Galingiausias pasaulio gydytojas – Bilas Geitsas

Geitso fondas - vienas iš didžiausių Pasaulio sveikatos organizacijos rėmėjų

Žemiau pateikiame išsamaus, dar 2017 metais rašyto straipsnio^[1] vertimą apie didžiulę Bilo Geitso įtaką sveikatos apsaugos sistemai, kuri jau ne vienerius metus kelia nerimą. Teksto autorės – žinomos žurnalistės Natalie Huet^[2] ir Carmen Paun,^[3] per savo karjerą parašiusios daugybę straipsnių tokiomis aktualiomis temomis kaip pinigų plovimas, terorizmas ir užsienio reikalai, chemikalų naudojimas maisto pramonėje ir kt.

Didžiulis programinės įrangos magnato poveikis Pasaulio sveikatos organizacijai skatina kritiką dėl netinkamų prioritetų bei neteisėtos įtakos.

Kai kurie milijardieriai būna patenkinti nusipirkę sau salą. Tuo tarpu Bilas Geitsas savo rankose turi Jungtinių Tautų sveikatos agentūrą Ženevoje.

Per pastarąjį dešimtmetį turtingiausias pasaulio žmogus tapo antru pagal dydį Pasaulio sveikatos organizacijos rėmėju pagal paaukotą pinigų sumą. Jį aplenkė tik JAV, o trečioje vietoje, šiek tiek atsilikdama, liko Jungtinė Karalystė. Ši milžiniška dovana organizacijai suteikia Bilui Geitsui galimybę daryti didelę įtaką PSO prioritetams. Ilgainiui jo valdžia gali dar labiau išaugti, nes JAV ir JK grasina sumažinti finansavimą, jei agentūra nesiims geresnių investicijų.

Pasak Geitso kritikų, milijardieriaus prioritetai tapo PSO prioritetais. Organizacija nesutelkia dėmesio į sveikatos stiprinimą neturtingose šalyse, nors tai padėtų sustabdyti tokius būsimus protrūkius kaip Ebolos epidemija. PSO išleidžia neproporcingai daug savo lėšų Geitso prioritetiniams projektams su išmatuojamu rezultatu. Pavyzdžiui, pastangoms išnaikinti poliomielitą. Šiam tikslui organizacija skiria maždaug ketvirtadalį savo biudžeto.

Susirūpinimas, kad programinės įrangos milijardierius turi per didelę įtaką, paskatino suvaldyti Geitsą. Tačiau jis išlieka stipria jėga, kurios reikėtų paisyti, nes PSO ruošiasi išrinkti vieną iš trijų finalininkų, kuris vadovaus organizacijai.

Londono Karalienės Marijos universiteto tarptautinės politikos docentė Sophie Harman apie Geitsą kalbėjo:

„Visi kandidatai kažkokiu būdu turės su juo sutarti. Negalite jo tiesiog ignoruoti.“

Bilas Geitsas geba išlaikyti didžiulę įtaką

Jau prieš dešimtmetį, kai milijardierius pradėjo leisti pinigus maliarijos naikinimui, PSO maliarijos programos vadovas ir kiti aukščiausi pareigūnai išreiškė susirūpinimą, kad Geitso fondas iškraipė PSO tyrimų prioritetus. PSO valdybai artimas šaltinis teigė:

„Dažnai vartojamas terminas buvo „monopolinė filantropija“ - tai mintis, kad Geitsas pritaikė savo fondui tą patį požiūrį, kaip ir programinės įrangos verslui.“

Milijardierius buvo pirmasis privatus asmuo, sėkmingai paėmęs vadeles į savo rankas PSO generalinėje valstybių narių asamblėjoje. Akademikai sugalvojo terminą jo įtakai pasaulio sveikatos srityje - „Bill Chill“. Vos keli žmonės išdrįsta atvirai kritikuoti Geitso elgesį. Beveik visi iš 16 asmenų, kurie buvo apklausti šia tema, tai darytų tik išlaikydami anonimiškumą.

