Kandidatai apie karių siuntimą į Ukrainą: vieni idėją laimina, kiti tai vadina tautos išdavimu

Kandidatai į prezidentus atsako į 77 klausimus

Iki gegužės 12 d. šalyje vyksiančių prezidento rinkimų liko mažiau nei dvi savaitės. Juose dėl pergalės varžysis aštuoni politinių partijų remiami arba save savarankiškai išsikėlę kandidatai.

Tai perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda, konservatorių premjerė Ingrida Šimonytė, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Laisvės partijos iškeltas Dainius Žalimas, save išsikėlęs advokatas, teisės profesorius Ignas Vėgėlė, Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis, „Nemuno aušra“ partiją neseniai įsteigęs, parlamentaro mandato atsisakantis Remigijus Žemaitaitis, save išsikėlęs gydytojas Eduardas Vaitkus ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Giedrimas Jeglinskas.

Visiems šiems kandidatams šiuo metu pats darbymetis: likus paskutinėms dienoms iki finišo tiesiosios jie daug dėmesio skiria aktyviai komunikacijai bei bendravimui su žiniasklaida, debatams ir bet kokiam pasirodymui kuo didesnei visuomenės daliai, taip tikintis dar neapsisprendusį rinkėją palenkti savo pusėn.

Tačiau tai padaryti ne visada yra taip paprasta. Juk nemenka dalis piliečių nori geriau susipažinti su kandidatu, už kurį rengiasi atiduoti savo balsą, tad nori žinoti ne tik esminius jo rinkiminės programos punktus, tačiau ir tai, ką jis galvoja vienu ar kitu visuomenę galbūt poliarizuojančiu ir skaldančiu klausimu.

Būtent todėl 77.lt pristato specialią rubriką, kurioje skelbiame kandidatų į prezidentus poziciją labiausiai visuomenę supurčiusiais klausimais.

Pirmojo straipsnių ciklo tema buvo Stambulo konvencija bei jos ratifikavimo klausimas. Antroje straipsnių ciklo dalyje domėjomės kandidatų požiūriu į COVID-19 pandemijos metu Lietuvoje plačiai pritaikytą, tačiau itin prieštaringai visuomenėje vertintą galimybių pasą.

Šioje, jau trečiojoje straipsnių ciklo dalyje klausėme kandidatų nuomonės dėl Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlytos ir tiek tarptautinėje, tiek ir Lietuvos bendruomenėje plačiai aptarinėtos iniciatyvos siųsti NATO bei Lietuvos karius į Ukrainą.

Visiems aštuoniems kandidatams į Lietuvos prezidentus uždavėme klausimą, ar jie, tapę šalies vadovais, pritartų Lietuvos karių siuntimui į Ukrainą. Šį kartą kandidatų nuomonės ir vėl išsiskyrė.

Karių siuntimas į Ukrainą sukėlė aštrias diskusijas

Tarptautinėje erdvėje bei Lietuvoje jau kurį laiką netyla diskusijos apie Prancūzijos prezidento E. Macrono pareiškimą, jog jis esą neatmeta galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą; E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.

Toks siūlymas buvo įvertintas įvairiai. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas siųsti karių į Ukrainą neketina. JAV pateikė analogišką poziciją, tačiau pabrėžė, kad partneriams savo pajėgų dislokuoti Ukrainoje neuždraus.

Tačiau tokios valstybės kaip Lietuva bei kitos Baltijos šalys ar Lenkija, idėją suskubo paremti. Kita vertus, prieštarų dėl šio klausimo nestinga. Kol vieni Lietuvos politikai sveikino tokią Prancūzijos vadovo iniciatyvą, kiti kalba apie tai, kad žengę šį žingsnį tik didiname pavojų sau.

Pati Lietuvos visuomenė šiuo klausimu taip pat yra išreiškusi poziciją. Apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų pasisako prieš bet kokį Lietuvos pajėgų dislokavimą Ukrainoje.

Beveik 56 proc. respondentų karių siuntimui nepritaria, apie 15 proc. – pritaria, tačiau tik tokiu atveju, jei tą darytų ir sąjungininkai, dar panašiai tiek – pasisako už karių siuntimą, tačiau tik tam, jog būtų apmokyti ukrainiečiai. Lietuvos pajėgų dalyvavimą kariniuose veiksmuose Ukrainoje palaiko 3,5 proc. apklaustųjų^[1].

Labiausiai karių siuntimą palaiko valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) rinkėjai. Už karių siuntimą drauge su sąjungininkais pasisako 32,4 proc. už konservatorius balsuojančių respondentų, o karių siuntimui priešinasi 25,7 proc. šios partijos šalininkų.

