Šeimų maršas: vieni kandidatai mielai dalyvautų renginyje, kiti – norėjo jį drausti

Kandidatai į prezidentus atsako į 77 klausimus

Lietuva laukia gegužės 12-ąją šalyje vykti turinčių prezidento rinkimų, kuriuose pergalės sieks aštuoni politinių partijų remiami arba save savarankiškai išsikėlę kandidatai.

Tai perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda, konservatorių premjerė Ingrida Šimonytė, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Laisvės partijos iškeltas Dainius Žalimas, save išsikėlęs advokatas, teisės profesorius Ignas Vėgėlė, Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis, „Nemuno aušra“ partiją neseniai įsteigęs, parlamentaro mandato atsisakęs Remigijus Žemaitaitis, save išsikėlęs gydytojas Eduardas Vaitkus ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Giedrimas Jeglinskas.

Likus paskutinėms dienoms iki rinkimų, visi kandidatai toliau aktyviai dirba ir daug dėmesio skiria komunikacijai, bendravimui su žiniasklaida, visuomene. Taip tikimasi dar neapsisprendusį rinkėją palenkti savo pusėn.

Tačiau tai padaryti nėra lengva. Nemenka dalis piliečių nori atidžiau susipažinti su kandidatu, už kurį rengiasi atiduoti savo balsą, pažinti ne tik jo ideologiją ar rinkiminę programą, bet ir suvokti požiūrį net itin prieštaringais, visuomenę priešinančiais klausimais.

Būtent todėl 77.lt pristato specialią rubriką, kurioje skelbiame kandidatų į prezidentus poziciją labiausiai visuomenę supurčiusiais klausimais.

Pirmojo straipsnių ciklo tema buvo Stambulo konvencija bei jos ratifikavimo klausimas. Antroje straipsnių ciklo dalyje paliesta COVID-19 pandemijos metu Lietuvoje plačiai pritaikyto, tačiau itin prieštaringai visuomenėje vertinto galimybių paso tema. Trečiojoje dalyje pateikta kandidatų pozicija dėl galimo lietuvių karių siuntimo į Ukrainą.

Šiame straipsnyje paliesime Šeimų maršo temą. Visiems aštuoniems kandidatams į Lietuvos prezidentus uždavėme klausimą apie tai, ar tapę šalies vadovai, jie sudalyvautų tokiame renginyje. Kandidatų nuomonės ir šiuo klausimu išsiskyrė.

Šeimų maršu siekta apsaugoti tradicinės šeimos vertybes

Didysis šeimos gynimo maršas buvo didelė protesto akcija, pirmą kartą Lietuvoje įvykusi 2021 m. gegužės 15 dieną, Vilniaus Vingio parke^[1]. Akcijos iniciatoriai teigė, kad renginys yra skirtas apginti Lietuvos tradicines šeimas bei jų vertybes, išreikšti nepritarimą Stambulo konvencijos ratifikavimui.

Kaip anuomet teigė organizatoriai, maršo tikslas taip pat yra siejamas su siekiu apsaugoti Konstitucijoje nustatytą „teisinę ir visuomeninę tvarką“. Renginio dalyviai kalbėjo apie tai, kad jaučiasi puolami „genderistinės propagandos“ ir kad dėl valdančiosios daugumos rengiamų įstatymų iškilo grėsmė tradicinei šeimai bei tradicinėms vertybėms^[2].

Svarbiausias protesto akcijos siekis – pateikti reikalavimus Vyriausybei, siekiant premjerės bei ministrų atsistatydinimo, Stambulo konvencijos bei partnerystės įstatymo svarstymų pašalinimo iš parlamentinės darbotvarkės.

Renginio dieną į maršą susirinko žmonės iš visos Lietuvos, dalyvių skaičius viršijo 10 tūkstančių žmonių ribą.

Renginio metu kalbėjo jo organizatoriai, sveikinimo žodį tarė net Vokietijos ar Latvijos politikai, pranešimą išplatino ir Lietuvos prezidentas.

