Stambulo konvencija: vieni kandidatai atšauktų per savaitę, kiti ją laimina

Susipažinkite su kandidatų į prezidentus nuomone apie visuomenę poliarizuojančius klausimus

Lietuva gyvena laukimo nuotaikomis. Greičiau nei už trijų savaičių – gegužės 12 dieną – šalyje vyks prezidento rinkimai.

Šį kartą prezidento posto siekia aštuoni politikai: perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda, ministrė pirmininkė, konservatorė Ingrida Šimonytė, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Laisvės partijos iškeltas Dainius Žalimas, save išsikėlęs advokatas, teisės profesorius Ignas Vėgėlė, Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis, „Nemuno aušra“ partiją neseniai įsteigęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, save išsikėlęs kandidatas, gydytojas Eduardas Vaitkus ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Giedrimas Jeglinskas.

Visi šie kandidatai likusias dienas iki rinkimų aktyviai skiria komunikacijai, bendravimui su žiniasklaida, televiziniams debatams ir bet kokiam pasirodymui kuo didesnei visuomenės daliai. Taip tikimasi dar neapsisprendusį rinkėją palenkti savo pusėn.

Tačiau paskutinę minutę padalinti pažadai ar rinkimų išvakarėse suregzti planai paveikia toli gražu ne kiekvieną rinkėją, o dalis piliečių su kandidatų ideologijomis, jų rinkiminėmis programomis bei planais, požiūriais į vidaus bei užsienio politikos aktualijas nori susipažinti dar prieš pasiimant rinkimų biuletenį.

Be to, net jei savo rinkiminėse programose kandidatai pasisako apie krašto apsaugą, geopolitines šių dienų realijas, šalies socio-ekonominę situaciją, rinkėjui ne mažiau svarbu suvokti kandidatų pažiūras ir tokiais prieštaringais klausimais kaip LGBT asmenų santuokos, pandemijos metu taikytas Galimybių pasas arba kontraversiškai vertinama Stambulo konvencija.

77.lt pristato specialią rubriką, kuria bus pateikta kandidatų pozicija bene labiausiai visuomenę supurčiusiais klausimais. Pirmojo straipsnių ciklų tema ir yra Stambulo konvencija.

Visiems aštuoniems kandidatas į Lietuvos prezidentus uždavėme klausimą, ar laimėję rinkimus ir tapę šalies vadovais jie ratifikuotų šį tarptautinį dokumentą. Dalis kandidatų pateikė savo įžvalgas, kiti – atsakymo duoti nesugebėjo, tačiau jų požiūris viešojoje erdvėje – daugiau nei aiškus.

Stambulo konvencijos prieštara: kova su smurtu ar menkai paslėptas genderizmo stūmimas? 

Lietuvoje Stambulo konvencija bei galimas jos ratifikavimas yra vertinami itin prieštaringai. 2021 m. atliktos apklausos duomenimis, Stambulo konvencijos ratifikavimui pritarė tik 22,1 proc. apklaustųjų. 48,8 proc. respondentų teigė tam nepritariantys, o 29,2 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Kalbant apie Stambulo konvenciją, daugiausiai diskusijų kyla ne dėl siekio sustabdyti smurtą prieš moteris, tačiau dėl kontraversiškos, ideologinės dokumento pusės.

Konvencijoje teigiama, kad smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas ir moterų diskriminacijos forma, apimanti visas smurto dėl lyties formas, kurios daro arba gali daryti fizinę, seksualinę, psichologinę ar ekonominę žalą moterims, įskaitant grasinimus tokiais veiksmais, prievartą ir savavališką sulaikymą tiek viešajame, tiek privačiame gyvenime.

Nors dokumentas oficialiai yra skirtas kovoti su smurtu lyties pagrindu, yra nesutariama, ar konvencija Lietuvai būtų aktuali ir reikalinga. Juk Lietuva jau gerokai anksčiau pati parengė savo teisinę bazę dėl smurto artimoje aplinkoje.

Be to, teisininkai mano, kad jei Lietuvoje būtų ratifikuota Stambulo konvencija, ji paveiktų galiojantį Baudžiamąjį kodeksą, jo Bendrąją ir Specialiąją dalis. Tai reiškia, kad konvencijos priėmimas nėra įmanomas be kitų teisės aktų keitimo.

