JK eksperimentuos su metaną mažinančiais karvių pašarų priedais

„Bovaer“ pašarų priedas pristatomas kaip inovatyvi naujovė, padėsianti smarkiai sumažinti metano išskyrimą

Pastaraisiais metais didėjantis dėmesys klimato kaitai ir žemės ūkio sektoriaus poveikiui aplinkai, išbandoma vis daugiau naujų idėjų, kurios esą turėtų padėti valdyti klimato problemas. Kaip vienas iš tokių sprendimų yra pristatomas ir pašarų priedas „Bovaer“. Teigiama, kad jis galėtų sumažinti karvių metano emisijas vidutiniškai net 27%. Tačiau nepaisant to, jog šis produktas reklamuojamas kaip didžiulis žingsnis tvaresnio ūkininkavimo link, vis dar kyla klausimų apie galimą jo poveikį bei rizikas.

„Bovaer“ yra pašarų priedas, sukurtas specialiai atrajojantiems gyvuliams, tokiems kaip karvės, siekiant sumažinti metano – vieno stipriausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų – emisijas. Karvės, kaip ir visi atrajotojai, virškindamos išskiria metaną, kuris patenka į atmosferą. Šios dujos atsiranda jų skrandžio mikrobiologinių procesų metu. „Bovaer“ yra sukurtas tam, kad slopintų šiuos natūralius procesus ir taip sumažintų išskiriamo metano kiekį^[1].

Didelės, pasauliniu mastu žinomos Jungtinės Karalystės bendrovės, tokios kaip „Arla Foods“, „Morrisons“, „Aldi“ ir „Tesco“, prisijungė prie projekto, skirto šio priedo bandymams. Į didžiausią JK pieno kooperatyvą „Arla“ susijungę ūkininkai dabar tikisi suprasti, kaip naująjį pašaro priedą būtų galima naudoti plačiu mastu, ir drauge įvertinti jo poveikį tiek aplinkai, tiek ūkių ekonomikai.

Tačiau tokie ambicingi tikslai natūraliai sulaukia ir kritikos. Nerimas labiausiai kyla dėl neatsakytų klausimų, kokios galimos šio ir panašių priedų pasekmės, naudojant juos plačiu mastu. Ar tikrai jie nepavojingi nei gyvūnams, nei žmonėms ir ar tikrai eksperimentuojant su maistu nebus pridaryta dar daugiau problemų?

Kovojant su klimato kaina sugalvojo pakeisti gyvulių organizmuose vykstančius procesus

„Bovaer“ kūrėjai teigia, kad naujasis produktas gali tapti svarbia priemone kovojant su klimato kaita. Sumažinus metano emisijas, galima žymiai sumažinti pieno ir mėsos gamybos poveikį šiltnamio efektui. Be to, toks sprendimas esą padėtų žemės ūkio sektoriui atitikti tarptautinius klimato įsipareigojimus.

Tačiau dalis mokslininkų bei visuomenės kelia klausimą, ar šis sprendimas nėra tik paviršutiniškas problemos sprendimas. Pabrėžiama, kad pagrindinės klimato kaitos priežastys yra gilesnės nei tiesiog karvių išskiriamas metanas. Negana to, neaiškūs eksperimentai su gyvūnais ilguoju laikotarpiu gali atnešti tik dar daugiau problemų, kurių padariniai gali būti daug skaudesni, nei įsivaizduojama.

Nors jau yra atlikta tyrimų, įrodančių, kad „Bovaer“ gali sumažinti metano emisijas trumpuoju laikotarpiu, trūksta duomenų apie ilgalaikį poveikį. Kiekvienas naujas produktas, ypač kai jis taikomas maisto gamybos grandinėje, turi būti išsamiai ištirtas dėl galimo poveikio gyvūnų sveikatai, pieno ir mėsos kokybei bei ekosistemoms.

Ar ilgalaikis šio priedo naudojimas nepakenks karvių sveikatai? O kaip dėl galimo poveikio žmonių sveikatai? Ar gali atsirasti neigiamų šalutinių poveikių, kurių šiuo metu negalime prognozuoti? Tokie ir panašūs klausimai vis dar nėra atsakyti, nors skubama kuo greičiau įvesti cheminius priedus į gyvulių mitybą.