Ženevoje įsikūrusios NVO atstovė, pavadindama Geitsą vienu iš įtakingiausių žmonių pasaulio sveikatos srityje, teigė:

„Su juo elgiamasi kaip su valstybės vadovu ne tik Pasaulio sveikatos organizacijoje, bet ir Didžiajame dvidešimtuke (G-20).“

Su žiniasklaida kalbėję deleguoti politiniai atstovai nepareiškė ypatingo susirūpinimo dėl Geitso įtakos ir buvo įsitikinę, kad jo ketinimai geri.

Visgi nevyriausybinės organizacijos ir akademikai yra sunerimę. Kai kurie sveikatos priežiūros šalininkai baiminasi, kad dėl to, jog Geitso fondo pinigai gaunami iš investicijų į stambųjį verslą, šis fondas gali būti Trojos arklys. Nerimaujama, jog jis siekia atstovauti korporacijų interesus ir pakenkti PSO vaidmeniui nustatant standartus bei formuojant sveikatos politiką.

Kiti tiesiog bijo, kad Jungtinių Tautų Organizacija per daug pasikliauja Geitso pinigais, o verslininkas vieną dieną gali persigalvoti, perkeldamas lėšas kažkur kitur.

Geitsas ir jo fondo komanda girdėjo šią kritiką, tačiau yra įsitikinę, kad jų darbas ir pinigai daro teigiamą poveikį. Bryan Callahan, Bilo ir Melindos Geitsų fondo vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, sakė:

„Visada teisinga klausti, ar didelė filantropija daro neproporcingą įtaką. Kai kalbame apie prioritetus, į kuriuos nusprendžiame investuoti ir kuriuos nustatė fondas, mes tikimės, kad padedame sukurti palankią aplinką.“

Geitso fondo daugiašalės partnerystės direktorius Steve Landry sakė, kad fondas skiria „daug lėšų“ PSO programų komandoms, o jos tuomet nusprendžia, kaip tuos pinigus geriausiai panaudoti.

Dėl PSO finansavimo spragų galimi interesų konfliktai

Geitso fondas nuo 2000 m. pripumpavo PSO daugiau nei 2,4 milijardo JAV dolerių. Tuo tarpu šalys, ypač po 2008 m. pasaulinės finansų krizės, vis labiau nenorėjo skirti savo lėšų šiai organizacijai.

Valstybių narių mokamos rinkliavos dabar sudaro mažiau nei ketvirtadalį PSO dvimečio biudžeto, kurio dydis - 4,5 milijardo JAV dolerių. Likusi dalis gaunama iš to, ką vyriausybės, Bilas Geitsas, kiti fondai ir įmonės atiduoda savanoriškai. Kadangi šios lėšos paprastai yra skiriamos konkretiems projektams ar ligoms, PSO negali laisvai nuspręsti, kaip jas panaudoti.

Poliomielito naikinimas yra neabejotinai geriausiai PSO finansuojama programa, kuriai nuo 2013 iki 2019 m. skirta mažiausiai 6 milijardai JAV dolerių. Tokia didelė pinigų suma iš esmės surinkta todėl, kad maždaug 60 proc. Geitso fondo įmokų yra skirtos poliomielito naikinimui. Geitsas nori apčiuopiamų rezultatų, o tokios klastingos ligos kaip poliomielitas įveikimas būtų vienas iš jų.

Tačiau daugiausia dėmesio skiriant poliomielitui Pasaulio sveikatos organizacija yra priversta maldauti lėšų kitoms programoms. Pinigų stygius ypač juntamas skurdžių šalių sveikatos sistemų rėmimui, kol neprasidėjo kita epidemija.

2014 m. Ebolos krizė, per kurią Vakarų Afrikoje žuvo 11 000 žmonių, buvo ypatingai skaudi patirtis PSO. Kilus epidemijai buvo parengta kritinės padėties programa, kuriai 2016-2017 metams reikėjo 485 milijonų JAV dolerių, tačiau buvo surinkta tik apie 60 proc. šios sumos.

