Seimas apsisprendė dėl kailinių žvėrelių fermų: dauguma balsavo už draudimą
Šiandieną Seimas turėjo balsuoti dviems svarbiais gyvosios gamtos klausimais. Tiesa, vienas jų iš darbotvarkės buvo išimtas – tai naktinių taikiklių klausimas. Tačiau dėl kailinių žvėrelių fermų naikinimo Lietuvoje parlamentarai pasiryžo balsuoti. Aplinkos apsaugos komitetas siūlė balsuoti už, Kaimo reikalų komitetas siūlė projektui nepritarti. Galiausiai už projektą balsavo 79, prieš – 11, susilaikė – 30.
Prieš balsavo šie Seimo nariai: Valius Ąžuolas, Zigmantas Balčytis, Jonas Jarutis, Liudas Jonaitis, Kęstutis Mažeika, Andrius Palionis, Viktoras Pranckietis, Zenonas Streikus, Valdemaras Valkiūnas, Juozas Varžgalys ir Remigijus Žemaitaitis.
Kaip rašė Aplinkos apsaugos ministro patarėjas, gamtininkas ir fotografas Marius Čepulis svarbu nepamiršti tų Seimo narių, kurie nesutiko su šitokių fermų draudimu Lietuvoje.
„Stebėkit ir prisiminkit, kas balsuos už morališkai atgyvenusį verslą, kuris jau pridarė negrįžtamos žalos mūsų ekosistemoms, o kas balsuos, už tai, kad pabaigtumėm šią nesąmonę. Besipiktinantiems, o kaip su vištom ir kiaulėm? Kailiai tikrai nėra pirmo būtinumo prekės“, – savo socialiniame tinkle rašė jis[1].
Tiesa, Seimo posėdyje pasisakė daug Seimo narių, daug jų projektą vertino skeptiškai, ragino vadovautis ne emocijomis, o sveiku protu. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis išvardijo 10 priežasčių, kodėl projektui pritarti negalima. Tarp argumentų buvo tai, kad žvėrelių auginimas dėl kailio yra tradicija, verslas, kuriame, pasak jo, dirba 1,5 tūkst. žmonių, suinvestuoti milijonai į patalpas ir įrangą.
Parlamentarė Ieva Pakarklytė sakė, kad audinių kailis yra puošmena ir prabanga, net netinkama kaip šilumos šaltinis šaltu oru.
„Kailių pramonė visame pasaulyje yra mažėjanti. Paklausa formuoja pasiūlą, bet paklausa ateina iš tokių nuostabių rinkų, kaip Rusija ir Kinija. Man norėtųsi, kad Lietuva bent kartą nebūtų paskutinė, likusi už geležinės uždangos su Rytais, nebūkime bent šį kartą vienoje kategorijoje su Rusija, Baltarusija ir Kinija“, – sakė politikė.
Projekto autoriai sakė, kad siūlymai, kurie buvo išsakyti diskusijų metu, buvo išgirsti, padidintos išmokos, išplėstas kompensacijų sąrašas. Maža to, jie sakė,kad šį verslą turi 38 ūkininkai ar įmonės, o sektoriuje dirba vos 500 žmonių, tad sektoriaus panaikinimas neturėtų stambios žalos vietos ekonomikai ar darbingumui.
Ministerija ūkininkams skirti norėtų apie 57 mln. eurų
Yra preliminariai suskaičiuota, kiek tokių fermų uždarymas galėtų kainuoti valstybei.
Žemės ūkio ministerijos prašymu atlikta studija parodė, kad kailinių žvėrelių fermų uždarymas valstybei kainuos apie 57 mln. eurų. Tiesa, Seimo nariai siūlo didesnes išmokas, nors, tiesa, ir ne didžiausias, lyginant su kitomis Europos šalimis, kuriose tokio tipo fermos buvo uždarytos.
Tiesa, net ir 57 milijonai vieniems atrodo per didelė suma, kitiems – per maža. Rinkos tyrimą, siekdama išsiaiškinti kailinių žvėrelių ūkių padėtį Lietuvoje, užsakė Žemės ūkio ministerija. Vis dėlto pati tyrimo ataskaita, kainavusi 36,3 tūkst. su PVM, sukėlė klausimų kai kuriems ekspertams. Studiją atlikusi „Smart Continent LT“ konstatavo, kad šių verslų uždarymui reikėtų 57 mln. eurų.