Stambulo konvencijos kritikai taip pat akcentuoja tai, kad šis dokumentas neapsiriboja tik smurto draudimu, tačiau yra susijęs su individualių valstybių nacionaline politika, kultūra, vertybėmis bei tradicijomis, kurios būtų veikiamos prieštaringų ideologijų.

Vienas iš dažniausiai girdimų prieštaravimų ir kritikos šiam dokumentui pavyzdžių yra susijęs su Stambulo konvencijoje įtvirtinta „socialinės lyties“ sąvoka. Stambulo konvencijos kritikai teigia, kad dokumento formuluotė kvestionuoja tradicinį lyties, kylančios iš biologinės lyties, supratimą.

Stambulo konvencijoje iš tiesų pateikiama tokia lyties apibrėžtis: „tai yra socialiai susiformavę vaidmenys, elgesys, veikla ir savybės, kurias visuomenė laiko tinkamomis moterims ar vyrams“.

Be socialinės lyties, konvencijoje konkrečiai nurodomos seksualinių mažumų teisės, taip pat įpareigojama daugiau dėmesio skirti lyčių teorijai informavimo ir švietimo kontekste. Atsižvelgiant į tokias apibrėžtis, Stambulo konvencijos kritikai teigia, kad tokie terminai kaip „lytis“ ir „lytinė tapatybė“ yra pernelyg platūs ir gali būti aiškinami taip, kad pakenktų tradicinėms šeimos vertybėms ir visuomenės normoms.

Primename, kad Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 m. Pirmoji, dar 2012 m., ją ratifikavo Turkija, vėliau atsisakiusi šio dokumento.

2013-2023 m. laikotarpiu ją iš viso ratifikavo 37 Europos šalys: Albanija, Andora, Austrija, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Danija, Estija, Graikija, Gruzija, Airija, Islandija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Malta, Moldova, Monakas, Juodkalnija, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, San Marinas, Serbija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Ukraina ir Ispanija. To dar nepadarė Bulgarija, Čekija, Vengrija, Lietuva ir Slovakija.

Lietuvą šį dokumentą pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol seimas konvencijos nėra ratifikavęs. Parlamentui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė dar buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas jos kadencijos metu užbaigtas nebuvo.

Tampa akivaizdu, kad dabartinio šalies vadovo G. Nausėdos kadencijos metu dokumentas taip pat nebus ratifikuotas, tad ką su juo darytų potencialūs jo įpėdiniai? Kandidatai pateikia skirtingas nuomones šiuo klausimu.

R. Žemaitaitis: Stambulo konvencijos Lietuvoje priimti nereikia

Kandidatas į prezidentus, parlamentaras R. Žemaitaitis sutiko 77.lt pateikti savo poziciją dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo.

Jis laikosi, nuomonės, kad Stambulo konvencijos Lietuvoje įtvirtinti nereikia. Politiko teigimu, tiek susituokusių porų, tiek ir šeimos teisės jau yra apsaugotos Lietuvos Respublikos Konstitucija.

„Jos priimti Lietuvoje nereikia, nes sutuoktinių teises saugo Konstitucijos 38 str. 5 d, o šeimos 1 d.“, – sako R. Žemaitaitis.

Kandidatas į prezidentus taip pat priduria, kad šalies įstatymuose jau yra numatyta apsauga nuo smurto.

„Kartu apsauga yra numatyta LR Artimoje aplinkoje įstatyme ir BK, viskas yra detaliai reglamentuota ir atsakomybė numatyta“, – akcentuoja kandidatas.

E. Vaitkus ptaip pat nepritaria Stambulo konvencijai

Savo poziciją Stambulo konvencijos klausimu 77.lt pateikė ir kandidatas į prezidentus, gydytojas E. Vaitkus.

Jis laikosi griežtos nuomonės ir teigia, kad dokumento svarstymas parlamente turi būti tiesiog sustabdytas.

