Kailinių žvėrelių fermų uždarymas kainuos kone 60 mln. eurų
Jau ne vienerius metus keltas klausimas dėl kailinių žvėrelių fermų uždarymo, atrodo, pasiekė finišo tiesiąją. Jau net yra suskaičiuota, kiek tokių fermų uždarymas galėtų kainuoti valstybei.
Žemės ūkio ministerijos prašymu atlikta studija parodė, kad kailinių žvėrelių fermų uždarymas valstybei kainuos apie 57 mln. eurų.
Ekspertai nesupranta, kodėl kaina tokia didelė, o Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija sako, kad pinigų skiriama dar ir per mažai.
Rinkos tyrimą, siekdama išsiaiškinti kailinių žvėrelių ūkių padėtį Lietuvoje, užsakė Žemės ūkio ministerija. Vis dėlto pati tyrimo ataskaita, kainavusi 36,3 tūkst. su PVM, sukėlė klausimų kai kuriems ekspertams. Studiją atlikusi „Smart Continent LT“ konstatavo, kad šių verslų uždarymui reikėtų 57 mln. eurų.
VšĮ „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė pasakė, kad ši suma pinigų paimta „iš oro“.
„Ji yra tokio dydžio, kad čia valstybės apiplėšimas. Visiškai nepagrįsta, visiškai neaišku, kaip ją gauna. Jie taiko pavyzdžius, kurie neturi būti taikomi. Mes galvojame kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl neteisingai padaryto viešo pirkimo. Arba ta įmonė, kuri darė, visai neturi kompetencijos daryti tokią studiją, arba kita priežastis gali būti, kad jiems buvo sumokėta, kad padarytų taip, kaip reikia“, – kalbėjo „Tušti narvai“ vadovė.
Tačiau Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijai vadovaujantis Česlovas Tallat-Kelpša ne taip kritiškai vertina šią ataskaitą. Jo skaičiavimais, ūkiams uždaryti reikėtų kur kas didesnės sumos.
„Mes nenorime nieko plėšti, neprašome jokių milijonų, tačiau jeigu norima atimti iš mūsų legaliai sukurtą verslą, padaryti mūsų pastatytus pastatus, statinius ir visą infrastruktūrą beverčiais ir dar daugiau – juos nugriauti ir utilizuoti, tai turi pagal Konstituciją teisingai atlyginti“, – sakė Č. Tallat-Kelpša[1].
Apkaltino Žemės ūkio ministeriją vilkinant kailinių žvėrelių fermų uždarymą
„Tušti narvai“ viešoje erdvėje negaili kritikos Žemės ūkio ministerijai, ir kaltina, kad 14 mėnesių jį stabdo kailių fermų draudimą.
Ministerija, be kurios išvados kailių fermas uždrausti siekiančio įstatymo projektas negali būti toliau svarstomas Vyriausybėje ir Seime, pasak organizacijos, procesą vilkina sąmoningai.
„Pastarasis ministerijos bandymas suteikė vilčių, kad pagaliau procesas juda link pabaigos ir klausimas galės grįžti atgal į Seimą. Dabar gauname informaciją, kad išvados taisymas gali būti vilkinamas dar kelis mėnesius. Tiek laiko ministerija ketina taisyti dviejų puslapių dokumentą. Mano nuomone, tai yra akivaizdus proceso vilkinimas.
Būtent ministras gali imtis veiksmų, kad jo ministerijoje veikiančios įsisenėjusios struktūros, tarnaujančios keliems verslininkams, nustotų stabdyti teisėkūros procesus. Būtent jis gali užtikrinti, kad ministerija dirbtų visiems Lietuvos piliečiams, o ne tik žmonėms, siekiantiems pelnytis iš gyvūnų kančios“, – sakė G. Vaitkevičiūtė.
Žemės ūkis nesupranta, kodėl kailinių žvėrelių fermas reikia naikinti
Spaudos konferenciją surengę ir joje dalyvavę Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas, ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša spėliojo, kodėl kalbant apie sprendimą naikinti kailinių žvėrelių fermas politikai nesilaiko pas ūkininkus, ir spėliojo, kad galbūt jie bijo organizacijos „Tušti narvai“ puolimo.
„Stebime, kaip formuojamas išankstinis nuosprendis stipriai žemės ūkio šakai už jos akių – nepamatant ir neišklausant.
VšĮ ,,Tušti narvai“ taip pat vengia atvirų susitikimų ir diskusijų su ūkininkais. Jie siekia verslo šaką uždaryti Lietuvos politikų rankomis, o ne įtikindami pirkėjus rinktis alternatyvius produktus.
Nei religija, nei Europos Sąjungos teisės aktai nedraudžia laikyti kailinius žvėrelius“, – kalbėta spaudos konferencijoje.
„Viešai teigiama, kad pagrindinis motyvas uždrausti kailinių žvėrelių auginimą Lietuvoje – etika. Teigiama, kad neetiška laikyti ir žudyti žvėrelius vien dėl kailio, todėl reikia uždrausti kailinių žvėrelių auginimą. Vadinasi, jei gyvūnas laikomas ne vien dėl kailio, bet ir dėl mėsos, pieno, kiaušinių ir kt. , tuomet laikyti ir žudyti yra etiška.
