Kandidatai į prezidentus atsako į 77 klausimus
Iki gegužės 12 d. šalyje vyksiančių prezidento rinkimų liko mažiau nei savaitė. Juose dėl pergalės varžysis aštuoni politinių partijų remiami arba save savarankiškai išsikėlę kandidatai.
Tai perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda, konservatorių premjerė Ingrida Šimonytė, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Laisvės partijos iškeltas Dainius Žalimas, save išsikėlęs advokatas, teisės profesorius Ignas Vėgėlė, Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis, „Nemuno aušra“ partiją neseniai įsteigęs, parlamentaro mandato atsisakantis Remigijus Žemaitaitis, save išsikėlęs gydytojas Eduardas Vaitkus ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Giedrimas Jeglinskas.
Likus paskutinėms dienoms iki finišo tiesiosios, kandidatai daug dėmesio skiria aktyviai komunikacijai bei bendravimui su žiniasklaida, debatams ir bet kokiam pasirodymui kuo didesnei visuomenės daliai, taip tikintis dar neapsisprendusį rinkėją palenkti savo pusėn.
Tačiau tai padaryti ne visada yra taip paprasta. Juk nemenka dalis piliečių nori geriau susipažinti su kandidatu, už kurį rengiasi atiduoti savo balsą, tad nori žinoti ne tik esminius jo rinkiminės programos punktus, tačiau ir tai, ką jis galvoja vienu ar kitu visuomenę galbūt poliarizuojančiu ir skaldančiu klausimu.
Būtent todėl 77.lt pristato specialią rubriką, kurioje skelbiame kandidatų į prezidentus poziciją labiausiai visuomenę supurčiusiais klausimais.
Pirmojo straipsnių ciklo tema buvo Stambulo konvencija bei jos ratifikavimo klausimas. Antroje straipsnių ciklo dalyje domėjomės kandidatų požiūriu į COVID-19 pandemijos metu Lietuvoje plačiai pritaikytą, tačiau itin prieštaringai visuomenėje vertintą galimybių pasą.
Trečioje dalyje aptarėme kandidatų poziciją dėl Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėjos siųsti karius į Ukrainą. Ketvirtoje straipsnių ciklo dalyje kandidatai pateikė savo poziciją dėl Šeimų maršo renginio ir galimo dalyvavimo jame, jeigu šis vėl įvyktų.
O šioje, jau penktojoje straipsnių ciklo dalyje klausėme kandidatų į prezidentus pozicijos, susijusios su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje (ES). Visų kandidatų paklausėme, ar Lietuvai reikėtų palikti Bendriją ir kokiomis aplinkybėmis, šis hipotetiškas scenarijus galėtų virsti realybe; tam precedentas jau yra – juk prieš keletą metų iš ES išstojo Jungtinė Karalystė. Vis dėlto, dauguma kandidatų į prezidentus pasitraukimo iš ES idėją vertina gana atsargiai, nors ir sutinka, kad Bendrijoje nestinga problemų.
Lietuva jau 20 m. yra Europos Sąjungos dalimi
Šiais metais Lietuva mini jau 20 metų Europos Sąjungoje (ES), tačiau šis kelias į Bendriją buvo gana ilgas ir sunkus.
Dar 1995 m. buvo pasirašyta Europos (asociacijos) sutartis, kuria buvo pripažintas Lietuvos siekis tapti ES nare[1].
1999 m. Lietuvos Vyriausybė pateikė oficialią paraišką dėl narystės ES, netrukus Europos Komisija teigiamai įvertino Lietuvos pasirengimą pradėti derybas. Jos buvo pradėtos 2000 m., baigėsi 2002 m.
2003 m. gegužės 11 d. vyko visuotinis referendumas dėl Lietuvos narystės Bendrijoje. Už Lietuvos narystę ES balsavo 91,07 proc. rinkėjų, prieš – 8,93 proc. Iš viso referendume dalyvavo 63,37 proc. rinkėjų.
2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo visateise ES nare. 2013 m. antrąjį pusmetį Lietuva net pirmoji iš Baltijos valstybių pirmininkavo ES Tarybai.
Dalis ekspertų pabrėžia, kad narystė ES sustiprino Lietuvos saugumą ir padėjo įtvirtinti europietiškas vertybes, taip pat, prisidėjo prie Lietuvos ekonomikos modernizavimo, patikimos verslui ir geresnės investicinės aplinkos kūrimo.
Tačiau kai kurie Bendrijos skeptikai teigia, kad ES pernelyg aktyviai kišasi į valstybių, taip pat ir Lietuvos, vidaus politiką, dažnai prisimenamas ir referendumas dėl stojimo į ES, kai rinkėjų aktyvumas buvo didinimas jiems siūlant skalbimo miltelius arba alų.
