Pasaulio ateitis – paskiepyti gyvūnai bei daržovės ir dirbtinė mėsa vietoj įprastos?

Billas Gatesas nori vakcinuoti ar genetiškai pakeisti maisto gamybai svarbius gyvūnus

Apie Billo Gateso entuziazmą vakcinų klausimais veikiausiai žino visi. Jis vakcinų verslui ir visuotiniam skiepijimui tam tikrose šalyse yra skyręs daugybę pinigų, reklamos ir kitokios rūšies palaikymą. Tačiau jei iki šiol galėjome stebėti tik jo norą vakcinuoti kuo daugiau žmonių nuo įvairiausių ligų, įskaitant ir koronavirusą, tai pastaruoju metu žinomas verslininkas atsisuko ir į gyvūnus. Jis finansuoja įvairius eksperimentus, kuriuose bandoma išrasti vakcinas gyvūnams ar pakeisti jų genetiką.

Po socialinius tinklus šiuo metu plinta vaizdo įrašas^[1], kuriame B. Gatesas atvirai paaiškina, jog Billo ir Melindos Gatesų fondas bendradarbiauja kuriant vakcinas ar keičiant gyvūnų genetiką. Pasak jo, toks žaidimas su gamta yra būdas „padėti jiems būti produktyvesniais“. Su plačia šypsena veide „Microsoft“ korporacijos įkūrėjas pasakoja, kaip pats nukeliavo į Etiopiją ir matė, kaip vištos deda daugiau kiaušinių, daugiau valgo.

Tiesa, socialinių tinklų vartotojai anaiptol nesidžiaugia tokiu entuziazmu keičiant maistui naudojamų gyvūnų genetiką ar juos vakcinuojant įvairiais skiepais. Daugelis kritikuoja B. Gatesą, jog šis bando vaidinti Dievą ar paprasčiausiai nori nuodyti pasaulį. Kai kurie net tikina, jog vardan pinigų šis verslininkas atlieka akivaizdžius nusikaltimus prieš žmoniją.

Vietoj įprastos mėsos ilgainiui gali tekti pereiti prie sintetinės

Įdomu tai, jog tas pats žmogus, kuris taip entuziastingai nori skiepyti ir genetiškai keisti maistui naudojamus gyvūnus, prisidengdamas maisto grandinės gelbėjimu, iš tiesų turi sąsajų su visiškai priešinga sritimi. Jis skyrė daugybę pinigų dirbtinės mėsos tyrimams bei gaminimui, tad yra laikomas vienu iš sintetinės mėsos pradininkų.

Pasak B. Gateso, jei norime išsaugoti planetą, turime nustoti valgyti mums įprastą mėsą. Viename iš interviu jis teigė, kad „visos turtingos šalys turėtų pereiti prie 100 % sintetinės jautienos“, siekdamos sumažinti planetos taršą^[2]. Jo manymu, kadangi karvės išskiria metaną, reikia tiesiog nustoti jas auginti ir pradėti džiaugtis netikra mėsa, kurios verslą pats patogiai pradėjo sukti, kol tai dar buvo visiškai nežinoma technologija.

Jei žmonės to nenorėtų gražiuoju – irgi ne bėda. Kaip ir su bet kuria kita sritimi, kuri įbrukama gyventojams, prisidengiant tik Žemės gelbėjimu, čia puikiai padėtų valdžia.

Žinoma, toji sintetinė mėsa net neturi įprasto mėsos skonio. Bet ir čia ne bėda, nes B. Gatesas tikina, jog tiesiog prie skonio skirtumo priprasite. Čia puikiai tinka posakis „šuo net ir kariamas pripranta“. Juk ko tik nepadarysime dėl Žemės išgelbėjimo, tiesa? O galbūt tai visgi ne išeitis iš taip stipriai reklamuojamos klimato kaitos, o puikus būdas pasipelnyti?

Užtenka pasižiūrėti į skaičius, kad paaiškėtų, koks tai puikus verslas tiek B. Gatesui, tiek daugybei kitų milijardierių, jau spėjusių investuoti į sintetinio maisto sritį.

Štai dirbtinės mėsos pradininkė „Beyond Meat“ yra ta kompanija, į kurią nuo pat ankstyvo starto investavo B. Gatesas. Šios įmonės akcijų vertė 2019 metais vos per pirmus tris mėnesius išaugo 859 %^[3]. Taip, perskaitėte teisingai – 859 %! Iš palyginti visiškai nežinomos įmonės ji tapo plačiai žinomu ir itin vertingu vardu kone per naktį.

