Seime pagaliau nuspręsta dėl kailinių žvėrelių fermų ateities
Ketvirtadienį į Seimo salę paskutiniam balsavimui grįžo įstatymo projektas, kuriuo Lietuvoje siekiama uždrausti kailių fermas. „Už“ balsavo 68, „prieš“ balsavo 25, susilaikė 15. Siūlymui pritarta[1].
Ši iniciatyva jau prieš balsavimą padalijo visuomenę į dvi dalis. Gyvūnų teisių gynėjai pasisakė už kailių fermų draudimą, pabrėždami, kad Lietuva yra pasiruošusi atsisveikinti su šia veikla, dėl kurios gyvūnai yra kankinami dėl puošmenos.
Tačiau ūkininkai baiminasi, kad dėl tokio įstatymo bus sužlugdomi ištisi verslai, į kuriuos investuoti milijonai eurų. Verslininkų teigimu, sprendimai dėl kailių fermų draudimo yra skubinami, tinkamai neįvertinus to poveikio.
Dėl kailinių žvėrelių fermų naikinimo Lietuvoje parlamentarai balsavo ir birželio mėnesį. Aplinkos apsaugos komitetas siūlė balsuoti už, Kaimo reikalų komitetas siūlė projektui nepritarti. Galiausiai už projektą balsavo 79, prieš – 11, susilaikė – 30.
Tuomet Seimo posėdyje pasisakė daug Seimo narių, daug jų projektą vertino skeptiškai, ragino vadovautis ne emocijomis, o sveiku protu. Tarp argumentų buvo tai, kad žvėrelių auginimas dėl kailio yra Lietuvos tradicija, verslas, kuriame dirba bent 1,5 tūkst. mūsų šalies žmonių.
Be to, atkreiptas dėmesys, kad Žemės ūkio ministerijos prašymu atlikta studija parodė, kad kailinių žvėrelių fermų uždarymas valstybei kainuos apie 57 mln. eurų. Ekspertai nesupranta, kodėl kaina tokia didelė, o klausimų sukėlė net pati tyrimo ataskaita, su PVM iš viso kainavusi net 36,3 tūkst. EUR.
Šiuo metu kailių fermas yra uždraudusios 19 Europos valstybių. Tokį sprendimą jau priėmusios ir kitos dvi Baltijos šalys Latvija bei Estija, taip pat Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos. Sprendimo be Lietuvos vis dar nepriėmė Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.
Seime netrūko aštrių diskusijų
Prieš balsavimą Seimo narė Ieva Pakarklytė ragino priimti kailinių žvėrelių fermų draudimo įstatymą tol, kol to padaryti Lietuvos neįpareigojo ES ar kitos organizacijos.
Parlamentarė Monika Ošmianskienė ragino atsižvelgti į tikslą, dėl ko, gyvūnai yra kankinami: dėl poreikio ar dėl siekio pasipuošti?
Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė teigė, kad šis verslas nesukuria jokios pridėtinės vertės: ji ragino palikti šį pseudo-verslą toms atsilikusioms valstybėms, kurios nepasiekė savo brandos ir raidos.
Tačiau parlamentaras Valius Ąžuolas teigė, kad tai yra istorinė galimybė sunaikinti verslą. Jis ragino verslininkus neišsigąsti, nes kitame Seime šis įstatymas jau gali būti pakeistas.
Darbo partijos atstovas Valdemaras Valkiūnas taip pat pasisakė už šio verslumo Lietuvoje tęsimą ir darbo vietų išsugojimą.
Parlamentaras Aurelijus Veryga teigė, kad įstatymas yra manipuliavimo pavyzdys: jis teigė, kad parlamentarų el. paštai yra užverčiami informacija apie kankinamus gyvūnus. Jis ragino grįžti prie sveiko proto ir balsuoti prieš.
Ūkininkai pasisako griežtai: taip bandoma su jais susidoroti
Dar prieš paskutinį balsavimą Seime verslininkai pasisakė apie tai, kad siekiant uždrausti kailių fermas, nustatytos kompensacijos sąlygos netenkina.
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininko Česlovo Tallat-Kelpšos teigimu, numatytos sumos pasitraukiantiems piktina.
Pasak jo, numatomos kompensacijos neatitinka rinkos situacijos, kur už vieną gyvūną galima gauti iki 500 eurų, bei jų suteikimo tvarka nuvertina augintojų, kurie dėl sunkmečio šiuo metu nelaiko žvėrelių, turtą.
„Kituose kraštuose už patelę mokama po 300,400 ar 500 eurų, Danijoje pakilo gal iki 700 eurų. O Lietuvoje skaičiuoja su iš nieko paimtu skaičiumi, paėmus mintį, kad reikia uždaryti verslą su 1 mln. eurų“, – sakė Č. Tallat-Kelpša.