PSO generalinei direktorei Margaret Chan taip pat teko sumažinti savo užmojus įtikinti šalis pirmą kartą per dešimtmetį padidinti privalomas įmokas. Iš pradžių Chan tikėjosi 10 proc. padidinimo, tačiau, po kai kurių šalių prieštaravimo, PSO šį mėnesį paprašys tik 3 proc. daugiau.

Tai paverčia Geitso fondo indėlį dar svarbesniu. Laurie Garrett, Užsienio santykių tarybos vyresnioji specialistė, atsakinga už sveikatos apsaugą pasaulyje, sakė:

„Fondo nariai ateina su čekių knygele ir su kažkiek protingų idėjų.“

Bilo Geitso fondui bene pati svarbiausia sritis – vakcinacija

Ji minėjo, kad didžioji dalis Geitso fondo įtakos Pasaulio sveikatos organizacijai yra labai diskretiška. Be to pridūrė, kad fondas taip pat gali nuspręsti imtis iniciatyvų ne organizacijoje. Taip daro „GAVI“, padedanti skurdžiausioms šalims įsigyti didelius vakcinų kiekius su nuolaida arba neseniai įsteigta Pasirengimo epidemijoms inovacijų koalicija (CEPI), kurianti vakcinas nuo naujų infekcinių ligų.

Tačiau fondo dėmesys vakcinų ir vaistų tiekimui, o ne atsparių sveikatos sistemų kūrimui sulaukė kritikos. O kai kurios NVO nerimauja, kad toks elgesys gali būti per daug susijęs su farmacijos pramone.

Sausio mėnesį 30 sveikatos gynimo grupių parašė atvirą laišką PSO vykdomajai valdybai, protestuodami prieš Geitso fondo pavertimą oficialiu agentūros partneriu. Nepasitenkinimas kilo dėl to, kad fondo pajamos gaunamos iš investicijų į bendroves, prieštaraujančias visuomenės sveikatos tikslams (pavyzdžiui, „Coca-Cola“).

Geitso fondas sako, kad egzistuoja griežta takoskyra tarp investicijų, į kurias griežtai neįeina tabako, alkoholio ar ginklų pramonė, taip leidžiant fondui patikimai išlikti nepriklausomu ir skirstant lėšas veikti kaip atskiram subjektui. 

Dėl pastebėtų problemų buvo sugriežtintos taisyklės, taip sumažinant Geitso fondo įtaką

Nerimas dėl didėjančio privačių pinigų vaidmens paskatino valstybes nares po kelerių metų derybų susitarti dėl naujos politikos, reglamentuojančios PSO ryšius su tokiais subjektais, kaip privatūs fondai, įmonės ir NVO. Šiuo metu naujoji politika taikoma visoje organizacijoje.

Tačiau nepaisant kritikos, PSO valdyba Geitso fondui suteikė „oficialių santykių“ statusą. Keli šaltiniai teigė, kad tai nedaro įtakos santykiams, kuriuos PSO jau turėjo su fondu.

PSO partnerysčių direktorius Gaudenz Silberschmidt teigė, kad naujasis statusas grindžiamas trejų metų bendradarbiavimo planu:

„Tai reiškia, kad turime aiškų planą ir valstybės narės žino, ką darome su fondu.“

Jungtinių Tautų Organizacija prieš ketverius metus taip pat pakeitė savo biudžeto tvirtinimo būdą, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės nustatytų savo prioritetus. Tai reiškia, kad Geitsas gali skirti pinigų tik tiems projektams, kuriuos remia 194 nariai. Fondas negali staiga pasiūlyti naujų projektų ir reikalauti, kad PSO tuoj pat dirbtų su jais tik todėl, kad Geitsas duoda pinigų.

Šie pokyčiai sumažino kritiką dėl didėjančios jo įtakos sveikatos organizacijai, teigė Silberschmidt ir du PSO valdybai artimi šaltiniai.

Panašu, kad fondas taip pat suprato žinutę. Jo atstovai penkis/šešis kartus per metus susitinka su kitais pagrindiniais paramos teikėjais, kad aptartų PSO prioritetus ir jų rėmimą, sakė Landry.