Šiuo klausimu pasisakė ir į Lietuvos prezidento postą kandidatuojantys politikai. Kaip ir daugeliu atvejų, jų nuomonės ir vėl išsiskiria: vieni yra kategoriškai nusiteikę prieš bet kokias diskusijas apie Lietuvos karių siuntimą į Ukrainą, kiti iniciatyvas sveikina.

E. Vaitkus teigia, kad karius į Ukrainą galėtų siųsti tik šalies išdavikai

Kandidatas į prezidentus E. Vaitkus 77.lt pateikė savo poziciją lietuvių karių siuntimo į kariaujančią Ukrainą klausimu.

Jo teigimu, Lietuvos karius siųsti į Ukrainą gali tik Lietuvos išdavikai arba bepročiai.

„Toks veiksmas grasina perkelti karo veiksmus į Lietuvos teritoriją“, – sako E. Vaitkus.

Kandidato į prezidentus teigimu, tokia mintis jau yra brandinama nuo pat 2023 metų liepos mėnesio, o apie tai pasisakė ir NATO generalinis sekretorius, teigdamas, kad Lenkija ir Pabaltijo šalys gali suaktyvinti pagalbą Ukrainai „įskaitant karius vietoje“, tačiau tai nebus NATO karinė operacija.

R. Žemaitaitis teigia, kad pirmiausia reikia mobilizuoti pačios Ukrainos piliečius

Kandidatas į prezidentus R. Žemaitaitis taip pat sutiko pasidalinti savo mintimis apie visuomenę bei pačius politikus poliarizuojantį klausimą. Šiuo atveju politikas laikosi gana griežtos nuomonės.

„Nepritariau ir kelis kartus sakiau prieš“, – teigia R. Žemaitaitis.

Jo teigimu, prieš diskutuojant apie NATO šalių karių siuntimą į Ukrainą, atsigręžti reikėtų į pačios Ukrainos piliečius.

„Jeigu trūksta karių Ukrainai, tai pirma mobilizuoti jų piliečius, kurie gyvena svetur, o ne Ukrainoje“, – teigia kandidatas į prezidentus.

I. Vėgėlė primena, kad net NATO karių siuntimui neprimena

Kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė 77.lt taip pat atskleidė savo neigiamą nuomonę dėl galimo lietuvių karių siuntimo į Ukrainą.

„Nepritarčiau. Mane stebino, pozityvus Macrono iniciatyvos vertinimas tiek iš prezidento Gitano Nausėdos lūpų, tiek iš krašto apsaugos ministro ir buvusio, ir dabartinio Kasčiūno, lūpų“, – sako I. Vėgėlė.

Jo teigimu, kalbant apie šią iniciatyvą, reikia visuomenei priminti, kad tai nebūtų tik NATO karių siuntimas, o veikiau būtų individualios valstybės karių siuntimas.

„NATO šitai iniciatyvai taip pat nepritaria ir sako, kad NATO tikrai karių nesiųs, bet jei valstybės apsispręstų ir norėtų daryti, tai jos yra laisvos daryti, ką nori. NATO nesikiša į valstybių suverenerius sprendimus“, – akcentuoja teisininkas I. Vėgėlė.

Vis dėlto, kandidatas viliasi, kad ateityje šios iniciatyvos bus atsisakyta.

„Viliuosi, kad ateityje bus veikiama ne kitų valstybių interesais, o Lietuvos interesais, nes pirma norint vertinti bet kokios kitos valstybės vadovo veiksmus, reikėtų vertinti per Lietuvos interesą“, – sako I. Vėgėlė.

A.Mazuronis teigia, kad karių siuntimui reikia viso Aljanso pritarimo

77.lt komanda domėjosi ir Darbo partijos kandidato A. Mazuronio pozicija dėl karių siuntimo į Ukrainą. Jo komanda patikino, kad kandidatas savo atsakymus pateiks, tačiau jų vis dar nesulaukus, patys apžvelgėme, ką A. Mazuronis šia tema kalbėjo viešojoje erdvėje.

Darbo partijos vadovas yra sakęs, kad diskutuojant dėl NATO šalių karių siuntimo į Ukrainą, reikia viso Aljanso pritarimo.

„Arba visas NATO, arba ne, nes bet kokios pasekmės, kurios gali išplaukti iš tokių sprendimų, turėtų prisiimti visas NATO“, – sakė jis^[2].

Tačiau A. Mazuronis taip pat kvestionavo tokį žingsnį, klausdamas, ar tai gali lemti tolesnę konflikto eskalaciją.

„Ar Aljansas yra pasiruošęs stotį į tiesioginę konfrontaciją su Rusija, kad ir Ukrainos teritorijoje, ar nėra pasiruošęs. Ar mes pasiruošę uždegti Trečiajam pasauliniam karui žalią šviesą, ar ne“, – kalbėjo A. Mazuronis.

