Kaip sėkmingai susidoroti su artėjančiu stresu dėl mokslo metų?
Mokslo metų pradžia, ypač pirmieji mėnesiai, yra stresinis laikotarpis tiek vaikams mokyklose, tiek jaunimui universitetuose ir kolegijose. Nepamirškime ir tėvų, kurie patiria visas vaikų emocijas kartu su jais.
Problemos vienija, bet stresas gali itin skaudžiai paveikti tiek kasdienes veiklas, tiek santykius šeimoje ar su kitais artimaisiais. Yra būdų, padedančių kovoti su emocijomis ir stresu, kuris kyla dėl naujų, nepatirtų dalykų ir chaoso, kuris sujaukia ramų vasarotojų gyvenimą. Tai išgyventi tampa sunkiau, kai tenka tvarkytis su kitais iššūkiais[1].
Grįžimas į mokyklą po malonių vasaros atostogų daugeliui mokinių gali būti nelengvas išbandymas. Tai ypač aktualu tiems, kurie susiduria su mokymosi sunkumais, tokiais kaip ADHD, ADD, kurie nustatomi vis dažniau. Kasdienį stresą pakelti trukdo ir nuolatinis nerimas dėl disleksijos ar diskalkulijos. Taip pat daug streso kyla ir vaikams, kurie pradeda lankyti naują mokyklą ar eina į pirmą klasę. Nors dauguma mokinių gana greitai įveikia pradinį nerimą, tėvai turėtų būti budrūs.
Jei nerimas išlieka arba jei atsiranda fizinių simptomų, tokių kaip galvos ar skrandžio skausmai, patartina pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu. Jei jūsų vaikas turi obsesinį-kompulsinį sutrikimą arba kovoja su ADHD, dėmesio sutrikimais, mokyklos aplinka jam gali pasirodyti pribloškianti arba kelianti nerimą. Žinios yra pirmas žingsnis į savarankiškumą, ypač kai kalbama apie mokymosi sunkumus[2].
Efektyvūs mokymosi įpročiai yra raktas į sėkmę kaip užklumpa sunkumai
Labai svarbu padėti savo vaikui suprasti jo mokymosi problemų pobūdį ir kaip šios problemos jį veikia įvairiose aplinkose. Reikalingi mokymosi įpročiai is taisyklės. Pavyzdžiui, jei jūsų vaikas yra lengvai išsiblaškęs arba impulsyvus, mokytis su draugais gali būti ne visai idealu. Vietoj to mokymuisi skirkite ramią vietą namuose.
Jei dideli projektai juos vargina, suskaidykite šias užduotis į mažesnes, lengvai įveikiamas dalis. Labai svarbu planuoti iš anksto, įskaitant strategijas, kaip elgtis praleistų užduočių ar neįvykusių testų atveju. Skatinkite vaiko savarankiškumą leisdami jam prisiimti nedidelius įsipareigojimus, pavyzdžiui, pačiam susipakuoti mokyklinį krepšį[3].
Taip ugdomas gebėjimų jausmas. Ne mažiau svarbu skirti laiko poilsiui ir džiaugsmą teikiančiai veiklai, nes tai gali padidinti savivertę. Praktinių patarimų, kaip sklandžiai pradėti mokslo metus siūlo daktarė Krisztina Bohács, kognityvinės terapijos ekspertė, psichologė ir intelekto tyrinėtoja. patarimai tinka tiek vaikams tiek tėvams.
- Atstatyti miego grafiką: Siūlome: anksčiau gultis į lovą, kad miegotumėte bent 8 valandas. Padėkite vaikams prisitaikyti prie ritmo. Gali būti naudingas žadintuvas, signalizuojantis apie pasiruošimą miegui.
- Sutvarkykite savo erdvę: Išvalykite savo kambarį ir darbo vietą. Pasilikite tik būtiniausius ankstesnių mokslo metų daiktus. Kompiuterio failų ir darbastalio sutvarkymas taip pat gali sudaryti sąlygas produktyvumui.
- Atnaujinkite muzikos grojaraščius: Sukurkite grojaraščius, kurie motyvuotų mokytis, pakeltų nuotaiką ir padėtų atsipalaiduoti po sunkios dienos.
- Nustatykite aiškius tikslus: Užsibrėžkite konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus ir apibrėžtus laike tikslus. Pavyzdžiui, siekite atlikti užduotis likus dienai iki jų atlikimo termino, kad liktų laiko pataisymams.