Dviejų pagrindinių šalių, kurios teikia paramą, delegatai patvirtino, kad pastaraisiais metais fondo atstovai buvo itin bendradarbiaujantys. Vienas delegatas sakė:

„Jie daug labiau bendradarbiauja. Jie įtraukia kitas suinteresuotas šalis, tariasi su valstybėmis narėmis, taip iš tikrųjų bandydami susitarti.“

Geitso ryšiai su kandidatu į PSO vadovo postą ir baimė dėl finansavimo nutraukimo

Geitso įtaka PSO dar kartą suabejota, kai buvo varžomasi dėl sėkmingo Chan, generalinės PSO direktorės, pareigų perėmimo.

Galutiniai trys kandidatai: Sania Nishtar, kardiologė iš Pakistano, kuri pažadėjo grąžinti organizaciją „į jos buvusią šlovę“; David Nabarro, britų gydytojas ir buvęs specialusis Jungtinių Tautų atstovas Ebolai; ir Tedros Adhanom Ghebreyesus, kuris Etiopijos vyriausybėje ėjo sveikatos apsaugos ministro ir užsienio reikalų ministro pareigas.

Afrikos Sąjunga palaiko Tedros, kuris, kaip ir daugelis Etiopijoje, prašo vadinti jį vardu, kandidatūrą. Jis pažadėjo reformuoti organizaciją, kad ši geriau spręstų tokias krizes kaip Ebola ir siektų visapusiškos prieigos prie sveikatos priežiūros paslaugų visame pasaulyje.

Praėjusiais metais Prancūzijos diplomatas užsiminė, kad Geitas taip pat remia Tedros, kadangi finansavo sveikatos programas Etiopijoje, kai Tedros buvo sveikatos ministras. Keletas fondo tarnautojų tai paneigė sakydami, kad fondas negali užimti konkrečios pozicijos, nes jis nėra viena iš balsavimo teisę turinčių valstybių narių ir todėl išlieka neutralus.

Gegužės 23 d., metiniame susitikime Ženevoje naująjį PSO vadovą išrinks valstybės narės, kurios sumokėjo savo nario mokesčius.

Vis dėlto dauguma šalies atstovų, sutikusių anonimiškai kalbėti šia tema, teigė, kad jie nelabai susirūpinę Geitso fondo įtaka PSO. Vienas Ženevos diplomatas teigė, kalbėdamas apie Geitso fondo atstovus:

„Nemanau, kad jie turi kokių nors blogų ketinimų. Jie tiesiog yra tokie dideli žaidėjai, kad vos tik davę pinigų iš karto gali sutrikdyti reikalus.“

Kitas sakė:

„Kiek žinau, žmonės tikrai džiaugiasi bet kuo, kas duoda pinigų.“

Vienas faktas vis dar lieka nežinomas - kas nutiks su fondo pinigais, kai Geitso fondas pasieks savo dar devintojo dešimtmečio pabaigoje užsibrėžtą tikslą išnaikinti poliomielitą. Šis tikslas, atrodo, jau artėja link finišo. Chan perspėjo, kad jei poliomielito pinigai baigsis 2019 m. Pasaulio sveikatos organizacijai reikės ieškoti dar daugiau pinigų.

Geitso fondo daugiašalės partnerystės direktorius Landry sakė, kad jo kolegos bendradarbiauja su PSO ir organizacijos poliomielito komanda, rengdami „perėjimo planą“. Taip siekiama užtikrinti, kad šiuo metu dėl poliomielito pastangų finansuojamos programos nepatektų į bėdą, kai tik nustos tekėti pinigai. Gegužės mėn. PSO valstybėms narėms apie tai turėtų pateikti ataskaitą.

Garrett iš Užsienio santykių tarybos sakė:

„Fondo įtaka PSO yra milžiniška. Jei fondo nebūtų, jei išeitų su visais savo pinigais, žalingi padariniai būtų dideli. Ir visi pernelyg gerai tai žino.“