Kompensacijos kailinių žvėrelių augintojams tik auga
Jau ne vienerius metus keltas klausimas dėl kailinių žvėrelių fermų uždarymo, atrodo, pasiekė finišo tiesiąją. Jau net yra suskaičiuota, kiek tokių fermų uždarymas galėtų kainuoti valstybei. Tiesa, kaina vis auganti. Štai visai neseniai Žemės ūkio ministerijos prašymu atlikta studija parodė, kad kailinių žvėrelių fermų uždarymas valstybei kainuos apie 57 mln. eurų. Dabar jau siūloma gerokai solidesnė kompensacija, kuri siekia 500 eurų už motininę patelę. Orientuojamasi į Olandijos pavyzdį, kur bendra kompensacijų suma siekė 72 mln. eurų. Politikai sako, kad jei mokėtume tokias kompensacijas, kaip Didžioji Britanija, iš biudžeto tektų atseikėti šimtus milijonų eurų.
Ekspertai nesupranta, kodėl kaina tokia didelė, o Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija sako, kad pinigų skiriama dar ir per mažai.
Rinkos tyrimą, siekdama išsiaiškinti kailinių žvėrelių ūkių padėtį Lietuvoje, užsakė Žemės ūkio ministerija. Vis dėlto pati tyrimo ataskaita, kainavusi 36,3 tūkst. su PVM, sukėlė klausimų kai kuriems ekspertams. Studiją atlikusi „Smart Continent LT“ konstatavo, kad šių verslų uždarymui reikėtų 57 mln. eurų.
VšĮ „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė pasakė, kad ši suma pinigų paimta „iš oro“.
„Ji yra tokio dydžio, kad čia valstybės apiplėšimas. Visiškai nepagrįsta, visiškai neaišku, kaip ją gauna“, – kalbėjo „Tušti narvai“ vadovė.
Tačiau Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijai vadovaujantis Česlovas Tallat-Kelpša ne taip kritiškai vertina šią ataskaitą. Jo skaičiavimais, ūkiams uždaryti reikėtų kur kas didesnės sumos.
„Mes nenorime nieko plėšti, neprašome jokių milijonų, tačiau jeigu norima atimti iš mūsų legaliai sukurtą verslą, padaryti mūsų pastatytus pastatus, statinius ir visą infrastruktūrą beverčiais ir dar daugiau – juos nugriauti ir utilizuoti, tai turi pagal Konstituciją teisingai atlyginti“, – sakė Č. Tallat-Kelpša[1].
Dabar gi Seimo nariai Seimo nariai Andrius Palionis, Valius Ąžuolas ir Remigijus Žemaitaitis siūlo įstatymo pataisą, kuri numato solidesnes, „olandiško dydžio“ kompensacijas – nes kitokių Lietuva neišgalėtų išmokėti.
Pasak projekto autorių, Lietuvoje auginama apie 1,5 mln. šinšilų ir apie pusšimtį tūkstančio audinių. Visų jų augintojams netekus pragyvenimo šaltinio tektų dosniai atsiskaityti. Tiesa, nors Europoje kailinių žvėrelių fermas uždraudusios 19 šalių, kompensacijas ūkininkams išmokėjo tik dešimtis.
Projekto autoriai sako, kad kai kurioms valstybėms tokį įstatymą priimti buvo lengva – jos nebuvo nei vieno kailinių žvėrelių augintojo.
„Daugumoje valstybių ši verslo šaka buvo mažareikšmė arba išvis beveik neegzistavo, pavyzdžiui, Liuksemburgas 2018 m. uždraudė kailinių žvėrelių auginimą, nors ten nebuvo nė vienos fermos.
O šalyse, kuriose verslas egzistavo, buvo mokamos solidžios kompensacijos“, – sako projekto autoriai[2].
Žemės ūkis nesupranta, kodėl kailinių žvėrelių fermas reikia naikinti
Spaudos konferenciją surengę ir joje dalyvavę Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas, ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša spėliojo, kodėl kalbant apie sprendimą naikinti kailinių žvėrelių fermas politikai nesilanko pas ūkininkus, ir spėliojo, kad galbūt jie bijo organizacijos „Tušti narvai“ puolimo.
„Stebime, kaip formuojamas išankstinis nuosprendis stipriai žemės ūkio šakai už jos akių – nepamatant ir neišklausant.