„Stambulo kovencija bus atšaukta iš Seimo ir jos ratifikuoti nebereikės. Klausimas baigtas. Tai numatyta mano pirmųjų darbų programoje, ir paskelbta buvo 2023 m gruodžio 15 dieną“, – teigia E. Vaitkus.

 I. Vėgėlė per savaitę atšauktų dekretą dėl Stambulo konvencijos: „ir pasibaigs visi klausimai“

Į klausimą, ką mano apie Stambulo konvencijos ratifikavimą Lietuvoje bei šio dokumento poreikį, 77.lt komandai atsakė ir kandidatas į prezidentus, teisininkas I. Vėgėlė.

Jis laikosi panašios pozicijos kaip ir E. Vaitkus bei teigia, kad dokumento svarstymas seime turi būti sustabdytas.

„Nepritariu Stambulo konvencijos ratifikavimui. Per savaitę nuo tapimo prezidentu atsiimsiu teikimą seimui jį ratifikuoti ir pasibaigs visi klausimai, nereikės diskutuoti apskritai apie šitos konvencijos ratifikavimą seime, nes prezidentas turi galią, dabar pat, šią akimirką, atsiimti dekretą, teikiantį ratifikuoti šį dokumentą“, – pabrėžia kandidatas I. Vėgėlė.

Kandidatas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šio veiksmo jau anksčiau galėjo imtis dabartinis šalies vadovas, kurio funkcijos išskirtinai leidžia parlamentui pateikti tokių ir panašių dokumentų ratifikavimą.

„Prezidentas turi galią sustabdyti Stambulo konvencijos klausimą, apskritai – ratifikavimą seime, atsiimdamas teikimą jį ratifikuoti, nes tik prezidentas tokią galią ir turi. Joks kitas subjektas negali teikti seimui ratifikuoti tarptautinės daugiašalies sutarties, kokia yra Stambulo konvencija“, – teigia I. Vėgėlė.

A. Mazuronis Stambulo konvenciją vadina „gudriu planu“

Darbo partijos kandidato A. Mazuronio atstovai patikino, kad klausimus apie Stambulo konvenciją perduos kandidatui, tačiau kol kas jų nesulaukėme.

Pats A. Mazuronis anksčiau yra teigęs, kad nepalaiko konvencijos ratifikavimo, o kreipimąsi į KT dėl jos išaiškinimo net vadino „gudriu planu“.

Parlamente jis taip pat balsavo prieš konvencijos ratifikavimo įtraukimą į seimo sesijos darbų programą.

G. Nausėda Stambulo konvenciją laimina

Dabartinis šalies vadovas G. Nausėda į 77.lt klausimą dėl Stambulo konvencijos atsakyti nesugebėjo, tačiau jo pozicija ne kartą buvo aptarta šalies žiniasklaidoje, viešojoje erdvėje.

Gitanas Nausėda prezidentauja jau beveik penkis metus ir visu šiuo laikotarpiu turėjo galimybę atšaukti Dalios Grybauskaitės dekretą, kuriuo seimui yra pateiktas Stambulo konvencijos ratifikavimas. Beje, šio veiksmo iš prezidento prašė ir daugiatūkstantinė minia susirinkusi Vingio parke didžiojo šeimos gynimo maršo metu. Tačiau nei dešimtys tūkstančių žmonių, nei pačio teiginiai apie tikslą saugoti šeimas, matomai G. Nausėdos neįtikino ir Stambulo konvencijos teikimas seimui taip ir liko galioti.

Tad, galima konstatuoti, kad dabartinio prezidento pozicija yra aiški ne žodžiais, o darbais – Stambulo konvenciją G. Nausėda laimina.

I. Šimonytė nuosekli: Stambulo konvenciją palaiko visada

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė I. Šimonytė yra ne kartą pareiškusi palaikymą Stambulo konvencijai, tačiau patikslinti savo pažiūrų 77.lt komandai ji nepanoro – atsakymų iš jos komandos nesulaukėme.

Tačiau politikės pažiūros daugiau nei aiškios ir ne kartą jau buvo aptartos viešojoje erdvėje.