Kaip parodė 2021 m. pavasarį „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, 75 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų tuomet palaikė įvykusį vadinamąjį „Didįjį šeimos gynimo maršą“ ir jo keliamus reikalavimus: 40 proc. respondentų atsakė, kad visiškai palaiko ir dar 35 proc. gyventojų teigė, kad greičiau palaiko šią akciją.

Tuo pat metu 16 proc. apklaustųjų sakė, kad jie nepalaiko renginio bei jo metu keltų reikalavimų: 5 proc. tvirtino visiškai nepalaikantys ir 11 proc. greičiau nepalaikantys renginio. Kaip rodo atlikta apklausa, beveik kas dešimtas (9 proc.) respondentas neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

2021 m. pirmą kartą vykusio „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ iniciatoriai vėliau tais pačiais metais protestavo šalia parlamento ir Vyriausybės. 2022 m. Vilniaus savivaldybė nesutiko duoti leidimo renginiui, tad akcija vyko vienoje Kauno rajono turizmo sodyboje. Savo ruožtu pernai, 2023 m., Lietuvos šeimų sąjūdis susirinko Druskininkuose, Gineikos parke.

I. Vėgėlė: politikas privalo dalyvauti, atstovauti, girdėti

Kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė, atsakydamas į 77.lt užduotus klausimus dėl Šeimų maršo, pabrėžė politikų įsitraukimo ir atstovavimo visuomenei būtinybę. Kandidato teigimu, bet koks politikas, o ypatingai prezidentas, negali imti ir skirstyti žmonių.

„Aš esu žmonių kandidatas, įsipareigoju būti žmonių prezidentas ir aš neskirstau žmones į tinkamus-netinkamus, gerus-blogus ir panašiai. Žmonės, kurie susirenka atstovauti savo interesus, į juos privalo politikai atkreipti dėmesį ir negali jokiu būdu ignoruoti. Jeigu tai yra tokia didelė žmonių grupė, kuri mato vieną interesą, suvažiuoja iš visos Lietuvos, vienareikšmiškai politikas privalo rodyti dėmesį“, – sako kandidatas į prezidentus.

I. Vėgėlė taip pat pažymi, kad jam kelia didžiulį rūpestį tai, kai politikai nevykdo savo pagrindinės misijos, kuri yra atstovauti žmonėms, kalbėtis, diskutuoti ir girdėti juos.

„Tai vienareikšmiškai, įvykus tokiam maršui, tokiam grandioziniam žmonių susirinkimui, ar tai būtų šeimų maršas, ar tai būtų laisvės maršas, ar tai būtų taikos maršas, politikas privalo dalyvauti, atstovauti ir girdėti“, – teigia I. Vėgėlė.

R. Žemaitaitis: šeimų renginys, kuris buvo organizuotas, buvo sveikintinas

Kandidatas į prezidentus R. Žemaitaitis 77.lt teigė, kad tokį renginį vertina teigiamai, nors ir atkreipė dėmesį į tai, kad panašios iniciatyvos dažnai visuomenėje yra siejamos su politika.

„Problema, kad Lietuvoje praktiškai visi renginiai yra vienų ar kitų organizuojami. Per tiek laiko susiformavo pozicija, kad tie renginiai yra susieti su politika ar politinėmis partijomis. Būdamas prezidentas vertinčiau, ar tai vienos politinės partijos akcija, siekiant asmeninių tikslų. Pasitaiko atvejų, kai renginys vėliau virsta rinkimais, partijos atsiradimu ar komitetu. Taip mėginant apgauti žmones“, – vertina kandidatas į prezidentus.

Vis dėlto, apie jau vykusius Šeimų maršo renginius R. Žemaitaitis atsiliepė teigiamai.

„Šeimų renginys, kuris buvo organizuotas buvo sveikintinas“, – teigia kandidatas R. Žemaitaitis.

