Galimybių pasas: vieni kandidatai teigia, kad tai skirstymas ir diskriminacija, kiti įžvelgė naudą

Kandidatai į prezidentus atsako į 77 klausimus

Lietuva gyvena laukimo nuotaikomis – gegužės 12 d. šalyje vyks prezidento rinkimai, kuriuose pergalės sieks aštuoni politinių partijų remiami arba save savarankiškai išsikėlę kandidatai.

Tai perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda, ministrė pirmininkė, konservatorė Ingrida Šimonytė, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Laisvės partijos iškeltas Dainius Žalimas, save išsikėlęs advokatas, teisės profesorius Ignas Vėgėlė, Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis, „Nemuno aušra“ partiją neseniai įsteigęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, save išsikėlęs gydytojas Eduardas Vaitkus ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Giedrimas Jeglinskas.

Visi jie paskutines dienas iki rinkimų netinginiauja: daug dėmesio skiria aktyviai komunikacijai bei bendravimui su žiniasklaida, debatams ir bet kokiam pasirodymui kuo didesnei visuomenės daliai. Taip tikimasi dar neapsisprendusį rinkėją palenkti savo pusėn.

Tačiau paveikti rinkėją ne visada yra taip paprasta. Nemenka dalis piliečių nori atidžiai susipažinti su kandidatu, už kurį rengiasi atiduoti savo balsą, jo ideologija, rinkimine programa bei planais, siekia suvokti kandidatų pažiūras net itin prieštaringais, visuomenę priešinančiais klausimais.

Būtent todėl 77.lt pristato specialią rubriką, kurioje skelbiame kandidatų į prezidentus poziciją labiausiai visuomenę supurčiusiais klausimais.

Pirmojo straipsnių ciklo tema buvo Stambulo konvencija bei jos ratifikavimo klausimas. Antroje straipsnių ciklo dalyje paliesime COVID-19 pandemijos metu Lietuvoje plačiai pritaikyto, tačiau itin prieštaringai visuomenėje vertinto galimybių paso temą.

Visiems aštuoniems kandidatams į Lietuvos prezidentus uždavėme klausimą apie tai, ar tapę šalies vadovai, ateities pandemijų metu pasiryžtų vėl pritaikyti šį dokumentą. Kandidatų nuomonės šiuo klausimu ypatingai prieštaringos.

Galimybių pasas tapo visuomenės susipriešinimo objektu

Kontraversiškai vertinamas galimybių pasas pradėjo veikti beveik prieš trejus – 2021 m. gegužės mėnesį. Konservatoriai ir laisviečiai su liberalais bandė argumentuoti, kad imunitetą nuo koronaviruso turintiems asmenims jis turėjo suteikti galimybę neužsidaryti namuose, kiek leidžia pandeminiai ribojimai – naudotis paslaugomis, o verslams – leisti dirbti ir taip išvengti visiško užsidarymo ar net galimo bankroto. Galimybių pasas tarsi čipas gyvūnui buvo suteikiamas QR kodo formatu telefone.

Tačiau praktikoje galimybių paso pritaikymas nebuvo toks paprastas ir ilgainiu sukėlė daugybę diskusijų. Piliečius priešino tai, kad galimybių pasą galėjo gauti tik nuo COVID-19 pasiskiepiję, juo persirgę, ne senesnį nei 24 valandų antigeno testą pasidarę ir neigiamą atsakymą turintys arba ne daugiau kaip prieš 72 valandas koronaviruso tyrimą pasidarę asmenys^[1].

Tačiau visi likę piliečiai susidūrė su sunkumais patenkant į daugumą viešų vietų ar net į savo darbovietę. Tuomet virusu taip ir nesirgę, o skiepytis atsisakantys žmonės buvo priversti rinktis tas paslaugas, kurios galimybių paso reikalavimo netaikė (tokių buvo mažuma) arba turėjo nuolat testuotis vien tam, kad galėtų apsipirkti prekybos centre ar išsaugoti savo darbą.

Tokia situacija poliarizavo visuomenę: tie, kurie galimybių pasu sėkmingai naudojosi, nesuprato kritikos šiai praktikai, tačiau kiti skundėsi Konstitucijos, žmogaus teisių bei laisvių pažeidimais. Toks visuomenės susipriešinimas atsispindėjo ir įvairiose apklausose.

2021 m. pabaigoje atliktoje visuomenės apklausoje gauti duomenys atskleidė, kad galimybių paso susiejimui su trečia vakcinos doze daugiau nei pusė gyventojų nepritarė. Tarp apklaustųjų, tam nepritarė 53,7 proc., o pritarė 28,2 proc. Net 63,4 proc. respondentų tuomet taip pat nepritarė galimybių paso įvedimui vaikams nuo 12 metų amžiaus^[2].