„Aš tikiu, kad kolegos, numanydami, kad bus sunku atrasti kažkokias prieštaras, pradeda kažkaip kitaip tą savo argumentaciją dėstyti. Bet visos tos tezės, kurios yra kreipimąsi surašytos, yra iš esmės tai, ką teigia konvencijos ratifikavimo oponentai ir galima paprašyti KT ta tema pasisakyti. Tai yra sprendimas, kuris leistų uždaryti šitą klausimą. Toliau būtų politinės valios apsisprendimas, ar eiti į pati ratifikavimą. Tada diskutuotume, kam čia atrodo, kad jų vertybių neatitinka, kam dar kažko neatitinka, kam ten kažkokios lytys vaidenasi be skaičiaus ir be jokios rodos“, – sakė I. Šimonytė^[2].

Laisvietis D. Žalimas už Stambulo konvenciją

Buvęs KT pirmininkas, Laisvės partijos kandidatas į prezidentus D. Žalimas atsakyti į klausimą, ką gi mano apie Stambulo konvenciją 77.lt komandai taip pat nesiteikė. Tačiau kaip ir kiti kandidatai, jis šia tema ne kartą yra pasisakęs viešojoje erdvėje.

Laisvės partijos kandidatas atvirai palaiko konvencijos ratifikavimą:

„Iš esmės jie (konvencijos kritikai) nebetenka jokių racionalių argumentų prieš Konvencijos ratifikavimą. Aukščiausiu konstituciniu lygiu paneigta, kad Konvencijoje nustatytos kitokios nei mūsų Konstitucijoje lyties, santuokos ir šeimos sampratos, įpareigojimai ugdyti ir mokyti vaikus prieš tėvų įsitikinimus, varžyti mokslo ir studijų laisvę, t.y. tariamai diegti kažkokią „leftistinę genderizmo“ ideologiją“, – šiuo klausimu yra pasisakęs D. Žalimas.

G. Jeglinsko pozicija Stambulo konvencijos atžvilgiu sutinka su Laisvės partijos vertybėmis

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas G. Jeglinskas 77.lt taip pat nesugebėjoatsakyti į klausimą dėl savo pažiūrų apie Stambulo konvenciją.

Šia tema kandidatas menkai pasisakė ir rinkiminės kampanijos metu, tačiau yra kalbėjęs apie kovą su smurtu artimoje aplinkoje, palankiai vertino tarptautinės Stambulo konvencijos ratifikavimą užsienyje bei Lietuvoje^[5].

Vis dėlto, šiuo atveju įdomu tai, kad tokia kandidato pozicija veikia primena liberalų partijų, pavyzdžiui, Laisvės, ideologiją, o ne Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ įsitikinimus.

Juk partijos vadovas Saulius Skvernelis ne kartą pats kritiškai atsiliepė apie Stambulo konvenciją, teigė, kad poreikio ją ratifikuoti Lietuvoje tiesiog nėra, nes smurto artimoje aplinkoje problema jau seniai yra išspręsta kitais įstatymais bei kodeksais^[6].

„Kažkada – taip, tai buvo aktualu, nes smurtas artimoje aplinkoje buvo viena iš didžiausių problemų šalyje. Bet dabar nacionalinis teisinis reguliavimas viską išsprendžia, tai aš nematau prasmės“, – sakė S. Skvernelis.

Tiesa, politiko pozicija taip pat kito. Dar 2016 m., būdamas „valstiečių“ nariu, S. Skvernelis lankėsi Labdaros ir paramos fonde „Frida“, o vizito metu nusifotografavo su plakatais, reiškiančiais paramą tiek fondo veiklai, tiek ir Stambulo konvencijai^[7].

Prezidento rinkimai – jau netrukus

Lietuvos prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12 dieną, jei prireiks, antrasis rinkimų turas vyks po dviejų savaičių.

Kaip rodo kovo viduryje atlikta visuomenės apklausa, daugiausiai šansų šiuo metu laimėti prezidento rinkimuose turi G. Nausėda. Jo palaikymas siekia 44,4 proc. Jį vejasi ir antroje vietoje užtikrintai esantis I. Vėgėlė. Jo palaikymas siekia 9,4 proc.

Savo balsą atiduoti už I. Šimonytę rengiasi 5,8 proc. respondentų, o kiti kandidatai neperžengia 5 procentų ribos.