Vis dėlto, Lietuvos gyventojai lieka vieni didžiausių ES entuziastų: net 94 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad narystė ES yra naudinga mūsų šaliai. Tai yra aukščiausias rodiklis tarp ES šalių, palyginti, vidutiniškai septyni iš dešimties visoje ES atliktos apklausos dalyvių nurodė, kad narystė ES yra naudinga jų šaliai[2].
Svarbiausi narystės ES privalumai, kuriuos išvardijo apklausos dalyviai Lietuvoje, yra indėlis į taikos išlaikymą ir saugumo didinimą (43 proc.), ekonominis augimas (41 proc.) bei naujos darbo galimybės (37 proc.). O ES poveikis eiliniam piliečiui yra nenuginčijamas. Vidutiniškai 70 proc. ES piliečių mano, kad ES veiksmai turi įtakos jų kasdieniniam gyvenimui, o Lietuvoje taip mano 65 proc. apklaustųjų.
E. Vaitkus teigia, kad Lietuva į ES neįstojo
Kandidatas į Lietuvos prezidento postą E. Vaitkus su 77.lt sutiko pasidalinti savo įžvalgomis dėl Lietuvos ateities ES.
Jo teigimu, Lietuva neįstojo (kol kas) į ES todėl negali iš jos ir išstoti.
„Po to kai Lietuvos išdavikų suokalbio pasekoje mes atsidūrėme ES, ES buvo naujai transformuota (Lisabonos sutartis), bet mes neturėjome galimybės pasisakyti dėl šios transformacijos“, – sako kandidatas.
E. Vaitkaus teigimu, šiuo metu Lietuva jau nėra nepriklausoma, o veikiau valdoma ES.
„2023 lapkričio 22 dieną ES prabalsavo už galutinių Nepriklausomybės likučių panaikinimą, kai Lietuvos valstybės nebelieka, yra tik teritorija, kurią valdo Briuselio biurokratai“, – sako E. Vaitkus.
R. Žemaitaitis nemato galimybės pasitraukti iš ES
Kandidatas į prezidentus R. Žemaitaitis taip pat sutiko 77.lt pateikti savo nuomonę dėl ES bei jos naudos ar žalos Lietuvai.
Jo teigimu, šiuo metu tokios rizikos ar galimybės pasitraukti iš ES nėra.
„Gali jis kilti, jeigu bus panaikinta VETO teisė. Pagrindo tam nematau dabar“, – sako R. Žemaitaitis.
I. Vėgėlė teigia, kad ES turi bėdų, tačiau Lietuvai yra naudinga
Kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė taip pat pasidalino savo nuomone dėl Lietuvos ir ES. Jo teigimu, Lietuvai ES yra naudinga.
„Lietuva iš tiesų sugebėjo vystytis ekonomiškai ženkliai greičiau padedant ES, nei būnant atskira. Tą galime pamatyti, palyginus buvusių posovietinių valstybių ir Lietuvos, nepriklausomos valstybės, vystymosi greitį“, – sako kandidatas.
Tačiau I. Vėgėlė taip pat pabrėžia, kad ES yra nemažai bėdų ir viena pagrindinių jų yra ta, kad lietuviai tapo Briuselio advokatais Lietuvoje, o ne Lietuvos advokatais Briuselyje.
„Tai ką aš įsipareigoju, aš įsipareigoju būti Lietuvos advokatas Briuselyje ir derėtis dėl geriausių sąlygų Lietuvai, galvoti apie tai, kaip padėti Lietuvos žmonėms“, – sako I. Vėgėlė.
Kaip esmines ES problemas I. Vėgėlė išskiria migraciją, didžiulę atskirtį. O kalbant apie hipotetinį scenarijų, susijusį su Lietuvos pasitraukimu iš ES, kandidatas pabrėžia, kad tam sąlygų gali būti visokių, tačiau tokių ženklų kol kas nėra.
„Nemanau, kad čia atsitiks kažkas tokio, dėl ko reikėtų bėgti iš ES“, – sako I. Vėgėlė.
I. Šimonytė sako, kad Bendrija nulėmė Lietuvos raidą
Kandidatė į prezidentus, premjerė I. Šimonytė pasidalinti savo mintimis su 77.lt nepanoro. Tačiau visiškai neseniai, Lietuvai minint dvidešimt metų Bendrijoje, I. Šimonytė viešai įvertino šios narystės Lietuvai svarbą.
„Šių metų gegužę minime istorinį įvykį – Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Žvelgdami nuo laiko kalvos, šiandien galime drąsiai įvardinti, kad tai pats sėkmingiausias politinis ir ekonominis sprendimas, ilgam nulėmęs sėkmingą modernios valstybės raidą“, – sakė I. Šimonytė.