,,Tuščių narvų“ siekis yra išlaisvinti visus gyvūnus, tačiau susiduriama su visuomenės palaikymo trūkumu. Todėl pirmuoju taikiniu pasirinkti kailinių žvėrelių augintojai, po jų seks kiti ūkiniai gyvūnai – kiaulės, vištos, galvijai, tačiau teisniai keliai jau bus praminti. Kadangi kailio dėvėjimas nėra visos visuomenės prioritetas, bandoma jį atskirti, demonizuoti, aktyviais tam tikros grupės žmonių veiksmais išstumti šią šaką į moralinį užribį ir tuo pačiu atimti teisę į teisingą patirtų nuostolių dėl visos šakos uždraudimo atlyginimą“, kalbėjo ūkininkai[2].
Lietuvoje nudirtais kailiais puošiasi rusų oligarchų žmonos?
Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas sakė, kad kol didelėje Europos dalyje įsigalioja draudimai kailininkystės pramonei, Lietuvoje nudirti kailiai galimai atsiduria ir Rusijoje.
„Lietuva liko kone paskutinė Europos valstybė, kurioje neetiškas ir taršus kailinių gyvūnų verslas vis dar gyvas. Neseniai draudimą kailių fermoms įteisino Estija, ja greitai pasekė ir Latvija. Kailinių žvėrelių ūkių verslas didžiojoje dalyje Europos šalių laikomas neetišku. Daugelyje pažangių Europos valstybių auginti gyvūnus dėl jų kailio yra uždrausta. Lietuvos Vyriausybei vilkinant Seimui pateikti išvadas dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, kuris padėtų tašką šiai neetiškai ūkio šakai, kasmet Lietuvoje dėl kailio nužudoma 1,5 milijonas kanadinių audinių, 44 tūkstančiai šinšilų. O kailiai galimai apeinant sankcijas patenka į Rusijos rinką ir puošia rusų oligarchų žmonas ir meilužes“, – sako L. Jonauskas.
Pasak Seimo nario, Lietuvoje nudirti kailinių žvėrelių kailiai net ir įvedus prekybos sankcijas su Rusija, į šią šalį gali patekti per Kiniją.
„Lietuvoje pagamintais kailiais prekyba su Kinija vyksta aukcionuose, taip pat Lietuvos kailinių žvėrelių ūkiai savo produkcija prekiauja su Kinijos įmonėmis ir tiesiogiai. Lietuva į Kiniją 2021 metais per aukcionus eksportavo kailių ir dirbtinio kailio už 114,3 tūkstančius JAV dolerių. Negalima atmesti ir to, kad aukcionuose kailius iš lietuvių įsigiję pirkėjai iš Europos Sąjungos, prekes vėliau perparduoda Kinijai. Kinija į Rusiją 2021 metais eksportavo kailių už 1,36 mlrd. JAV dolerių. Pastebima, kad Europos Sąjungoje įsigaliojus sankcijoms prekybai su Rusija, Kinijos ir Rusijos prekyba išaugo beveik 30 proc. Todėl vis dar egzistuoja galimybė, kad iš Lietuvos eksportuojami kailiai per Kiniją ar kitas valstybes, kurios netaiko sankcijų prekybai, patenka į Rusijos rinką. Nemanau, kad turime saugoti prabangos prekių, kuriomis puošiasi Rusijos milijonierių artimieji, žaliavų gamintojus“, – teigia L. Jonauskas[3].
Tendencingomis žiniomis valdantieji bando sugriauti visą žemės ūkio sektoriaus šaką
Patys kailinių žvėrelių augintojai griežtai sako – nei vienas kailis nebuvo eksportuotas į Rusiją, o tokiomis žiniomis besidalinantys valdantieji sąmoningai bando sugriauti vieną iš žemės ūkio sektoriaus šakų.
„Šventinę vasario savaitę LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė paskelbė, jog 2022 m. prasidėjus Rusijos ir Ukrainos karui išaugo lietuviško kailio eksportas į Rusiją.
Ta pati agentūra Lietuvos verslo konfederacijos prašymu pateikė duomenis, jog nė vienas Lietuvoje užaugintas žaliavinis kailis praėjusiais metais nebuvo parduotas į Rusiją.
Kas tai? Sąmoningas manipuliavimas duomenimis, tendencingas situacijos iškraipymas ar pastangos bet kokiomis priemonėmis sugriauti visą žemės ūkio sektorių neatsižvelgiant į jo generuojamas eksporto pajamas, darbo vietas, realius gyvūnų gerovės standartus ir aplinkosaugos faktorių.
Kaltinimas eksportu į Rusiją skamba jau nebe pirmą kartą, tik anksčiau kitas LR Seimo narys su teiginiais apie lietuviškų kailių eksportą į Rusiją vartojo žodį „galimai“, ko gero, siekdamas išvengti atsakomybės už savo žodžius, jei jie paaiškėtų esą neteisingi“, – atsako Lietuvos kailinių žvėrelių augintojai[4].