Asociacijos vadovas žada Seimo sprendimą dėl kompensacijų už fermų uždarymą skųsti teismui, nes laiko jį nekonstituciniu ir teigia, kad šis prieštarauja tarptautiniams teisės aktams.
Apie susidorojimą su verslu kalbėta ir anksčiau. Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas, ekonomistas Marius Dubnikovas ir tas pats Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Č. Tallat-Kelpša ir anksčiau jau ne kartą kalbėjo apie tai, kad sprendimą naikinti kailinių žvėrelių fermas politikai nediskutuoja su ūkininkais.
Buvo spėliojama, kad galbūt jie bijo organizacijos „Tušti narvai“ puolimo, o VšĮ ,,Tušti narvai“ taip pat vengia atvirų susitikimų ir diskusijų su ūkininkais.
Ūkininkai teigė, jog nesupranta, kodėl kalbama apie etiką tik dėl kailinių gyvūnų atžvilgiu: juk neetiška auginti bet kokį gyvūną, kuris pasmerktas ankstyvai mirčiai tam, kad žmonės galėtų pramisti. Ūkininkai taip pat teigė bijantys, kad dėl etikos uždraudus auginti kailinius žvėrelius, netrukus ekstremalūs aktyvistai imsis drausti auginti vištas, kiaules ir kitus mėsai auginamus gyvūnus.
Kailių fermų draudimas įsigalios kitais metais, verslas galės pretenduoti į kompensacijas
Įstatymo projekte numatyta, jog kailių fermų draudimo įstatymas įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. Nuo tada besiverčiantiems šia veikla būtų galima gauti kompensacijas. 2027 m. sausio 1 d. įsigalios draudimas verstis kailinių žvėrelių auginimo veikla.
Nutraukiantiems šią veiklą Aplinkos komitetas numato laiptuotos kompensacijos principą: verslą uždarę 2024 m. gautų 3 Eur už kiekvieną gyvūną, 2025 m. 2 Eur, o pasitraukę iš rinkos 2026 m. – 1 Eur.
Visiems vykdžiusiems kailinių žvėrelių auginimo veiklą būtų suteikiama galimybė gauti valstybės finansavimą naudotiems įrenginiams, kurie niekur kitur negali būti panaudojami kitais tikslais, tvarkyti. Dirbusiems tokio tipo fermose numatoma suteikti kompensacijas iš valstybės biudžeto.
Dėl kailių fermų draudimo išmatuoti visuomenės nuomonę yra sudėtinga
Verslo pozicija aiški, tačiau ką apie kailinių žvėrelių fermų uždraudimą mano eiliniai lietuviai, neturintys su šia sritimi nieko bendro?
Tyrimų bendrovės „Norstat LT“ duomenys rodo, kad 92 proc. lietuvių teigia per pastaruosius penkerius metus nepirkę natūralaus kailio dirbinių, o 55 proc. visų suaugusiųjų pritartų šiam draudimui. 29 proc. pasisako prieš, o 16 proc. teigia neturintys nuomonės. Tačiau verta paminėti, kad šie duomenys negali būti visiškai tikslingi, nes apklausa atlikta organizacijos „Tušti narvai“ užsakymu.
Kita vertus, politologės Ainės Ramonaitės teigimu, Lietuvoje daugelis rinkėjų yra „žaliųjų pažiūrų“, net ir nepriklausomai nuo to, už kurią partiją balsuoja. Tai reiškia, kad bent teoriškai, su gamtos apsauga susiję klausimai rūpi skirtingų partijų rinkėjams.
Taigi, daroma prielaida, kad kailių fermų draudimas yra veikiau gyvenimo būdo, išsilavinimo, finansinės padėties, moralės bei vertybių klausimas, o ne politinės priklausomybės aspektas.
„Tyrimo rezultatuose matyti, kad didžioji dalis konservatorių, socialdemokratų, liberalų, „valstiečių“ bei „darbiečių“ rinkėjų pasisako už kailinių žvėrelių fermų draudimą. Tarp šių skirtingoms ideologinėms stovykloms priklausančių partijų rėmėjų kailių fermų draudimo klausimu nėra jokio statistiškai reikšmingo skirtumo. Išskyrus tai, kad Laisvės partijos rinkėjai draudimą remia labiau nei kitų didžiųjų partijų šalininkai. Tai yra labai įdomus skirtumas, palyginus su kitomis Vakarų šalimis, kuriose ekologiniai klausimai dažnai tampa aršių ideologinių debatų ašimi“, – teigia ji.