E. Vaitkus jau sakė kalbą Šeimų marše, ją pakartotų ir dabar

Kandidatas į Lietuvos prezidento postą E. Vaitkus 77.lt komandai taip pat pateikė savo poziciją Šeimų maršo klausimu. Jis teigia, kad analogiškoje akcijoje nematytų problemos sudalyvauti ir ateityje.

Kandidatas pabrėžia, kad jau dalyvavo anksčiau Vingio parke rengtame Šeimų marše ir iš jo nebuvo reikalauta jokių politinių ar kitokių įsipareigojimų.

„Šeimų maršo mitinge gegužės 15 dieną Vingio parke buvau paprašytas pasakyti kalbą, nenurodant man jokių išankstinių sąlygų“, – sako E. Vaitkus.

Paklaustas, ar tapęs šalies vadovu, jis vėl sudalyvautų tokiame renginyje, E. Vaitkus atsako teigiamai.

„Pakartočiau tą kalbą ir dabar“, – sako kandidatas į prezidentus.

G. Nausėda kreipėsi į Šeimų maršo dalyvius, bet vėliau išsigando visuomenės reakcijos

Perrinkimo siekiantis dabartinis šalies vadovas G. Nausėda bei jo komanda į 77.lt pateiktus klausimus nesureagavo. Tačiau politikas savo poziciją Šeimų maršo ar panašių iniciatyvų klausimu yra viešai pareiškęs anksčiau.

2021 m. pavasarį vykusio Šeimų maršo metu prezidentūra išplatino G. Nausėdos vaizdo sveikinimą Tarptautinės šeimos dienos proga, jis rodytas ir renginyje^[3].

Sveikinime šalies vadovas teigė, kad vienos lyties asmenų santykiai turi būti sureguliuoti, tačiau laikantis Konstitucijos.

Vis dėlto, po šio ėjimo visuomenėje kilus prieštaringoms diskusijoms, G. Nausėda, regis, atsitraukė, o jo patarėja Asta Skaisgirytė turėjo aiškintis, kad šalies vadovo kalba esą buvo skirta ne konkrečiai maršo dalyviams, o buvo kreiptasi „į visas šeimas“, minint Tarptautinę šeimos dieną.

I. Šimonytė Šeimos marše nedalyvautų

Į 77.lt užduotą klausimą dėl Šeimų maršo vertinimo ir potencialaus dalyvavimo jame ateityje atsakyti nesiteikė ir premjerė, konservatorių kandidatė į prezidentus I. Šimonytė.

Vis dėlto, neseniai šalies žiniasklaidai politikė, paklausta, ar pati būtų pasveikinus Šeimos maršą, kaip tai padarė G. Nausėda, atsakė neigiamai.

„Ne, nebūčiau. Žinoma, prezidentas pasakytų, kad jis nepasveikino Šeimų maršo, kad jis tiesiog pasveikino šeimas ir leido naudoti savo įrašą. Aš nebūčiau tokios dviprasmybės sukūrusi“, – sako I. Šimonytė.

A. Mazuronis renginyje nedalyvavo, teigė, kad jo šeimos niekas nepuola

Darbo partijos kandidatas A. Mazuronis bei jo komanda sutiko 77.lt pakomentuoti savo pažiūras dėl labiausiai visuomenę priešinančių temų, tačiau savo atsakymų iki šiol nepateikė.

Anksčiau politikas, kalbėdamas apie šeimų mitingus yra teigęs, kad svarbu suteikti žmonėms teisę rinktis, išsakyti savo nuomonę, o valstybės institucijos turi užtikrinti saugumą^[4].

Kita vertus, nors jo atstovaujama partija viešojoje erdvėje viešai rėmė Šeimų maršą, jis pats renginyje nesudalyvavo.

„Aš neketinu dalyvauti, nors turiu tris vaikus, su žmona gyvenu jau daugiau nei 20 metų, bet aš nematau būtinybės eiti į šeimų gynimo maršą. Aš, kaip tradicinės šeimos atstovas, nesijaučiu, kad mane kažkas pultų ar mane reiktų nuo kažko ginti“,– teigė A. Mazuronis.