Prognozuojama, kad iki 2025 metų „Beyond Meat“ vertė išaugs iki 25 milijardų. Ir ši kompanija nėra vienintelė.

Dabar jau galima rasti nemažai konkurentų, kuriems irgi puikiai sekasi. „Impossible Foods“, „Gardein“, „Quorn Foods“, „Maple Leaf Foods“, „Amy's Kitchen“, „Morningstar Farms“ ir „Sunfed Meats“. Net „Tyson“, „Smithfield“, „Perdue“ ir „Hormel“ spėjo išleisti tikros mėsos alternatyvas. Ir per pirmuosius kelis COVID-19 karantinavimo mėnesius atspėkite, kieno pardavimai išaugo 264 %?

Sintetinė mėsa yra tas verslas, kuris uždirbs milijardus, o jo potencialas matyti jau dabar. Tad tikrai neverta stebėtis, kaip entuziastingai B. Gatesas siūlo užmiršti normalią mėsą ir vadina sintetinį produktą tikru išsigelbėjimu.

Tik keista, kad tas pats asmuo, kuris tikina, kad pasaulį nuo bado ir klimato kaitos išgelbės dirbtinė mėsa, drauge kuria planus paskiepyti ar genetiškai pakeisti maistui auginamus gyvūnus. Beje, tą daro irgi prisidengdamas kalbomis apie pasaulio gelbėjimą ir bado problemos išsprendimą.

Sintetinė biologija yra plačias galimybes turinti sritis, kuri verslininkams neša neregėtus turtus

Reikėtų paminėti, jog dirbtinė mėsa nėra vienintelis žmonių ranka sukurtas produktas. Sintetinio ar biologiškai pakeisto maisto pramonė dirba pilnu tempu ir kasmet žeriasi vis didesnius pelnus, nepaisant to, jog tai yra palyginus nauja sritis.

Naujoviškos technologijos leidžia mokslininkams „programuoti“ net tokius dalykus kaip organizmo DNR pertvarkymas, taip sukuriant kažką visiškai naujo. Pavyzdžiui, B. Gateso mylima „Beyond Meat“ panaudojo šią technologiją tam, jog sukurtų realistiškesnius daržovių mėsainius. Taip buvo pirmą kartą panaudota DNR kodavimo seka, jog iš sojų pupelių būtų sukurta dirbtinė mėsa, kurios skonis ir išvaizda primena jautieną. Ir tai tėra tik ledkalnio viršūnė, ką galima padaryti pasitelkiant sintetinę biologiją.

Žinoma, kaip ir su visomis kitomis technologijomis, šią taipogi galima panaudoti įvairiems tikslams. Pavyzdžiui, kai kurios ligoninės jau pradėjo naudoti specialius chalatus, užpiltus sintetine biologine medžiaga. Chalatai pamėlynuoja, jei šalia yra infekcija, o tai esą gali išgelbėti tūkstančius gyvybių.

Beje, grįžtant prie vakcinų, tiek „Moderna“, tiek „Pfizer“ COVID-19 vakcinos yra sudarytos iš sintetinės genetinio kodo grandinės, vadinamos mRNR. Tad jos irgi priklauso sintetinės biologijos sričiai, kuri neabejotinai gali gan radikaliai pakeisti mūsų pasaulį, o ją valdantys ar į ją investuojantys asmenys uždirba ir uždirbs sunkiai protu suvokiamą pelną.

Net ir nesiruošiantys valgyti sintetinės mėsos ar susileisti naujųjų mRNR vakcinų, irgi vargu, ar ateityje išvengs sintetinio ir smarkiai genetiškai pakeisto maisto bei eksperimentų su skiepais. Mokslas taip pažengė į priekį, kad jau kuria genetiškai pakeistas salotas, špinatus ir kitus augalus. Jie iš pirmo žvilgsnio atrodys įprastai, tačiau bus pripumpuoti mRNR vakcinomis^[4]. Taip žmonės bevalgydami elementariausias salotas galės drauge gauti ir vakciną.

Kitaip tariant, sunkiai pabėgsite nuo skiepų, kurių dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorėjote leistis į savo kūną. Ir tam net nereikės užtikrinti, jog būtų laikomasi informuoto sutikimo. O sprendžiant iš to, kiek daug verslininkų skuba investuoti į sintetinę biologiją, diena, kada tokios daržovės atsidurs kiekvienuose namuose, nebeatrodo tokia tolima.