Nei religija, nei Europos Sąjungos teisės aktai nedraudžia laikyti kailinius žvėrelius“, – kalbėta spaudos konferencijoje ir pridurta, kad VšĮ ,,Tušti narvai“ taip pat vengia atvirų susitikimų ir diskusijų su ūkininkais.
Ūkininkai sako nesuprantantys, kodėl etika prikišama tik dėl kailio gyvūnus auginantiems ūkininkams. Juk, kad ir kaip begalvosi, neetiška auginti bet kokį gyvūną, kuris pasmerktas ankstyvai mirčiai tam, kad žmonės galėtų pramisti.
Ūkininkai sako, kad dėl etikos uždraudus auginti kailinius žvėrelius, netrukus ekstremalūs aktyvistai imsis drausti auginti vištas, kiaules, ir kitus mėsai auginamus gyvūnus[3].
Lietuvoje nudirtais kailiais puošiasi rusų oligarchų žmonos?
Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas sakė, kad kol didelėje Europos dalyje įsigalioja draudimai kailininkystės pramonei, Lietuvoje nudirti kailiai galimai atsiduria ir Rusijoje.
Jis sakė, kad Lietuva liko kone paskutine Europos valstybe, kurioje neetiškas ir taršus kailinių gyvūnų verslas vis dar gyvas. Neseniai draudimą kailių fermoms įteisino Estija, ja greitai pasekė ir Latvija.
„Kailiai galimai apeinant sankcijas patenka į Rusijos rinką ir puošia rusų oligarchų žmonas ir meilužes“, – sako L. Jonauskas.
Pasak Seimo nario, Lietuvoje nudirti kailinių žvėrelių kailiai net ir įvedus prekybos sankcijas su Rusija, į šią šalį gali patekti per Kiniją, o Lietuva į šią šalį vien užpernai per aukcionus eksportavo kailių ir dirbtinio kailio už 114,3 tūkstančius JAV dolerių.
„Todėl vis dar egzistuoja galimybė, kad iš Lietuvos eksportuojami kailiai per Kiniją ar kitas valstybes, kurios netaiko sankcijų prekybai, patenka į Rusijos rinką. Nemanau, kad turime saugoti prabangos prekių, kuriomis puošiasi Rusijos milijonierių artimieji, žaliavų gamintojus“, – teigia L. Jonauskas[4].
Tendencingomis žiniomis valdantieji bando sugriauti visą žemės ūkio sektoriaus šaką
Patys kailinių žvėrelių augintojai griežtai sako – nei vienas kailis nebuvo eksportuotas į Rusiją, o tokiomis žiniomis besidalinantys valdantieji sąmoningai bando sugriauti vieną iš žemės ūkio sektoriaus šakų.
„Ta pati agentūra Lietuvos verslo konfederacijos prašymu pateikė duomenis, jog nė vienas Lietuvoje užaugintas žaliavinis kailis praėjusiais metais nebuvo parduotas į Rusiją.
Kas tai? Sąmoningas manipuliavimas duomenimis, tendencingas situacijos iškraipymas ar pastangos bet kokiomis priemonėmis sugriauti visą žemės ūkio sektorių neatsižvelgiant į jo generuojamas eksporto pajamas, darbo vietas, realius gyvūnų gerovės standartus ir aplinkosaugos faktorių?
Kaltinimas eksportu į Rusiją skamba jau nebe pirmą kartą, tik anksčiau kitas LR Seimo narys su teiginiais apie lietuviškų kailių eksportą į Rusiją vartojo žodį „galimai“, ko gero, siekdamas išvengti atsakomybės už savo žodžius, jei jie paaiškėtų esą neteisingi“, – atsako Lietuvos kailinių žvėrelių augintojai[5].
Ūkininkai sakė, kad apskritai visa ši žemės ūkio šaka apipinta mistiškais melais ir kaltinimais, parenkami ir tendencingi vaizdai, kurie rodo žiaurų elgesį su gyvūnais, tačiau realiai taip ir nepasakoma, kur ir kada vaizdai nufilmuoti.
Ūkininkai kerta – besibaisintys ūkininko gyvenimu miestiečiai tiesiog nesuvokia, kaip gyvena kaimo žmogus.