VšĮ „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė pasakė, kad ši suma pinigų paimta „iš oro“.
„Ji yra tokio dydžio, kad čia valstybės apiplėšimas. Visiškai nepagrįsta, visiškai neaišku, kaip ją gauna. Jie taiko pavyzdžius, kurie neturi būti taikomi. Mes galvojame kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl neteisingai padaryto viešo pirkimo. Arba ta įmonė, kuri darė, visai neturi kompetencijos daryti tokią studiją, arba kita priežastis gali būti, kad jiems buvo sumokėta, kad padarytų taip, kaip reikia“, –kalbėjo „Tušti narvai“ vadovė.
Tačiau Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijai vadovaujantis Česlovas Tallat-Kelpša ne taip kritiškai vertina šią ataskaitą. Jo skaičiavimais, ūkiams uždaryti reikėtų kur kas didesnės sumos.
„Nes nenorime nieko plėšti, neprašome jokių milijonų, tačiau jeigu norima atimti iš mūsų legaliai sukurtą verslą, padaryti mūsų pastatytus pastatus, statinius ir visą infrastruktūrą beverčiais ir dar daugiau – juos nugriauti ir utilizuoti, tai turi pagal Konstituciją teisingai atlyginti“, – sakė Č.Tallat-Kelpša[2].
Seimo nariai siūlo didesnes kompensacijas kailinių žvėrelių augintojams
Seimo nariai vis dėlto siūlė gerokai solidesnę kompensaciją, kuri siekia 500 eurų už motininę patelę. Orientuojamasi į Olandijos pavyzdį, kur bendra kompensacijų suma siekė 72 mln. eurų. Politikai sako, kad jei mokėtume tokias kompensacijas, kaip Didžioji Britanija, iš biudžeto tektų atseikėti šimtus milijonų eurų.
Parlamentarai Andrius Palionis, Valius Ąžuolas ir Remigijus Žemaitaitis siūlo įstatymo pataisą, kuri numato solidesnes, „olandiško dydžio“ kompensacijas – nes kitokių Lietuva neišgalėtų išmokėti.
Pasak projekto autorių, Lietuvoje auginama apie 1,5 mln. šinšilų ir apie pusšimtį tūkstančio audinių. Visų jų augintojams netekus pragyvenimo šaltinio tektų dosniai atsiskaityti. Tiesa, nors Europoje kailinių žvėrelių fermas uždraudusios 19 šalių, kompensacijas ūkininkams išmokėjo tik dešimtis.
Projekto autoriai sako, kad kai kurioms valstybėms tokį įstatymą priimti buvo lengva – jos nebuvo nei vieno kailinių žvėrelių augintojo.
„Daugumoje valstybių ši verslo šaka buvo mažareikšmė arba išvis beveik neegzistavo, pavyzdžiui, Liuksemburgas 2018 m. uždraudė kailinių žvėrelių auginimą, nors ten nebuvo nė vienos fermos.
O šalyse, kuriose verslas egzistavo, buvo mokamos solidžios kompensacijos, – sako projekto autoriai[3].
Žemės ūkis nesupranta, kodėl kailinių žvėrelių fermas reikia naikinti
Spaudos konferenciją dar anksčiau surengę Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas, ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša spėliojo, kodėl kalbant apie sprendimą naikinti kailinių žvėrelių fermas politikai nesilaiko pas ūkininkus, ir spėliojo, kad galbūt jie bijo organizacijos „Tušti narvai“ puolimo.
„Stebime, kaip formuojamas išankstinis nuosprendis stipriai žemės ūkio šakai už jos akių – nepamatant ir neišklausant.
Nei religija, nei Europos Sąjungos teisės aktai nedraudžia laikyti kailinius žvėrelius“, – kalbėta spaudos konferencijoje ir pridurta, kad VšĮ ,,Tušti narvai“ taip pat vengia atvirų susitikimų ir diskusijų su ūkininkais.
Ūkininkai sako nesuprantantys, kodėl etika prikišama tik dėl kailio gyvūnus auginantiems ūkininkams. Juk, kad ir kaip begalvosi, neetiška auginti bet kokį gyvūną, kuris pasmerktas ankstyvai mirčiai tam, kad žmonės galėtų pramisti.
Ūkininkai sako, kad dėl etikos uždraudus auginti kailinius žvėrelius, netrukus ekstremalūs aktyvistai imsis drausti auginti vištas, kiaules, ir kitus mėsai auginamus gyvūnus[4].
