar 1979 m. Byloje Marckx prieš Belgiją. EŽTT konstatavo, kad šeimos gyvenimo samprata neapsiriboja santuokos pagrindu susiformavusiomis šeimomis ir gali apimti kitus de facto santykius.

E. Vaitkus teigia, kad įstatymais reguliuoti seksualinių santykių nereikia

Kandidatas į prezidentus E. Vaitkus 77.lt pateikė griežtą savo poziciją homoseksualių porų santykių sureguliavimo klausimu.

Kandidato į prezidentus nuomone, tai nėra situacija, kurią reikėtų reguliuoti įstatymais arba kitomis teisinėmis priemonėmis.

„Nereikia teisinėmis priemonėmis reguliuoti seksualinių santykių“, – sako E. Vaitkus.

R. Žemaitaitis nurodo, kad santuoka sudaroma tik vyro ir moters sutarimu

Kandidatas į prezidentus R. Žemaitaitis taip pat nepritaria tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimui ir tokią poziciją argumentuoja Konstitucija.

„LR Konstitucijos 38 str 3 d. Santuoka sudaroma laisvu ir vyro moters sutarimu“, – sako R. Žemaitaitis.

Kandidatas teigia, kad Konstitucijos autoriai pasako, jog biologinės lytys yra dvi, o socialinių lyčių pagal Konstitucijos 38 str. 1 d. gali būti nors ir 100.

„Keisti Konstitucijos 38 str. 3 d. galės Seimas. Kol kas galimybių nėra“, – teigia jis.

I. Vėgėlė teigia, kad homoseksualai ir santuoka nėra suderinamos sąvokos

Savo ruožtu kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė teigia, kad nėra įmanoma suderinti homoseksualų ir santuokos sąvokų.

„Homoseksualai ir santuoka apskritai nėra sąvokos, kurios būtų derinamos tarpusavyje. Tai nederintinos sąvokos“, – sako jis.

Kandidatas pažymi, kad santuoka yra tik tarp vyro ir moters, o jokios kitos situacijos įteisinimo ar įprasminimo šiuo klausimu Konstitucija nenumato.

G. Nausėda pažymi, kad santuoka yra tik tarp vyro bei moters

Perrinkimo siekiantis G. Nausėda į 77.lt klausimą dėl kandidato požiūrio į homoseksualų santuokas neatsakė. Tačiau žiniasklaidai jis neseniai teigė, kad kalbant šia tema, jam ypač svarbu, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis.

„Man yra svarbu, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis. Nors yra gudraujama ir iš tikrųjų Civilinės sąjungos įstatymu mėginama įdiegti tą šeimos sąvoką arba labai artimos partnerystės, pagal daugelį atributų panašios į šeimą, sąvoką. Nors, mano manymu, šeima, pirmiausiai, atsiranda iš santuokos. O, kaip žinote, 38 straipsnyje santuoka yra vyro ir moters sąjunga“, – yra sakęs G. Nausėda.

Vis dėlto, pats G. Nausėda ne kartą atsakomybę dėl šio klausimu yra numetęs į valdančiųjų daržą ir teigęs, kad jei yra politinė valia parlamente, seimo nariai Civilinės sąjungos įstatymą yra laisvi priimti.

I. Šimonytė mano, kad niekas negali paaiškinti, kokia šeima yra teisinga, o kokia ne

Premjerė, konservatorių kandidatė į prezidentus I. Šimonytė 77.lt taip pat nesiteikė paaiškinti, kaip vertina homokseksualių asmenų santuokas ar tokių santykių įteisinimą.

Vis dėlto, šia tema ji ne kartą pasisakė viešojoje erdvėje. Neseniai ji teigė, kad niekas negali išaiškinti ir nustatyti, kas konkrečiai yra šeima ir kokia ji turi būti.

„Kas yra santuoka – Konstitucijoje yra apibrėžta. Taip, tai yra vyro ir moters sąjunga. Kas yra šeima – yra ne tik kad paaiškinta Konstitucinio Teismo, bet ir apskritai bet kokiam sveiko proto žmogui yra suprantama, kad kas yra žmogui šeima, tai žmogus pats tą jaučia geriausiai. Ir jokiu reguliavimu niekas negali parašyti, kad kažkokia šeima yra teisinga, o čia šita ne šeima“, – teigė I. Šimonytė.

D. Žalimas teigia, kad Konstitucija nurodo, jog būtų saugomos ir tos pačios lyties poros

Laisvės partijos kandidatas D. Žalimas pakomentuoti savo pozicijos šiuo klausimu nepanoro. Kita vertus, šio kandidato pozicija akivaizdi, juk jį iškėlė partija, kurios vienas iš svarbiausių kadencijos seime tikslų buvo partnerystės įteisinimas.

Neseniai vykusiuose kandidatų į prezidentus debatuose D. Žalimas akcentavo, kad Konstitucija saugo ir gina visas šeimas.

„Labai aiškiai pagal Konstituciją, 38 straipsnį – turi būti saugomis ir ginamos visos šeimos, įskaitant tos pačios lyties asmenų poras“, – pažymėjo jis.

G. Jeglinskas savo poziciją grindžia Konstitucija

Savo atsakymą aiškindamas G. Jeglinskas pastebėjo, jog šiuo metu Konstitucija numato, jog santuoka yra sudaroma tik tarp vyro ir moters.

Kitokios šeimos sampratos, akcentavo jis, pagrindinis šalies įstatymas, kandidato nuomone, nenumato.

„Konstitucija ką sako – mes viską žinome. Manau, kad visi žmonės, kurie gyvena (kartu) – nesvarbu, mama su sūnumi, tėvas su vaikais, ar močiutė su kažkuo – jeigu laikai save šeima, laikyk šeima. Bet Konstitucija šiuo metu to neleidžia“, – teigė G. Jeglinskas.

A. Mazuronis pasisakė prieš Civilinės sąjungos įstatymą ir šeimos sampratos keitimą

Darbo partijos kandidatas į prezidentus savo pozicijos 77.lt nepateikė, tačiau yra žinoma, kad jis pasisako ir balsavo prieš Civilinės sąjungos įstatymo projektą. 

Be to, anksčiau kandidatas šį įstatymą vadino mainoma moneta, kurią Laisvės partija bet kokia kaina mėgins įbrukti į rankas konservatoriams^[2].

Politikas taip pat yra sakęs, kad Civilinės sąjungos įstatymo tikslas – teisiniame reguliavime pakeisti šeimos sampratą^[3].

„Man atrodo, tai gali būti daroma, tai galima daryti, jei yra pakankamai politinės valios parlamente, bet tai turi būti daroma ne kažkokiu atskiru įstatymu, man atrodo, tai yra konstitucinio reguliavimo klausimas“, – sakė A. Mazuronis.

Prezidento rinkimai vyks jau šią savaitę

Lietuvos prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12 dieną, jei prireiks, antrasis rinkimų turas vyks po dviejų savaičių.

Šią savaitę rinkėjai galės pasinaudoti galimybe balsuoti iš anksto. Gegužės 7-9 dienomis, 7-20 valandomis, balsuoti bus galima visose 60 savivaldybių.

Rinkėjai gali balsuoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Kaip rodo visuomenės apklausos, daugiausiai šansų šiuo metu laimėti prezidento rinkimuose turi G. Nausėda, jį vejasi ir antroje vietoje užtikrintai esantis I. Vėgėlė.