- Būkite metodiški: gerai organizuokite savo mokymosi medžiagą, nesvarbu, ar pageidaujate segtuvų, dokumentų tvarkyklių, ar skaitmeninių aplankų. Be to, darykite visų svarbių failų atsargines kopijas debesyje.
- Susiraskite mokymosi draugą: Bendradarbiaukite su žmogumi, kuris galėtų padėti jums taisyti ir dalytis užrašais.
- Naudokite terminų kalendorių: Naudokite bet kokį jums tinkamą kalendorių, fizinį, skaitmeninį ar specializuotą programėlę, terminams sekti.
- Peržiūrėkite ankstesnes pamokas: Prisijunkite prie internetinių paskaitų ir medžiagos, kad atsinaujintumėte tai, ko mokėtės ankstesniais metais.
Labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą! Neleiskite, kad mokykliniai darbai užimtų visą jūsų laiką; palaikykite ir sveiką socialinį gyvenimą. Tinkama mokslo metų pradžia gali suteikti teigiamą toną ateinantiems mėnesiams. Tėvams svarbu išklausyti vaiko rūpesčius, neperkeliant jam savo rūpesčių. Siūlykite palaikančią aplinką, o jei mokykla jums nauja, skirkite laiko susipažinti su ja prieš pirmąją dieną. Papildomas pagalbinis personalas mokykloje taip pat gali būti neįkainojamas šaltinis jūsų vaikui.
Paaugliai išgyvena itin sunkiai, nes spaudimas dėl gerų rezultatų kelia daugiau įtampos
Kai Nora Huynh, vidurinės mokyklos jaunesnioji moksleivė, gavusi savo pažymių knygelę pamatė, kad joje nėra nepriekaištingo 4,0 balo, ji buvo sugniuždyta. Ji jautėsi esanti beviltiška ir ilgai verkė, kaip pasakojo jos motina Jennie Huynh iš Alamedos, Kalifornijos valstijos. Nors Nora pasiekia koledžo lygio rezultatus, ji lygina save su savo draugais, kurie lanko pakankamai pažangių kursų, kad jų vidurkis viršytų 4,0 balo. Skauda širdį matyti juos tokius, kai vaikai tikrai puikiai mokosi. Dėl akademinio spaudimo atsirado ir fizinių simptomų; 16 metų Nora dažnai jaučiasi pavargusi, irzli ir skundžiasi galvos skausmais[4].
Socialinių tinklų apklausoje apie paauglių patiriamą stresą buvo gautas didžiulis atsakas. 16-metė Bretta McCall iš Sietlo teigė, kad akademinis spaudimas visada buvo nuolatinis jos gyvenime. Connoras Westas iš Naujojo Džersio kalbėjo apie didžiulį užduočių kiekį. Kelly Farrell iš Delavero atkreipė dėmesį į tai, kad dauguma žmonių šią problemą menkina, nors jai pačiai buvo diagnozuotas panikos sutrikimas ir generalizuotas nerimo sutrikimas po tokio sudėtingo laikotarpio mokykloje.
Amerikos psichologų asociacijos klinikinė psichologė ir visuomenės švietimo koordinatorė Mary Alvord patvirtino, kad tėvai turi pagrindo nerimauti. Truputis streso gali būti naudingas, tačiau pernelyg didelis stresas yra žalingas bendrai asmens sveikatai. Beveik 40 % tėvų, dalyvavusių apklausoje, nurodė, kad jų vyresniųjų klasių moksleiviai patiria didelį akademinį stresą, pirmiausia susijusį su mokykliniais darbais, o ne su socialinėmis problemomis ar patyčiomis.
Paaugliai taip pat kalba apie savo problemas. Amerikos psichologų asociacijos atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik pusė paauglių – 45 % – jaučiasi prislėgti akademinės naštos. M. Alvord teigia, kad nuolatinis stresas gali sukelti paralyžiuojantį panikos jausmą. Tėvai gali padėti savo vaikams, padėdami jiems įvertinti savo nerimą, ypač kai jie pradeda rutulioti kas būtų, jeigu būtų scenarijus.
Reikia skatinti vaikus, bet neleisti jiems perdengti ir užsiimti tokiu kiekiu veiklų ar prikaupti papildomų mokymų. Dažnai jie nesuvokia kiek patys gali įveikti. Pasak M. Alvord, kiekvienos šeimos tikslas turėtų būti subalansuotas gyvenimas. Tėvai gali padėti savo vaikams, patiriantiems stresą, padėdami jiems valdyti laiką ir nustatyti prioritetus. Veiksmingas planavimas gali gerokai sumažinti stresą, sako ekspertai.