Galimybių pasas valdžios sprendimu nustojo veikti 2022 m. vasario mėnesį („netikėtai“ sutapo su karo Ukrainoje pradžia). Tuomet prekybos ar paslaugų vietose buvo sustabdytas dokumento tikrinimas, nors kurį laiką dar buvo palikti žmonių srautų, kaukių dėvėjimo ar kiti panašūs sveikatos saugos reikalavimai.

E. Vaitkus: galimybių pasas buvo pagrįstas ne medicinine informacija ir įrodymais

Kandidatas į prezidentus E. Vaitkus, su 77.lt pasidalinęs savo pozicija galimybių paso klausimu teigė, kad šis reikalavimas nuo pat pradžių buvo problematiškas ir prieštaraujantis svarbiausiems mūsų valstybės įstatymams.

„Galimybių pasas buvo ir yra prieštaraujantis Lietuvos Konstitucijai ir tai buvo aišku nuo pat jo įvedimo. Jis buvo pagrįstas ne medicinine informacija ir įrodymais, o politiniu siekiu kontroliuoti visuomenę“, – sako E. Vaitkus.

Kandidatas į prezidentus taip pat teigia, kad farmacinių firmų klinikinių tyrimų dizainas buvo toks, jog jis niekaip neišsprendė klausimo, ar skiepijimas nuo Covid-19 apsaugo nuo viruso plitimo.

„Anglijos medicininio žurnalo publikacija atskleidė, kad „Pfizer“ klinikinis tyrimas apie vakcinos nuo Covid-19 efektyvumą nebuvo atliktas prisilaikant būtinųjų reikalavimų, ir todėl tyrimo rezultatai buvo niekiniai, jų vertinti nebuvo galima“, – teigia E. Vaitkus.

R. Žemaitaitis: galimybių pasas neturėjo būti taikytas būtent taip

Kandidatas į prezidentus R. Žemaitaitis savo 77.lt pateiktame atsakyme teigė, kad galimybių pasas nebuvo pritaikytas naudoti būtent taip, kaip jis buvo naudotas.

„Noriu tikėti, kad mes politikai, visuomenė ir socialiniai partneriai pasimokėme ir tvarkos ir metodikos, kuri buvo taikoma. Galimybių pasas ta apimtimi neturėjo būti taikomas, koks jis veikė“, – teigia R. Žemaitaitis.

Paklaustas apie tai, ar ateityje galimybių pasas dar galėtų būti taikomas, kandidatas į prezidentus atsakė neigiamai, išreiškęs viltį, kad valdžia šiuo keliu vėl nebeitų.

„Nemanau, kad atsirastų politikų, kurie norėtų taikyti“, – pabrėžė kandidatas į prezidentus.

I. Vėgėlė: galimybių pasas tai žmonių skirstymas ir diskriminavimas

Kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė savo požiūriu į galimybių paso taikymą taip pat sutiko pasidalinti su 77.lt. Jo teigimu, ši praktika pasižymėjo žmonių skirstymu ir diskriminavimu.

„Aš kovojau prieš, labai aktyviai, prieš privalomą galimybių pasą, prieš žmonių skirstymą, prieš žmonių segregaciją, prieš žmonių diskriminavimą. Galimybių pasas veikė prieš konstitucinį žmogaus orumą, prieš žmogaus teisę į savo privatų gyvenimą, į apsisprendimo teisę“, – teigia kandidatas į prezidentus, teisininkas I. Vėgėlė.

Kandidatas į prezidentus pabrėžia, kad tapęs valstybės vadovu ir įgijęs galių spręsti, šio dokumento panaudojimo vienareikšmiškai nekartotų.

I. Vėgėlė, tapęs prezidentu, taip pat kritiškiau žvelgtų į daugelį kitų iniciatyvų, susijusių su visuomenės sveikata.

„Neteikčiau seimui ratifikuoti ir nepritarčiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) naujajai pandemijos sutarčiai, kuri šiuo metu yra svarstoma PSO. Taip pat paskirčiau tik tokį sveikatos apsaugos ministrą, kuris nepasirašinėtų PSO sveikatos priežiūros taisyklių, kurių pakeitimas Lietuvai yra nenaudingas ir perduoda tam tikrų suvenerių galių įgyvendinimą“, – sako kandidatas.

G. Nausėda galimybių pasą laikė pandemijos valdymo, bet ne skiepijimo įrankiu

Dabartinis valstybės vadovas, antros kadencijos siekiantis G. Nausėda patikslinti savo pažiūrų 77.lt komandai dėl visuomenėje daug audrų sukėlusio galimybių paso nepanoro, bet kaip prezidentas, šia tema jis ne kartą pasisakė viešumoje, dar pačiame pandemijos valdymo pike.

Tačiau kaip dauguma kitų atvejų, prezidento pozicija ir šiuo klausimu buvo prieštaringa ir kintanti. 2022 m. jis galimybių paso idėjos nesmerkė, tačiau teigė, kad jį reikėtų taikyti kitaip. Kaip, žinoma, prezidentas ir nepasakė.^[3].