Pats B. Gatesas ne tik buvo ankstyvas „Beyond Meat“ investuotojas. Jis taip pat finansavo „Ginkgo Bioworks“ – įmonę, kuriančią pagal užsakymą pagamintus mikrobus, ir „Pivot Bio“, tvaraus žemės ūkio bendrovę. Ir jis, žinoma, nėra vienintelis. Tarp sintetinės biologijos investuotojų galima išvysti daug turtingiausių ar plačius ryšius turinčių žmonių. Pavyzdžiui, buvusį „Google“ generalinį direktorių Ericą Schmidtą, verslininką bei programinės įrangos inžinierių Marcą Andreesseną, „PayPal“ įkūrėją Peterį Thielį ir kitus.

JAV patvirtino pirmąją pasaulyje vakciną naminėms bitėms

Kol genetiškai modifikuotas maistas, su kuriuo drauge automatiškai gautume vakcinas, arba visų maistui auginamų gyvūnų skiepijimas vis dar gali atrodyti kaip itin tolima ateitis ar sąmokslo teorija, JAV veiksmai rodo priešingai. Štai neseniai JAV vyriausybė patvirtino pirmąją pasaulyje vakciną, kuri skirta medų nešančioms naminėms bitėms. Amerikiečiai tai vadina ginklu nuo ligų, kurios nuolat niokoja bičių kolonijas ir tikina, kad bičių skiepijimas padidins viltis, kad pavyks jas sustiprinti bei išsaugoti.

Naująją vakciną, siekiant bites apsaugoti nuo amerikietiškų perų ligų, sukūrė JAV biotechnologijų įmonė „Dalan Animal Health“. Amerikietiškasis peras atsirado JAV, tačiau ilgainiui išplito visame pasaulyje. Tai kol kas neišgydoma liga, kuri susilpnina ir žudo bites, o aptikus ją savo aviliuose, bitininkai privalo sunaikinti avilius, sudeginti užkrėstas kolonijas, o likusioms bitėms skirti antibiotikų.

Tuo tarpu naudojant naująją vakciną, paskiepyta bičių motinėlė automatiškai gamintų imunitetą nuo perų turinčias bičių lervas. Tai esą turėtų padėti sumažinti mirtingumą nuo šios ligos. Pačios bičių motinėlės skiepą gautų maitinamos specialiu saldžiu cheminiu kokteiliu, todėl ir taptų „pilnai vakcinuotomis“. „Dalan Animal Health“ vadovė Annette Kleiser entuziastingai aiškino^[6]:

„Mūsų vakcina yra proveržis saugant namines bites. Esame pasirengę pakeisti vabzdžių priežiūrą ir taip daryti įtaką maisto gamybai pasauliniu mastu.“

Bitės yra itin svarbios visai ekosistemai ir žmonių maistui bei sveikatai. Jos ne tik gamina medų, bet ir apdulkina daugybę įvairių maisto produktų – nuo mėlynių iki migdolų. Bitės ir taip nuolat nyksta dėl pesticidų naudojimo ir kitų veiksnių, tačiau vietoj siekio švarinti aplinką, kurioje jos gyvena, buvo pasiūlyta vakcina. Tokie eksperimentai su gamta veikiausiai net ir per daug apie biologiją nenusimanantiems žmonėms skamba kaip itin rizikingas sprendimas, galintis sukurti katastrofą. Tačiau JAV vyriausybei ir „Dalan Animal Health“ atrodo priešingai.

Verta paminėti, kad ir čia galimai kyšo B. Gateso pirštai. Nors žinomas verslininkas oficialiai nėra šios įmonės bendrasavininkas, tačiau „Dalan Animal Health“ vadovės A. Kleiser keliai jau seniau buvo susikirtę su B. Gatesu. Bilo ir Melindos Gatesų fondas buvo A. Kleiser klientu^[7]. Tad yra didelė tikimybė, jog jie ir toliau palaiko ryšius, o galbūt mintis, įkurti įmonę bei gaminti vakcinas bitėms ir kitiems bestuburiams buvo pametėta paties vakcinų fanatiko B. Gateso lūpomis. O jei tai ir tėra tik klaidingas spėjimas, aišku viena – vakcinų ir sintetinio maisto sferos išties neša milijardinius pelnus ir vargu ar galima tikėtis, kad tai taip aktyviai brukama pasauliui tik iš gerų, nesavanaudiškų paskatų.