Jos tegimu, tapę ES nariais, „mes ne tik naudojamės stipriausios pasaulyje ekonominės sąjungos privalumais“, bet ir„įgijome unikalias galimybes bendraminčių tarpe kurti pilietinę visuomenę, stiprinti žmogaus teises ir laisves“.
I. Šimonytė taip pat pridėjo, kad narystė ES lėmė „daug mūsų valstybės pergalių“[3].
G. Nausėda mano, kad ES prisidėjo prie Lietuvos ekonomikos augimo ir saugumo
Kandidatas į prezidentus, antros kadencijos siekiantis G. Nausėda pabendrauti su 77.lt bei pateikti savo nuomonę dėl Lietuvos narystės ES ateities ar kitų aktualių klausimų taip pat nepanoro.
Tačiau minint dvidešimtmetį Bendrijoje, jis drauge su kitų Baltijos šalių lyderiais išplatino pareiškimą, kuriame išskiriama narystės ES nauda.
„Per šiuos du dešimtmečius mūsų pasitikėjimas išaugo, džiaugiamės laisve, demokratija ir gerove. Pasiekėme spartų ekonomikos augimą, stabilumą ir saugumą, kartu tapdamos įspūdinga Europos integracijos ir transformacijos sėkmės istorija“, – rašoma Baltijos šalių prezidentų pareiškime.
D. Žalimas savo rinkiminėje programoje išskiria ES
Laisvės partijos kandidatas į prezidentus D. Žalimas į 77.lt klausimą dėl ES neatsakė. Tačiau jo, kaip ir kitų, kandidatų nuomonę galima suprasti iš jo pasisakymų viešojoje erdvėje arba net iš paties rinkiminės programos.
Joje D. Žalimas teigia, kad Lietuvos užsienio politika turi tarnauti šalies saugumui ir gerovei.
„Lietuva turi imtis lyderystės Europos Sąjungoje ir NATO kalbėdama vieningai bei gindama savo interesus ir bendras vertybes“, – teigiama kandidato programoje[4].
G. Jeglinskas teigia, kad užsienio politika turi tarnauti mūsų šaliai, bet ES prieštarauti nenori
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas G. Jeglinskas į 77.lt klausimus taip pat neatsakė, tačiau apie savo poziciją tarptautinių aljansų ir sąjungų klausimu yra pasisakęs žiniasklaidai.
G. Jeglinskas yra teigęs, kad užsienio politika pirmiausia turėtų atstovauti šalies ir jos piliečių nacionaliniams interesams[5].
„Turėtų būti labai aiškus nacionalinių interesų gynimas. Mes labai aiškiai esame su sąjungininkais, su NATO, Europos Sąjunga, amerikiečiais, bet ar mes esame taip vertinami užsienyje? Manau, kad galėtume būti žymiai labiau vertinami, turėdami autoritetingą šalies diplomatijos vadovą, o tai yra prezidento vaidmuo“, – yra teigęs G. Jeglinskas.
A. Mazuronis mano, kad dėl ES patiriame ir apribojimus
Darbo partijos kandidato A. Mazuronio atsakymo dėl jo pozicijų vienu ar kitu klausimu taip pat nesulaukėme. Vis dėlto, jis dėl ES įtakos Lietuvai yra pasisakęs kalbėdamas apie prieš keletą metų kilusį Lietuvos ir Kinijos konfliktą.
„Mes, būdami gana maži ir operuodami bendroje ekonominėje erdvėje, kuri vadinasi Europos Sąjunga, darome žingsnius, dėl kurių patiriame išskirtinius apribojimus iš Kinijos“, – yra sakęs A. Mazuronis[6].
Darbo partijos kandidatas savo rinkiminėje programoje taip pat užsimena, kad tapęs prezidentu, siektų tvirtesnės Lietuvos pozicijos ES mums visiems svarbiais klausimais[7]
Prezidento rinkimai vyks jau šią savaitę
Lietuvos prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12 dieną, jei prireiks, antrasis rinkimų turas vyks po dviejų savaičių.
Šią savaitę rinkėjai galės pasinaudoti galimybe balsuoti iš anksto. Gegužės 7-9 dienomis, 7-20 valandomis, balsuoti bus galima visose 60 savivaldybių.
Rinkėjai gali balsuoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.
Kaip rodo visuomenės apklausos, daugiausiai šansų šiuo metu laimėti prezidento rinkimuose turi G. Nausėda, jį vejasi ir antroje vietoje užtikrintai esantis I. Vėgėlė.