2021 m. G. Nausėda sakė, kad galimybių pasas privalo būti epidemijos valdymo įrankiu, o ne priverstiniu skiepijimosi skatinimo instrumentu.

Vis dėlto, keisti galimybių paso naudojimo tvarką ar net paraginti valdančiuosius visiškai jo atsisakyti jis taip ir nedrįso.

I. Šimonytė kartojo, kad galimybių paso nauda yra įrodyta tyrimais

Premjerė I. Šimonytė bei jos komanda taip pat ignoravo 77.lt užduotus klausimus apie koronaviruso pandemijos metu taikytą galimybių pasą. Tačiau kaip Vyriausybės galva, ji visą laiką teigiamai vertino šį dokumentą ir kritiką atmetė.

I. Šimonytė ne kartą kartojo, kad galimybių paso naudą įrodo tarptautiniai tyrimai, pavyzdžiui, Briugelio instituto tyrimas, kuris vertino panašių dokumentų poveikį skatinant skiepytis^[4].

Ji taip pat teigė, kad esant poreikiui, Vyriausybė galėtų nuspręsti pratęsti galimybių paso naudojimą, nes tai „yra pasiteisinusi priemonė, gerai veikusi, ir leidusi pasiekti bent keletą tikslų“^[5].

D. Žalimas tapo galimybių paso idėją pasiūliusios partijos kandidatu

Laisvės partijos kandidatas į prezidentus D. Žalimas, kaip ir du pastarieji aukščiau aptarti jo kolegos taip pat nepanoro savo pozicijos galimybių paso klausimu atskleisti 77.lt.

Iki viešai jo paskelbtos žinios apie dalyvavimą prezidento rinkimuose, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas apie šį dokumentą kalbėjo gana abstrakčiai, vienu atveju sakė, jog „jeigu suvaržymai yra būtini ir proporcingi, kai kurias teises varžyti galima, bet atskiros priemonės klausimų kelia“^[6].

Kita vertus, D. Žalimas tapo Laisvės partijos kandidatu, o būtent šis politinis darinys buvo pagrindinis galimybių paso iniciatorius.

G. Jeglinskas galimybių paso klausimu liko nebylus

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas G. Jeglinskas 77.lt taip pat nesiteikė atsakyti į klausimus dėl galimybių paso.

Tikrąją kandidato poziciją šiuo klausimu sudėtinga susidaryti ir iš ankstesnių jo pasisakymų: pastaruosius metus NATO dirbęs kandidatas Lietuvos aktualijas viešai aptarti pradėjo tik paskelbęs apie savo dalyvavimą prezidento rinkimuose.

Tačiau aiški yra partijos, kuri iškėlė G. Jeglinsko kandidatūrą, pozicija. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis yra teigęs, kad galimybių pasas yra reikalingas paremti paslaugų sektorių, smulkųjį ir vidutinį verslą^[7]. Tad tikėtina, kad G. Jeglinsko nuomonė šiuo visuomenėje itin prieštaringai vertinamu klausimu sutinka su partijos nuomone.

A. Mazuronis: pats buvo pasiskiepijęs, bet reiškė abejonę dėl galimybių paso teisėtumo

77.lt komanda domėjosi ir Darbo partijos kandidato A. Mazuronio pozicija galimybių paso klausimu. Jo komanda patikino, kad kandidatas savo atsakymus pateiks, tačiau jų vis dar nesulaukus, apžvelgėme, ką A. Mazuronis apie galimybių pasą kalbėjo pandemijos metu.

Pats A. Mazuronis teigė, kad yra pasiskiepijęs tris kartus, turėjo europinį galimybių pasą^[8].

Tokią informaciją šalies žiniasklaidai jis atskleidė po to, kai įsigaliojo nuostata, jog seimo nariai, norintys patekti į parlamentą, privalo pateikti galimybių pasą.

Vis dėlto, tada jis reiškė ir abejonę, dėl skiepytų bei neskiepytų seimūnų skirstymo ir to teisėtumo.

„Kiek aš bebūčiau šalininkas to reguliavimo, kad reikia atskirti skiepytus ir neskiepytus žmones, vis tiek reikia sąžiningai pasakyti, kad toks reguliavimas, man atrodo, prasilenkia su teise ir pagrindiniu šalies dokumentu, t. y. Konstitucija“, – teigė jis.

Prezidento rinkimai – jau netrukus

Lietuvos prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12 dieną, jei prireiks, antrasis rinkimų turas vyks po dviejų savaičių.

Kaip rodo kovo viduryje atlikta visuomenės apklausa, daugiausiai šansų šiuo metu laimėti prezidento rinkimuose turi G. Nausėda. Jo palaikymas siekia 44,4 proc. Jį vejasi ir antroje vietoje užtikrintai esantis I. Vėgėlė. Jo palaikymas siekia 9,4 proc.

Savo balsą atiduoti už I. Šimonytę rengiasi 5,8 proc. respondentų, o kiti kandidatai neperžengia 5 procentų ribos.