D. Žalimo atstovaujama partija užkirto kelią maršui vykti sostinėje

Laisvės partijos kandidatas, buvęs KT pirmininkas D. Žalimas su 77.lt pabendrauti bei atsakyti į keletą klausimų dėl savo požiūrio nesiteikė.

Kandidatas Šeimų maršo klausimu pastaruoju metu taip pat nėra linkęs pasisakyti. Vis dėlto, pastebima daug ką pasakyti galinti paralelė.

Juk D. Žalimo kandidatūrą prezidento rinkimuose iškėlė ne kas kitas, o Laisvės partija. Būtent jos narys buvo anksčiau Vilniaus miesto mero pareigas ėjęs Remigijus Šimašius. Jo valdymo metu, sostinėje ir vyko pirmasis Šeimų maršas.

Tuomet į renginį vykstančius žmones sostinė pasitiko užrašu „Vilnius myli visas šeimas“, o jau vėliau, leidimas renginiui išduotas nebuvo. Daug ką pasako ir paties D. Žalimo deklaruojamos idėjos: jis daug kalba apie žmogaus teisių apsaugą, pasisako už Civilinės partnerystės įstatymo priėmimą, yra linkęs ratifikuoti Stambulo konvenciją.

G. Jeglinskas apie Šeimų maršą nekalba, bet remia jam prieštaraujančią pusę

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas kandidatas G. Jeglinskas 77.lt komandai irgi nepateikė savo pozicijos dėl Šeimų maršo ar kitų šalyje svarbių aktualijų.

Apskritai, šis kandidatas nėra linkęs pasisakyti šalies vidaus politikos klausimais ir turėdamas tarptautinės karinės bei NATO patirties, veikiau telkiasi į saugumo ir gynybos temas.

Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad G. Jeglinską kaip savo kandidatą į prezidentus pasirinko buvusio premjero Sauliaus Skvernelio įkurta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, galima numanyti ir paties kandidato poziciją vienu ar kitu klausimu.

Pavyzdžiui, partijos pirmininkas S. Skvernelis anksčiau teigė, jog Šeimų maršą labiau sieja su politine veikla, nors ir nesiėmė jos vertinti teigiamai ar neigiamai. Pasak jo, kai šalyje žmonės renkasi į tokias akcijas, tiesiog vyksta visiškai normalūs demokratiniai procesai^[5]. 

Kita vertus, pats G. Jeglinskas pasisako už Stambulo konvencijos ratifikavimą, yra linkęs remti Partnerystės įstatymą, tad galima daryti prielaidą, jog Šeimų maršo klausimu, kandidatas būtų kur kas kritiškesnis.

Prezidento rinkimai – jau netrukus

Lietuvos prezidento rinkimai vyks jau netrukus – šių metų gegužės 12 dieną; jei prireiks, antrasis rinkimų turas vyks dar po dviejų savaičių.

Visuomenės apklausos rodo, kad G. Nausėda išlieka kitą savaitę vyksiančių rinkimų favoritas. Jį palaiko 35,2 proc. gyventojų, nors mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje jo populiarumas buvo kur kas didesnis ir siekė 44,4 proc. ribą.

Antroje vietoje yra I. Vėgėlė. Paskutinės apklausos duomenimis, jį remia 12,3 proc. šalies gyventojų. Kovo mėnesį į Prezidentūrą besitaikančio advokato palaikymas siekė 9,4 proc.

Trečiojoje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi I. Šimonytė. Ji per mėnesį sustiprino savo rėmėjų gretas: balandį turėjo 10,2 proc. siekiantį gyventojų palaikymą, nors kovo mėnesį ją rėmė tik 5,8 proc. respondentų.

Paskutinis mėnuo iki rinkimų gana sėkmingas ir prezidento posto siekiančiam R. Žemaitaičiui. Šį politiką balandį palaikė 8,7 proc. rinkėjų, o tai yra 4 proc.daugiau nei kovo mėnesį.

Kiti kandidatai į Lietuvos prezidento postą, remiantis apklausų duomenimis, neperžengia 5 procentų ribos.