G. Nausėda sveikino E. Macrono idėją siųsti karius į Ukrainą

Dabartinis šalies vadovas ir perrinkimo siekiantis G. Nausėda į 77.lt klausimą dėl karių siuntimo į Ukrainą atsakyti nesiteikė. Tačiau kiek anksčiau G. Nausėda sveikino plačiai tarptautinėje ir vietinėje erdvėje aptarinėjamą idėją Vakarų valstybėms Ukrainoje vykdyti karines misijas.

„Misijų siuntimas į Ukrainos teritoriją – kaip idėją, aš ją pasveikinau“, – sakė G. Nausėda.

G. Nausėda taip pat teigė, kad šią idėją būtina svarstyti. Pasak jo, svarbiausia, kad priimant sprendimus pagrindiniu motyvu netaptų siekis įtikti Kremliui.

„Jei mes pradėsime reaguoti taip, kad šitas nepatiks Putinui arba šitas sukels tą ar aną... Tada mes jokio sprendimo nepasieksime. Todėl vakar ir prezidentui bei spaudai pasakiau: baikime sau braižyti raudonąsias linijas. Raudonąsias linijas braižydami mes tik padedame Putinui, kuris pradeda galvoti, kad esame lengvai nuspėjami ir jis gali mumis manipuliuoti“, – teigė G. Nausėda.

I.Šimonytė mano, kad lietuvių instruktoriai galėtų apmokyti ukrainiečius

Konservatorių kandidatė I. Šimonytė į 77.lt klausimus šia tema taip pat nesureagavo, tačiau kalbėti apie tai viešojoje erdvėje laiko randa.

Neseniai ji teigė, kad neatmeta, jog Lietuvos kariai instruktoriai galėtų apmokyti ukrainiečius. Anot jos, užsitikrinus tinkamą oro gynybą, būtų įmanoma suvaldyti lietuvių instruktoriams kylančias rizikas.

„Pagalbos formų ar kažkokių įsitraukimo būdų, matyt, yra įvairių. Manau, ką prezidentas Macronas pasakė ir kas yra svarbiausia iš jo pasakymo – svarbiausia, kad mes neturime sau nusibraižyti raudonų linijų ir labai uoliai sakyti, kad mes tų raudonų linijų laikysimės, kai kitoje pusėje yra žmogus, kuris neturi jokių raudonų linijų ir jis išsitraukia branduolinę šaškę ir ja mosikuoja kas antrą dieną. Akivaizdu, kad mes negalime būti atversta knyga, kuri tiesiog guli ant stalo, kad Putinas tiesiog galėtų tą knygą paskaityti ir viską žinoti, ką mes darysime“, – pabrėžė ji.

D. Žalimo pozicija dėl karių siuntimo į Ukrainą neaiški

Laisvės partijos iškeltas D. Žalimas 77.lt nesugebėjo pateikti savo nuomonės dėl galimo lietuvių karių siuntimo į karą Ukrainoje. Ankstesnių jo pasisakymų šia tema mums rasti nepavyko.

G. Jeglinskas šia tema nekalba, tačiau nuomonę reiškia jį iškėlusios partijos atstovai

G. Jeglinskas į 77.lt klausimus šia tema atsakyti taip pat nepanoro. Tai gali stebinti: juk šis kandidatas visos rinkiminės kampanijos metu dažnai primena savo karinę patirtį, studijas prestižinėje Vest Pointo akademijoje arba darbą NATO, tačiau viešai pateikti jo kompetenciją lyg ir atitinkančias įžvalgas visuomenei labiau aktualiais klausimais, vengia.

Kita vertus, jį iškėlusios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuva“ vadovas Saulius Skvernelis apie galimą Lietuvos karių siuntimą į Ukrainą yra kalbėjęs.

S. Skvernelis yra teigęs, kad savanoriškos misijos Irake ar Irane jau vyko, o tuo metu irgi vyko diskusijos dėl saugumo; jo teigimu, riejimasis dėl šio pasiūlymo palankiausias Kremliui.

„Ana pusė matydama, kad mes pradedame bėgioti į krūmus arba, atsiprašant, šiek tiek daryti į kelnes, tai juos tik stiprina“, – sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis.

Prezidento rinkimai – jau netrukus

Lietuvos prezidento rinkimai vyks jau netrukus – šių metų gegužės 12 dieną; jei prireiks, antrasis rinkimų turas vyks dar po dviejų savaičių.

Kaip rodo kovo viduryje atlikta visuomenės apklausa, daugiausiai šansų šiuo metu laimėti prezidento rinkimuose turi G. Nausėda. Jo palaikymas siekia 44,4 proc.

Tačiau G. Nausėdą vejasi ir antroje vietoje užtikrintai yra įsitaisęs I. Vėgėlė. Jo palaikymas siekia 9,4 proc.

Savo balsą atiduoti už I. Šimonytę rengiasi 5,8 proc. respondentų, o kiti kandidatai neperžengia 5 procentų ribos.