Be to, ūkininkai jau dabar susiduria su didelėmis išlaidomis, o „Bovaer“ naudojimas gali dar labiau padidinti pieno ir jo gaminių bei mėsos produktų gamybos sąnaudas. Didesni ūkininkai gali sau leisti eksperimentuoti, tačiau smulkesni ūkininkai gali neturėti tokių finansinių galimybių. Kyla klausimas, ar pašarų priedas taps dar viena našta smulkiesiems ūkininkams, siekiantiems išlikti konkurencingiems rinkoje. Apie tai prasitaria net ir „Arla Foods“ JK žemės ūkio direktorius Paulas Doveris:

„Mes labai džiaugiamės šiuo nauju kolektyviniu darbu su mūsų mažmeninės prekybos partneriais ir galimybėmis, kurias suteikia tokie pašarų priedai, kaip šis. Tačiau platinti juos dideliu mastu nebus lengva dėl išlaidų, todėl svarbu geriau suprasti jų panaudojimo galimybes ir dirbti kartu su pramonės atstovais, vyriausybe ir mūsų partneriais, kad paremtume ūkininkus, jei norime pasinaudoti šių priedų teikiama galimybe sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.“

Eksperimentinis pašaro priedas esą negali patekti į pieno produktus, nors ilgalaikė žala vis dar neaiški

Kadangi „Bovaer“ yra naudojamas pašaruose, kyla klausimas, ar priedo sudėtinės dalys gali patekti į galutinius pieno ar mėsos produktus. Nors tyrimai rodo, kad rizika yra minimali, neigiami efektai gali pasireikšti tik po dešimtmečių, kaip nutiko su kitais chemikalais, kurie anksčiau laikyti „saugiais“.

Tad vienas iš pagrindinių klausimų yra tai, kaip „Bovaer“ gamyba ir platinimas paveiks aplinką. Nors yra teigiama, kad šis priedas gali sumažinti metano emisijas gyvulių ūkiuose, būtina apskaičiuoti, kokį poveikį aplinkai daro pats produkto gamybos procesas ir kaip nuo jo gali pasikeisti žmonių gyvenimas bei sveikata.

Deja, kaip įprasta su už maisto saugą atsakingomis institucijomis, jos eilinį kartą suskubo patvirtinti naujojo priedo saugumą, nors nėra jokių tyrimų apie galimą ilgalaikį jo poveikį. Pagal iki šiol atliktus tyrimus yra tvirtinama, jog šis maisto priedas nekenkia gyvūnams, nedaro neigiamos įtakos jų sveikatai, produktyvumui ar pieno kokybei. Nors dar praeitais metais Maisto standartų agentūros ataskaitoje buvo teigiama, kad 3-nitrooksipropanolis gali būti pavojingas įkvėpus žmonėms, o būtent ši medžiaga yra viena iš „Bovaer“ sudedamųjų dalių.

Už panašių priedų gamybos slepiasi ir Billo Gateso milijonai

Be to, jau kyla kalbų, ar „Bovaer“ nėra didelių korporacijų sukurtas produktas, siekiant visai kitų tikslų. Sklinda spėlionės, jog galbūt šis priedas sukurtas ne tiek kovoti su klimato kaita, kiek padidinti farmacijos ir maisto pramonės pelnus. Tokie kritikai taip pat įspėja, kad korporacijos gali slėpti neigiamus šalutinius poveikius ar kitas problemas, siekdamos apsaugoti savo investicijas.

Išgirdus apie prieštaringai vertinamą karvių pašarų priedą, daugelis JK gyventojų pradėjo grasinti, jog boikotuos įmonę „Arla“. Jie drauge planuoja boikotuoti visus prekybos centrus, kurie nusprendė prisidėti prie šio eksperimento^[2].

Čia verta paminėti, jog „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas per savo investicinę įmonę „Breakthrough Energy Ventures“ investavo milijonus į „Rumin 8“ – bendrovę, kuri 2023 m. pradžioje pradėjo kurti panašius metano kiekį mažinančius papildus. Be to, B. Gatesas jau buvo pasisakęs už dirbtinę mėsą ir kitus kontraversiškai vertinamus eksperimentus. Tad tai tik dar labiau padidino žmonių skepticizmą ir baimę, jog „Bovaer“ gali turėti neigiamų padarinių gyvulininkystei bei žmonėms, o už visko net gali slėptis B. Gatesas.

Tiesa, pastarojo verslininko sąsajų su „Bovaer“ visgi, bent kol kas, nėra. Tą paliudijo ir „Arla“ atstovas^[3]:

„Informacija, skleidžiama apie mūsų ryšį su Billu Gatesu, yra visiškai klaidinga, o teiginiai, susiję su jo įsitraukimu į mūsų gaminių gamybą, yra netikslūs.“